Šis įvertis daugiau kaip dukart viršija 2019 metų rodiklį, kuris sudarė 103 mlrd. eurų.

Vien Vokietijos verslo praradimai dėl pramoninio šnipinėjimo, sabotažo ir programišių atakų, kol darbuotojai dėl COVID-19 pandemijos dirbo iš namų, siekė 52 mlrd. eurų, praneša „Deutsche Welle“, remdamasi IW duomenimis.

„Darbas iš namų buvo dovana kibernetiniams įsilaužėliams“, – rašoma instituto pranešime. IW paaiškino, kad įsibrauti į darbuotojų, kurie dirba iš namų, kompiuterius dažniausiai yra paprasčiau negu patekti į bendrovių kompiuterinius tinklus.

Tačiau ir pačios bendrovės nesiėmė tinkamų priemonių, kad užtikrintų iš namų dirbančių darbuotojų kibernetinį saugumą, pabrėžiama instituto tyrimo ataskaitoje.

Tokie darbuotojai darbui labai dažnai naudojo savo mobiliuosius prietaisus, nebuvo parengta saugumo koncepcijų ir darbuotojai nebuvo atitinkamai apmokyti, pažymi tyrimo autorė Barbara Engels.

Ji mano, kad tikroji žala, patirta dėl kibernetinių nusikaltimų, yra gerokai didesnė.

Atliekant tyrimą buvo atsižvelgiama tik į įmones, turinčias mažiausiai dešimt darbuotojų. Tačiau su didžiausiomis problemomis IT saugumo srityje susiduria būtent mažosios bendrovės.

Be to, tyrime nebuvo atsižvelgta į nuostolius, tiesiogiai nesusijusius su kibernetinėmis atakomis, pavyzdžiui, į apyvartos sumažėjimą ar žalą reputacijai.