Remiantis „Sodros“ duomenimis, ilgus metus Lietuvoje dominavo MMA uždirbantys asmenys. Nuo 2019 metų, kuomet MMA imta mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, situacija ėmė keistis. Per pastaruosius šešerius metus žmonių, uždirbančių virš 5001 euro, Lietuvoje padaugėjo maždaug 20 tūkstančių. Kasmet daugėja ir žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA.

Pastarąjį dešimtmetį didžiausią atlygį Lietuvoje gauna skrydžių vadovai, teisėjai, finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai. Vis dėlto bėgant metams didžiausiai uždirbančiųjų sąrašas ėmė keistis: įvairių priemonių pilotus, laivų kapitonus pakeitė informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai, taikomųjų programų ar programinės įrangos kūrėjai.

Darbo rinkos ekspertas bei įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas tikina, jog į daugiausia uždirbančiųjų sąrašą labai rimtai žiūrėti nereikia, kadangi specialistų, esančių sąrašo viršuje, yra vienetai.

„Jie uždirba vienus didžiausių atlyginimų Lietuvoje, tačiau skrydžių ar skyrių vadovų skaičius Lietuvoje yra labai menkas, nesvarbu, kad jie daug uždirba, bet jų tiesiog daug nereikia. Pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) specialistai gali daug kur dirbti ir jų poreikis yra didelis. Tarkime, rinkoje teisėjų skaičius yra 100 kartų mažesnis, nei IT specialistų, ir teisėjų nereikės daug daugiau, negu yra dabar. Kodėl? Dėl to, kad net pati teismų sistema mažina teismų Lietuvoje kiekį, nes kiekviename kampe ar miestelyje negali būti teismo, kuriam reikia išlaikyti didžiulį pastatą ir jame dirbantį vieną teisėją. Taigi, šiame sąraše nurodomi labai nišiniai žmonės, kurių yra labai nedaug: bankų vadovai, direktoriai, kurie uždirba tikrai nemažai, bet jų yra nedaug“, – „Sodros“ statistiką komentavo A. Francas.

Kai kurių specialistų poreikis ženkliai sumažės

„Sodros“ duomenys rodo, jog Lietuvoje šiuo metu yra daugiausia sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, parduotuvių pardavėjų, įmonių vadovų, valytojų ar buhalterių. Tačiau, anot A. Franco, šis sąrašas ateityje žymiai pasikeis.

Andrius Francas
Foto: Organizatorių nuotr.

„Sunkvežimių vairuotojų dabar visiems reikia, bet 5-10-ties metų perspektyvoje bus daug autonominių sunkvežimių, kurie važinės be vairuotojų. Dabar matoma viena tendencija dalį tolimųjų vairuotojų perkelti ant geležinkelio bėgių. Lietuvoje to dar nėra, tačiau Europoje sunkvežimiai važinėja ant geležinkelio bėgių, nes tada mažesnis dujų išmetamumas. Taigi bus labai įdomu stebėti, kiek iš tikrųjų tų sunkvežimių vairuotojų reikės – viskas priklauso nuo to, kaip greitai turėsime tuos savivaldžius automobilius bei sunkvežimius ir kaip keisis automobilių rinka“, – teigė darbo rinkos ekspertas.

Anot jo, parduotuvių pardavėjai šiuo metu taip pat labai reikalingi, tačiau parduotuvėse kuo toliau, tuo daugiau atsiranda savitarnos kasų, kas rodo, jog paprastų pardavėjų skaičiai nedidės, o tiktai mažės. A. Francas įsitikinęs, jog šios technologinės tendencijos bent dalinai sugriaus paprastų pardavėjų bei kitų panašių specialybių poreikį bei rinką, kadangi nebebus tiek daug norinčių tokį darbą dirbti.

„O kokių darbuotojų nebereikės, tai priklauso nuo automatizavimo greičio. Labiausiai nebereikės žemos kvalifikacijos ir rutininį darbą dirbančių žmonių. Ką aš turiu omenyje, tai, pavyzdžiui, gamyboje jau dauguma įmonių atsisakė tokios pozicijos, kaip pakuotojai. Gali būti, kad ateityje visus valymo darbus darys kokie nors robotai, ne dėl to, kad tas darbas nereikalingas, o dėl to, kad sunkų darbą dirbti norinčių žmonių yra vis mažiau“, – atskleidžia įmonės „Alliance for Recruitment“ atstovas.

