„Išmokėsime taip pat ir dividendų, finansinė grąža apie 6 proc., apie 160 mln. eurų per 10 metų mūsų grupė turėtų išmokėti dividendų (...) Apie 16 mln. eurų per metus“, – pristatydamas „Strategiją 2030“ žurnalistams sakė „Espo-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas.

Jis atkreipė dėmesį, kad bendrovė tebeturi didelių įsiskolinimų kitai valstybės valdomai grupei – „Ignitis grupė“, šį klausimą ketinama išspręsti artimiausioje ateityje.

„Valdome tą situaciją, tai visų pirma, grąžiname įsiskolinimus, jeigu kalbėtume apie finansinę grupės situaciją, turime pakankamai didelį įsiskolinimą „Ignitis grupei“, tai planuojame šitą klausimą išspręsti artimiausiu metu. Tada pabaigus didžiuosius strateginius projektus, aišku, ekonominė grupės situacija pagerėja ir mes būsime labiau pasiruošę mokėti didesnius dividendus“, – sakė R. Zukas.

Jis turėjo omenyje daugiamilijoninę skolą „Ignitis grupei“ už 2012 metais įsigytos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcijas.

R. Zukas pažymėjo, kad planuojama bendra maždaug 160 mln. eurų dividendų suma, palyginti su pradiniu strategijos variantu, nekinta. „Epso-G“ vadovas taip pat akcentavo, kad sprendimus dėl dividendų pirmiausia priima akcininkė, tai yra, Energetikos ministerija.

Gegužę skelbta, kad grupei „Epso-G“ keliamas tikslas vidutiniu laikotarpiu koncentruotis į strateginius projektus ir jų finansavimą, o ilguoju laikotarpiu – įgyvendinus 2030 strategiją – planuoti ne mažiau kaip 20 mln. eurų metinių dividendų.

Tokie tikslai išdėstyti ministerijos lūkesčių rašte grupei. Jame rašoma, kad „Epso-G“ vidutinė nuosavo kapitalo grąža turi būti ne mažesnė nei Vyriausybės nustatytas rodiklis, o nuosavybės grąža – ne mažesnė nei vakarų ES šalių vidurkis.

Planuojami šimtai milijonų eurų investicijų

Įgyvendindama naująją strategiją grupė nuo 2020 metų iki 2030 metų planuoja apie 1,8 mlrd. eurų investicijas. Numatoma, kad maždaug pusė visų būtinų investicijų bus finansuojama nuosavomis arba skolintomis lėšomis, daugiau nei trečdalį sudarys ES finansinė parama, o likusią dalį – kiti finansavimo šaltiniai, kurių didžioji dalis iš perkrovų pajamų.

Nuo 2020 metų pradžios iki šių metų birželio pabaigos „Epso-G“ į strateginius šalies energetikos infrastruktūros objektus jau investavo maždaug 185 mln. eurų.

„Prognozuojame, kad socialinė ir ekonominė investicijų nauda Lietuvai per dešimtmetį sudarys maždaug 4 mlrd. eurų, o finansinė grąža turėtų siekti apie 160 mln. eurų. Vertiname, kad per dešimtmetį grupės pajamos padidės trečdaliu iki 357,6 mln. eurų, o pagrindiniu augimo šaltiniu taps nereguliuojamos veiklos pajamos, kurios iki 2030 metų padvigubės ir sudarys ne mažiau 16 proc. grupės pajamų“, – grupės pranešime teigia jos vadovas R. Zukas.

„Epso-G“ praneša per pirmąjį šių metų pusmetį gavusi 150,866 mln. eurų pajamų – 13,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (132,446 mln. eurų), grupės grynasis pelnas augo 42,8 proc. iki 27,953 mln. eurų (19,58 mln. eurų).

Grupė šiais metais turi užbaigti jungties su Lenkija „LitPol Link“ išplėtimo projektą bei atlikti abiejų šalių tinklų sinchroninio veikimo bandymą. Be to, šiemet „Epso-G“ turi baigti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą (GIPL).

Pasak bendrovės, „Strategijos 2030“ pagrindu tapo saugumas, integracija ir transformacija, siekiant sukurti aiškią bei apčiuopiamą naudą valstybei, visuomenei, verslui ir įmonių grupės darbuotojams.

Elektros ir dujų perdavimo grupė „Epso-G“ valdo 97,5 proc. elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcijų, 96,6 proc. gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų, 67 proc. energijos išteklių biržos „Baltpool“ akcijų, taip pat 100 proc. rangos darbų bendrovės „Tetas“ akcijų ir 100 proc. bendrovės „Energy Cells“, įsteigtos energijos kaupiklių projektui, akcijų.

Vienintelė grupės akcininkė yra Energetikos ministerija.