Šiemet „Laiktoje“ neliko nė vieno statybininko iš Ukrainos. Kodėl taip nutiko, įmonės vadovai nedaugžodžiauja. Anot jų, tam yra ne viena priežastis.
Viena jų verslininkai įvardija pandemiją, kuri jaukia planus įdarbinant užsieniečius. Apribota migracija ir nežinia dėl ateities trukdo laisvoms kitų šalių darbuotojų paieškoms.
Kol kas vieną ukrainietį šiam obuolių skynimo sezonui rugsėjį nusižiūrėjęs turi ir anksčiau nemažai darbo rankų iš užsienio pasitelkdavęs Dembavos medelynas. Jo atstovė sako, kad dabar yra tvarkomi emigranto dokumentai.
Šių metų kovą pasikeitė užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Dėl to medelynas leidimą įdarbinti žmogų iš Ukrainos gavo labai greitai – vos per tris dienas. Tačiau dar nežinia, kada ir kokiomis sąlygomis atvažiuos pats obuoliautojas.
Kviečiasi obuoliauti
Obuolių skynėjo ukrainiečio pagalbos medelynui reikės rugsėjį. Įmonė būgštauja, kad iki to laiko situacija dėl plintančio koronaviruso gali smarkiai pablogėti.
„Esant tokiai situacijai nėra lengva rasti darbuotojų užsienyje. Savąjį radome per anksčiau pas mus dirbusį emigrantą. Naujokas labai nori pas mus dirbti. Su įdarbinimo agentūromis nebendradarbiaujame – jų paslaugos brangios“ – teigė Dembavos medelyno atstovė.
Naujam darbininkui, jei jis pasieks Lietuvą, bendrovė darbo turėtų pusei metų, kaip leidžia tokių asmenų įdarbinimo tvarka. Obuolius įmonė skina du mėnesius.
„Užsieniečiai – motyvuota darbo jėga, todėl ir obuoliams pasibaigus turėtume, ką jiems pasiūlyti“, – teigia pašnekovė.
Bendrovė ukrainiečiui pažadėjusi užtikrinti apgyvendinimą Lietuvoje. To iš darbdavių irgi reikalauja įstatymai. Medelynas savo naujokui planuoja būstą nuomoti.
Koks atlyginimas siūlomas naujam darbuotojui, įmonė neatskleidžia.
Per vasarą medelyne dirbo ir pora mokinių. Šie, pasak pašnekovės, sutiktų ir obuolius skinti, bet jų rudenį laukia pamokos. O suaugusius bedarbius kraštiečius į Dembavą įmonė sunkiai prisikviečia.
Ieško per pažintis
Net šešis užsieniečius šiuo metu įdarbinęs ir Panevėžio viešbutis „Romantic“. Jo vadovė Dovilė Šipelienė sako, kad dalis lietuvių – savigarbos neturintys tinginiai, išlepinti pašalpų.
„Turime darbuotojų iš Baltarusijos, Filipinų. Pas mus dirbo žmonės iš Ukrainos, Tailando, Kombodžos. Dabar vėl laukiame dviejų masažuotojų iš Filipinų ir viešbučio darbuotojo iš Indijos“, – užsieniečių pajėgas vardija D. Šipelienė.
Anot jos, pagal naujus reikalavimus įdarbinti užsieniečius, viena vertus, lengviau, kita vertus, – ir sunkiau. Per Užimtumo tarnybą viešbutis greitai gavo leidimus įdarbinti svetimšalius, tačiau užsitęsė reikalingos procedūros ambasadose.
Paklausta, kaip viešbutis susiranda darbuotojų iš tokių tolimų kraštų, D. Šipelienė teigė, kad viską daro pažintys.
„Rasti tokių žmonių sudėtinga. Dažniausiai tai pavyksta padaryti per draugus, pažįstamus užsienyje. Įdarbinimo agentūrų nesamdome: visų pirma, jos plėšikauja paslaugų kainomis, o antra, išsisukinėja nuo atsakomybės, kai kas nors dėl darbininkų pasisuka ne taip. Gali likti paklojęs pinigus ir be darbuotojo, nors turėjai garantiją“ – teigia viešbučio direktorė.