Jis pripažįsta, jog jam liūdna, kad kai kurios specialybės, ypač socialiniai mokslai, turi tokį didelį pasisekimą, nors poreikio rinkoje nėra didžiulio: „Tai šiek tiek prieštarauja tam, kokias naujas užsienio investicijas turi Lietuva, kur yra kuriama daugiausia naujų darbo vietų. O tai tikriausiai būtų IT, paslaugų centrai, gamyklinės kompanijos. O tuo tarpu studijuojantys renkasi daug socialinių mokslu specialybių, kurios negarantuoja realios perspektyvos ateityje ir gavimo gerai apmokamo darbo“.

A. Francas įsitikinęs, jog Lietuvoje dominuojančių specialistų sąrašą turėtų pakeisti elektronikos inžinieriai, IT specialistai, kadangi jų laukia tikrai perspektyvi ateitis. „Mes daug metų kalbame apie IT, bet jos iš tiesų turėtų augti vien dėl to, kad ir poreikis rinkoje yra labai didelis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Aišku, į tai įeina nemažai specialybių: programuotojai, projektų vadovai, analitikai, testuotojai – tai visi žmonės, kurie turėtų uždirbti vis daugiau, kadangi jų poreikis yra labai didelis, o atlygiai auga itin sparčiai. Kaip ir minėjau, jie turi galimybę būti tarp pirmųjų“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo teigimu, IT suteikia galimybę jauniems žmonėms dirbti globalioje aplinkoje net neišvažiuojant iš Lietuvos. Nesvarbu, kuria kalba programuotojas kuria, po 4-5 metų jis gali uždirbti maždaug 1500-2000 eurų į rankas, o tai, pasak A. Franco, yra dvigubai daugiau, nei vidutinis Lietuvos atlyginimas.
„Kadangi programuotojų atlyginimai auga po 10 proc. kiekvienais metais, galima įsivaizduoti, kaip tai atrodys po 5-10 metų. Aišku, tokie, kaip įmonių vadovai, tikrai uždirba daugiau, tačiau jų yra vienetai ir tapti įmonės vadovu nėra taip lengva. Tam reikia turėti 10-15 metų patirtį, be to, tokių darbo vietų nėra daug“, – pasakojo įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris.

Jis sako, jog taip pat yra matomas ir finansų apskaitos specialistų poreikis, kuris per artimiausius porą metų tik augs. Darbo rinkos ekspertas pastebi, jog ypač trūksta ir užsienio kalbom kalbančių žmonių, Vakarų Europos ar skandinavų kalbų specialistų, kadangi Lietuvoje vis daugiau atsiranda paslaugų centrų, o žmonėms šios darbo vietos yra įdomios ir priimtinos.

A. Francas priduria, jog kuriantis naujoms gamybinėms kompanijoms, bus matomas didelis inžinierių specialybių augimas: „Tai žmonės automatikai, kurie kuria naujus gaminius ir prižiūri visą gamybos ciklą. Jų poreikis tikrai augs“.

Atlyginimai Lietuvoje auga: kas uždirba daugiausia?

Atmetant bendrąsias statistikas ir pažvelgiant į darbo skelbimus Lietuvoje, pasak Cvmarket.lt specialistės Raimondos Tatarėlytės, didžiausią atlyginimą siūlo įmonių direktoriams bei kitiems aukšto rango vadovams, skyrių, padalinių vadovams, įvairiems vyr. programuotojams, sistemų architektams, IT inžinieriams, statybų, darbų vadovams darbui užsienyje, tam tikros statybos sferos pozicijoms, kaip suvirintojai ir panašiai.

„Taip pat tokioms pozicijoms, kaip pardavimų vadybininkas bei NT brokeris, tačiau čia viskas priklauso nuo pardavimų – nemaža atlyginimo dalis yra kintamoji ir jos dydis priklauso nuo realių žmogaus pardavimų. Taip pat nemaži atlyginimai skiriami siauros specializacijos specialistams, tačiau ir tokių darbo pasiūlymų yra nedaug“, – sako ji.

Raimonda Tatarėlytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

R. Tatarėlytės teigimu, mažesni atlyginimai, kalbant apie pilno etato pozicijas, dažniau pasitaiko aptarnavimo, maitinimo, tvarkymo sferose: valytojai, indų plovėjai, pardavėjai bei panašios pozicijos.

Ją papildo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė: „Šiuo metu cvonline.lt tinklapyje iš 5000 aktyvių darbo pasiūlymų 72 proc. darbo pasiūlymuose nurodomas bruto atlyginimas būna nuo 1000 eurų ir daugiau, 47 proc. – bruto atlyginimas siūlomas nuo 1500 eurų, 30 proc. – nuo 2000 eurų ir daugiau ir 11 proc. – nuo 3000 eurų ir daugiau“.

Anot jos, dažna įmonė darbo skelbimuose nurodo ne fiksuotą siūlomą atlyginimą, o atlyginimo intervalą, todėl sunku tiksliai nustatyti, dėl kokio konkretaus atlyginimo pavyko suderėti su kandidatu. „Neretai siūlomo atlygio intervalai būna itin platūs, pvz. nuo 600 iki 3000 eurų, todėl galutinis rezultatas priklauso nuo derybinių galių, kandidato sukauptos patirties ir turimų įgūdžių“, – pastebi R. Karavaitienė.

Remiantis jos pateiktais duomenimis, šiuo metu didžiausius atlyginimus uždirba aukščiausio lygio vadovai, valdymo, IT, technologijų, plėtros, lizingo, teisės, bankininkystės sričių specialistai ir kt. O pagal pareigas didžiausius atlyginimus uždirba vyr. vykdomieji pareigūnai, pilotai, IT architektai, vykdomieji direktoriai, finansų padalinio vadovai bei kt.

„Atlyginimai auga, bet ne visiems ir ne vienodai“, – pažymi pašnekovė.

R. Karavaitienė atskleidžia, jog aukščiausius atlyginimus siūlo patyrusiems vadybos, IT, inžinerijos, teisės specialistams: „Pavyzdžiui, IT srityje iš 1000 aktyvių darbo pasiūlymų didžiojoje dalyje jų nurodoma, kad atlyginimas siūlomas nuo 2000 eurų, taigi apatinė atlygio kartelė, palyginus su kitomis sritimis, yra labai aukšta“.

Rita Karavaitiene

Kalbėdamas apie Lietuvos darbo uždarbį, A. Francas paliečia medikus: „Kalbant apie medikus ir slaugytojus, vyrauja didelė ligoninių tinklo problema, kadangi jis yra pakankamai didelis, taigi vietoje to, kad skirtume pinigus darbuotojų atlyginimams, mes skiriame pinigus išlaikyti visai infrastruktūrai: patalpoms, pastatams, švietimui, apšildymui bei visam kitam. Praeitam ministrui nepavyko padaryti tinklo pertvarkos, tikėkimės, kad dabartiniam ministrui tą padaryti pavyks, nes tai yra puiki perspektyva – taip galėtų atsirasti daugiau pinigų atlyginimams“.

Pasak jo, atlyginimai Lietuvoje kyla, tačiau augimas galėtų būti ir spartesnis. „Visos valstybinės rolės – ugniagesiai, policininkai, medikai – lygiai taip pat turi mažus atlyginimus. Taigi reikia žiūrėti, kaip tie atlyginimai gali augti. Bet vėlgi, viskas yra dėl to, kad Lietuvoje yra per didelė infrastruktūra, kuriai daugiausia išeina pinigų. O tuos pinigus būtų galima nukreipti į atlyginimų didinimą“, – tvirtina darbo rinkos ekspertas.

Paklaustas, kuo dirbant ateityje būtų galima daugiausia uždirbti, A. Francas juokiasi: „Būti influenceriu“.