Atvyksta užsidirbti
D. Šipelienės tvirtinimu, darbuotojai iš kitų šalių sudaro lojalių ir darbščių žmonių įspūdį. To verslininkė negali pasakyti apie tautiečius.
„Jei atvirai, esame tiesiog pavargę nuo lietuvių. Jie ateina kaip kokie prašalaičiai ir dingsta. Nors neturi jokios profesinės patirties, nori įsidarbinti ir reikalauja juos pamokyti. O užsieniečiai atvyksta jau profesionalai, kvalifikuoti, baigę mokslus ir jų elgesys kolektyve visai kitoks – tai pagarbos verti darbuotojai. Jiems norisi ir karjerą skatinti, ir algas kelti“, – pasakoja D. Šipelienė.
Ji ir pati anksčiau abejojusi, ar emigrantams patrauklūs lietuviški atlyginimai. Bet patirtis rodo, kad užsieniečiai į Panevėžį mielai atvyksta užsidirbti net tiesiai iš prabangiojo Dubajaus.
Direktorė įsitikinusi: Lietuva su samdoma darbo jėga iš užsienio žengia Jungtinės Karalystės keliu. Ten taip pat iš pradžių vietiniai anglai nepatinkančius, juodus darbus mielai atiduodavo emigrantams. Bet kai, pasak pašnekovės, lietuviai, lenkai ir kiti svetimtaučiai ėmė kilti karjeros laiptais, prasidėjo mintys apie breksitą.
„Užsieniečiai Lietuvos verslininkus labai domina. Esu sulaukusi ne vienos užklausos ir iš pačių panevėžiečių, kaip susirasti darbininkų užsienyje“, – pasakojo D. Šipelienė.
Ji neslepia, kad viešbutis nesispyriotų, jei įsidarbinti jame norėtų ir į Lietuvą plūstantys pabėgėliai. D. Šipelienė pasakoja žinanti atvejų, kai jos pažįstami verslininkai Vilniuje tokius asmenis anksčiau sėkmingai įdarbino kirpyklose, restoranuose.
Tik ji abejoja, ar dabartiniams Irako, Afrikos pabėgėliams įdomus Panevėžys.
Žvalgosi į užsienį
Užimtumo tarnybos duomenys liudija: darbuotojų Lietuvoje nerandantis Panevėžio verslas darbo jėgos žvalgosi trečiosiose šalyse – Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kt.
Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Alvyda Jakaitytė teigė, kad vien šiemet nuo metų pradžios jau išduoti 102 leidimai užsieniečiams iš trečiųjų šalių dirbti Panevėžio miesto ir rajono įmonėse.
Pernai per visus metus tokius leidimus gavo tik 79 darbuotojai.
Jei darbdavių užmojai nesikeis, tokia statistika šiemet gali pasiekti ir net viršyti priešpandeminius metus, kai 2019-aisiais Panevėžyje išduota 150 darbo leidimų užsieniečiams.
„Per 2020 metus Panevėžio apskrityje išduoti 267 leidimai ar sprendimai darbuotojams iš trečiųjų šalių dirbti Lietuvoje. Tiesa, tikrieji skaičiai gerokai didesni – jeigu žmogus turi profesiją, kuri įtraukta į Lietuvoje trūkstamų specialybių sąrašą, užtenka kreiptis į Migracijos departamentą, kur leidimas išduodamas supaprastinta tvarka“, – aiškino A. Jakaitytė.
Šiemet daugiausia leidimų – 45 – dirbti Panevėžyje ir jo rajone buvo išduota statybininko ar giminišką profesiją turintiems užsieniečiams.
Beveik perpus tiek leista dirbti tarptautinio krovinių vežimo vairuotojams. Pastarųjų mažiau, nes baigiasi šios profesijos, kaip šalyje trūkstamos, kvota Lietuvoje.
Dar 9 leidimai išduoti virėjams, 6 – pakuotojams, 2 – gręžinių gręžėjams, 1 – masažuotojui.
Besikreipiančių dėl įsidarbinimo Panevėžio mieste ar rajone ir pabėgėlio statusą turinčių asmenų, A. Jakaitytės žiniomis, Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas kol kas nesulaukė.