„Aišku, aš juokauju. Vis dėlto didelė dalis jaunimo vis dar galvoja, jog būnant influenceriu galima uždirbti labai daug pinigų, tačiau iš tiesų taip nėra. Lietuvos influenceriai, kurie uždirba iš to pinigus, gali būti suskaičiuojami ant trijų rankų pirštų. Tai visiems, kurie nori tapti influenceriais, nepavyks, kadangi Lietuvoje nėra tokio didžiulio poreikio turėti tiek daug influencerių“, – pasakoja įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris.

Jo teigimu, daugiausia gali uždirbti tie, kurie atranda veiklą, kuri jiems patinka ir kurioje jie gali būti patys geriausi profesionalai: „Labai geras dainininkas tikrai gali uždirbti daug. Labai geras chirurgas tikrai gali daug uždirbti. Taigi, jei tu esi savo srities profesionalas, tikrai turėtum galėti uždirbti pakankamai. Bet aš grįžtu prie to, kas atrodo lengviausia – jog IT bus viso ko ateitis“.

Ekonomikos plėtrai trukdo regionų atskirtis

Per pastaruosius šešerius metus Lietuvos MMA pakilo 317 eurų. Planuojama, jog ši suma augs ir toliau.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog Lietuva yra vis dar besivejanti valstybė, tačiau mes savo ekonomikos lygiu artėjame prie ES vidurkio.

„Kalbant apie darbo užmokesčio augimą, tai pastaraisiais metais ta konvergencija, tas artėjimas ES vidurkio link vyko itin sparčiai, nes atlyginimai kilo kone dviženkliais tempais, o šių metų pirmąjį ketvirtį didėjo dešimtadaliu, palyginus su atitinkamu laikotarpiu prieš metus“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, esant tokiam sparčiam vijimuisi, ES vidurkis kyla gerokai vangiau, nes didžiosiose valstybėse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, pastaruoju metu atlyginimai augo itin mažais tempais, taigi Lietuvai šis metas buvo labai palankus vytis ir situacija išties gerėjo.

Indrė Genytė-Pikčienė

Vis dėlto tam tikri niuansai šį vijimąsi pasunkina: „Pati Lietuva yra regioniškai skirtinga ir regioninė atskirtis yra itin jautrus kampas, kadangi atlyginimai sparčiai kyla ekonomikos židiniuose, tokiuose, kaip didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Tuo tarpu yra atskiri rajonai, kuriuose ekonominis pulsas lėtėjo. Tą lėmė ir emigracijos procesai: gyventojams mažėjant, mažėjo galimybės verslams uždirbti, o vyraujant tokiems procesams verslai nelabai turi galimybių didinti atlyginimus“.

Savo įžvalgomis apie ekonomikos lygius regionuose ekonomistę papildo Cvmarket.lt atstovė: „Darbo pasiūlymų kiekis lokacijose tiesiogiai priklauso nuo įmonių, veikiančių toje teritorijoje, skaičiaus. Kadangi dauguma įmonių yra įsikūrusios didžiuosiuose miestuose, juose darbo pasiūlymų daugiausia. Mažuose miesteliuose ar kaimuose dažniausiai darbo skelbimų nedaug, nebent ten yra įsikūrusi kokia nors didelė gamybos ar kitos veikos įmonė. Paprastai mažuose miesteliuose darbuotojai surandami per kitus kanalus –pažįstamus, regioninius laikraščius – todėl darbo portaluose tokių skelbimų mažiau“.

Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės teigimu, prie bendro atlyginimų augimo nemažai prisidėjo ir pastarųjų metų MMA svarstymai bei didinimas, nes šis rodiklis buvo keliamas išties sparčiais tempais.

„Kaip žinia, MMA yra mokamas tiktai už nekvalifikuotą darbą ir kuomet jis yra pakeliamas, tas poveikis nuvilnija per visą pajamų vertikalę. Reiškia, kad tam tikrą kvalifikaciją turintys darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų ir tas impulsas iš apačios yra juntamas visuose pajamų segmentuose. O regionuose tai yra problema, kadangi dėl regionų plėtros lėtėjimo priežasčių smulkiems ar vidutiniams verslams pastoviai didinti atlyginimus nėra taip lengva. Taigi jie susiduria su rimtais išlikimo iššūkiais, ypatingai, kai galimybių uždirbti kasmet vis mažiau“, – atskleidžia I. Genytė-Pikčienė.

Pandemija paskatino nemažai teigiamų pokyčių

Pandemijos metu žmonės buvo sunerimę, kaip tai paveiks šalies ekonomiką. Vis dėlto, pandemija Lietuvai įnešė daug naujovių, galimybių bei pokyčių.

„Kalbant apie atlyginimus, tai būtent pandemijos aplinkybės paskatino spartesnį atlyginimų augimą, nei viešajame sektoriuje, kuris jau nuo 2018 metų buvo spartesnis, nei privačiajame sektoriuje. Taigi tokios specialybės, kaip mokytojai ar gydytojai, atsidūrė pandemijos smaigalyje ir šios aplinkybės lėmė, kad jų darbo užmokestis kilo gerokai sparčiau, negu šalies vidurkis“, – atskleidė bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.

Anot jos, Lietuva yra tarp mažiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių Europoje: „Pandemija apskritai paveikė Lietuvos ekonomiką ir čia galime tik pasidžiaugti, kad nukentėjome gerokai mažiau, nei kitos ES šalys. Nukentėjome kone mažiausiai ES, neskaitant Airijos, kuri galbūt šiek tiek geriau atlaikė smūgį. Ganėtinai atspari ekonomikos struktūra, daug inertiškų sektorių, tokių kaip pramonė, statybos, transportas, ir mažesnė priklausomybė nuo lengvųjų sektorių, tokių kaip paslaugos, turizmas, maitinimas bei apgyvendinimas, leido mums atsispirti pandemijos aktualijoms ir tikrai neblogai atsilaikyti“.

Ekonomistė sako, jog nepaisant ilgo išsitęsusio karantino, Lietuvos ekonomika sugebėjo nesmukti, o netgi augti, o antrasis ketvirtis, pasak jos, buvo išties įspūdingas. „Kalbant apie eksportuojančius sektorius, tai mums pasisekė, jog pavyko ne tik išgyventi, bet net ir pasinaudoti susidariusiomis aplinkybėmis – mūsų eksportuotojai netgi sugebėjo atrasti nišų, tokių kaip regentų gamyba ir eksportas, o tai tikrai padėjo kompensuoti visus praradimus, kuriuos patyrė labiausiai nukentėję verslai“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Tam pritaria ir „CV Online“ marketingo vadovė. Ji atskleidžia, jog atlyginimo tyrimo duomenimis, 2021 metų sausio-liepos mėnesių laikotarpio atlyginimai, palyginus su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai paaugo 14 proc.

„Manoalga.lt duomenimis, atlygio vidurkis į rankas šiemet yra 1404 eurų, o 2020 metų atlygio vidurkis buvo 1250 eurų“, – teigė R. Karavaitienė.

Paklausta, kokie pokyčiai pandemijos laikotarpiu pastebimi darbo skelbimų rinkoje, „CV Online“ marketingo atstovė atsako, jog pandemijos metu pradėjo sparčiai augti darbo pasiūlymų, kur suteikiama darbo namuose galimybė, kiekis: „Tokie skelbimai sudaro 15 proc. visų skelbimų. Dar labiau išaugo IT specialistų paklausa. Vyrauja darbo Lietuvoje pasiūlymai – prieš pandemiją buvo gerokai daugiau pasiūlymų darbui užsienyje“.

R. Tatarėlytė, Cvmarket.lt specialistė, pažymi, jog tam tikrų darbuotojų trūkumas yra susijęs su pandemija. „Šiuo metu trūksta padavėjų, virėjų, barmenų ir panašių pozicijų. Iš esmės aptarnavimo, viešbučių, maitinimo sferos. Tai dalinai susiję su tuo, jog po ilgai trukusio karantino šių darbo pozicijų atstovai susirado kitus darbus, mano, jog šios darbo vietos nėra stabilios ir stengiasi darbintis į kitas pozicijas. Taip pat sumažėjo studentų, nes dalis studijų vyko nuotoliniu būdu, todėl studentai likdavo tėvų namuose ir panašiai, kurie dažnai ir dirbdavo tokius darbus“, – pasakojo R. Tatarėlytė.

Jos teigimu, visada ieškoma tarptautinių maršrutų vairuotojų, įvairių vadybininkų, kasininkų bei konsultantų: „Tai pozicijos, kuriose darbuotojų rotacija labai dažna, todėl poreikis visada yra didelis“.

Ateities galimybės

Anot I. Genytės-Pikčienės, sunku įvardyti, kokia bus ekonomikos situacija Lietuvoje, vyraujant nesibaigiantiems pokyčiams. „Manau, negalima prisirišt prie vieno scenarijaus, nes, kaip žinia, neapibrėžtumas vien dėl pandemijos yra pakankamai didelis, o dabar matome dar ir papildomas geopolitines situacijas su Baltarusija, su Kinija. O jei vis tik vertintume tokį bazinį scenarijų, tai po truputėlį turėtų nusistovėti tas grįžimas į normalų gyvenimą“, – sako ekonomistė.

Ji teigia, jog vakcinacijai įsibėgėjus, tam tikri sektoriai, net orientuoti į vidaus rinką, jau grįžta į įprastą ritmą: „Tikėkimės, kad nereikės pakartotinų karantinų ir pavyks toliau taip sklandžiai, kaip vasarą, tvarkytis šiame fronte“.

Kalbant apie darbų skelbimus, R. Tatarėlytė atskleidžia, jog šiuo metu iš visų darbo pasiūlymų apie 6 proc. siūlo darbą ne pilnu etatu. Tai pardavėjai, laiškininkai, krovėjai, valytojai, padavėjai, administratoriai, įvairūs gamybos darbuotojai, dažniau reikalingi darbui vakarais ar savaitgaliais, taip pat užsienio kalbų mokytojai, gydytojai regionuose ar privačiose klinikose bei kt.

Dar vienas pokytis darbo rinkoje – motyvaciniai laiškai. „CV Online“ marketingo vadovė pastebi, jog paskutiniu metu darbdaviai nebeprašo motyvacinių laiškų.

„Tai būna tik išskirtiniais atvejais ir itin retai. Dabar įmonėms svarbiausia apskritai susirasti darbuotoją, o ne apkrauti jį papildomomis užduotimis, kurios gali dar labiau sumažinti kandidatų kiekį. Stengiamasi kuo greičiau ir paprasčiau, neapsunkinant abiejų pusių, susirasti tinkamų darbuotojų. Motyvacinis laiškas šiuo metu tampa pertekliniu įrankiu, kurio įmonės nelabai ir nori naudoti. Žinoma, kai kurios įmonės prašo motyvacinio laiško, nepaisant šių dienų tendencijų, nes nori patikrinti darbuotojo suinteresuotumą gauti būtent šį darbą. Išskirti kažkokią sritį, kurioje prašoma motyvacinio laiško, gan sunku, bet tai dažniau būna susiję su vadybinio ir kūrybinio tipo darbais“, – sako R. Karavaitienė.

I. Genytė-Pikčienė pažymi, jog Lietuva yra itin priklausoma nuo savo eksporto rinkų Vakaruose, kurios yra lengviau prognozuojamos, nuspėjamos, turtingos ir tvarios rinkos, taigi čia kažkokių netikėtumų, jos manymu, būti neturėtų, ypač, turint omenyje, jog Lietuva vis dar turi konkurencinių pranašumų ir erdvės augti šiose rinkose.

„Per pandemija atsivėrė platesni eksporto srautai JAV, galbūt leisiantys dar labiau įsitvirtinti ir šioje rinkoje. Tad perspektyvos yra išties neblogos ir visame tame kontekste bus toliau vykdoma skurdo mažinimo politika, kuri pastaraisiais metais absoliutų skurdą Lietuvoje tikrai reikšmingai sumažino ir tai yra gera žinia. Kalbant apie pajamų nelygybę, MMA ar kitos mokestinės priemonės bus taikomos tam, kad mažiausiai uždirbantieji galėtų vytis šalies vidurkį sparčiau. Aišku, yra nemažai politinių aspektų ir tokį netrumpalaikį laikotarpį prognozuoti yra nelengva“, – kalbėjo pašnekovė.