Įspėja ruoštis
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas „Delfi“ kalbėjo, kad rudenį ir žiemą galime sulaukti nemalonių infliacijos staigmenų, kurias nulemtų COVID viruso plitimas Kinijoje ir griežtos Kinijos valdžios priemonės kovojant su virusu.
„Niuansas tas, kad COVID delta atmaina išplito į maždaug pusę Kinijos provincijų, o pati Kinijos valdžia laikosi vadinamosios „zero COVID“ politikos. Tai reiškia, kad į naujus COVID židinius reaguojama taikant griežtas karantino priemones.
Tai palietė ir Kinijoje esantį trečią pagal konteinerių krovos apimtis uostą visame pasaulyje – Ningbo-Zhoushan.
Vienam darbuotojui užsikrėtus COVID virusu, uosto veikla maždaug savaitę buvo stipriai apribota. Šio strategiškai svarbaus uosto veiklos apribojimas jau paveikė pasaulines tiekimo grandines – kai kurių prekių ir komponentų tiekimas iš Kinijos vėluoja, išaugo konteinerių transportavimo iš Kinijos kaina“, – pasakojo jis ir lygino, kad maršrute Šanchajus–Roterdamas tarptautinių konteinerių indekso vertė 2021-ųjų sausį siekė 2,3 tūkst. JAV dolerių, tačiau rugpjūtį jau buvo pakilusi iki 13,6 tūkst. JAV dolerių.
„Pastaruoju metu šis indeksas auga, tam įtakos turėjo ir apribota Ningbo-Zhoushan uosto veikla.
Jei Kinija ir toliau laikysis griežtos politikos naujų COVID židinių atžvilgiu, konteinerių transportavimo iš Kinijos į Europą kainos gali kilti dar labiau“, – įspėjo ekonomistas.
Taip pat jis teigė, kad dėl tiekimo grandinių sutrikimo kai kurių prekių ir komponentų tiekimas iš Kinijos gali vėluoti arba visai sustoti, tai irgi gali kelti prekių ir komponentų, pagamintų Kinijoje, kainą.
Lietuvos verslui, kaip tikino, tokie importo iš Kinijos sutrikimai būtų labai svarbūs. Kalbant apie tiesioginį poveikį, Lietuvos įmonės, perkančios prekes iš Kinijos, gali susidurti su augančia šių prekių arba jų transportavimo kaina. Tokia pati grėsmė laukia ir tų įmonių, kurios prekes iš Kinijos perka per tarpininkus.
„Sutrikęs importas iš Kinijos arba brangstantis gaminių iš Kinijos transportavimas gali paliesti praktiškai visus Lietuvos pramonės segmentus – nuo maisto ir gėrimų pramonės iki metalų apdirbimo ir inžinerinės pramonės.
Mano patarimas verslui ir vartotojams: ruoškitės, kad prekių ir komponentų tiekimas iš Kinijos rudenį ir žiemą gali būti nestabilus, taip pat gali išaugti logistikos kainos.
Jeigu žinote, kad rudenį iš Azijos pirksite prekių, žaliavų arba komponentų, atidžiai stebėkite COVID viruso dinamiką Kinijoje“, – įspėjo A. Izgorodinas.
Didesnis – netiesioginis poveikis
„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad Lietuvos ekonomika nėra labai priklausoma nuo Kinijos, tačiau tikino, kad COVID plitimas šioje šalyje įtakos Lietuvai visgi turėtų.
„Iš Kinijos mes importuojame tik 4 proc., tai gana nedaug, o, kalbat apie eksportą, priklausomybė nesiekia 1 proc., jei žiūrėtume į lietuviškos kilmės prekes.
Kad COVID plitimas padarytų mums didelį tiesioginį poveikį, taip, matyt, nėra, bet natūralu, jog tai prisidėtų prie ir taip sujaukto tarptautinės prekybos paveikslo, nes po pandemijos turime gana nepavydėtiną situaciją dėl žaliavų kainų šuolių“, – sakė ji ir patikslino, kad poveikis mūsų šaliai daugiau būtų netiesioginis.
„Europos Sąjunga (ES) Kinijai yra prekybos partnerė pagal importą TOP1, pagal eksportą – TOP3, tai, matyt, turėtume ne tiesioginių atoveiksmių, bet tai paaštrintų ir taip neigiamas tendencijas tiek prekių, tiek žaliavų rinkose, o, kalbant apie kainas, mes esame atvira ekonomika, todėl kainų augimo neišvengtume“,– sakė ji.
Visgi pasak ekonomistės, šiuo metu geopolitinis fonas, kalbant apie Lietuvos ir Kinijos santykius, yra daug aštresnis nei ekonominis.
„Ekonominiu lygmeniu tie grasinimai, kuriuos dabar tenka išgirsti dėl politinių ir geopolitinių sprendimų, kokių nors rimtų pasekmių Lietuvos ūkiui neturi, paaštrėjęs fonas daugiau politinis, ir čia ne ekonomikos srities klausimai bei atsakymai“, – sakė ji.
Galėtų ir išlošti
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Lietuvai grandinių trūkinėjimas, jei COVID pasaulyje rudenį ir žiemą dar labiau plistų, galėtų turėti ir labai teigiamą poveikį, tuo būtų galima puikiai pasinaudoti.
„Bendrai Lietuvai trūkinėjančios tiekimo grandinės galėtų išeiti į naudą, nes jei Kinija bent laikinai nuspręs uždaryti uostus, kas ir buvo padaryta, trūkinėjant grandinėms, tikėtina, daugiau darbo būtų mūsų įmonėms“, – kalbėjo jis.
Tiesa, dalis mūsų šalies įmonių visgi susidurtų su komponentų trūkumu, tačiau, kaip pabrėžė, Lietuva yra geresnėje pozicijoje nei kitos ES šalys.
„Mes nuo Kinijos palyginti nedaug esame priklausomi, todėl yra tikimybė, kad gausime dar daugiau užsakymų, be to, kadangi esame nišiniai, lankstesni, tai dalis įmonių tokiomis galimybėmis jau pasinaudojo pandemijos laikotarpiu“, – pridūrė jis.
Ekonomistas neatmetė minties, kad stringant tiekimui galimai išaugtų kai kurių prekių kainos, tačiau, kaip sakė, jos ir taip išaugusios dėl neseniai mažos vertės prekėms įvestų muitų.
„Žiūrėdamas į ateitį, manau, kad bus labai didelis spaudimas kalbant apie prekių gabenimą tokiais dideliais atstumais, nes tai neatitiks žaliojo pasaulio, žaliosios Europos vizijos. Gabenimas jūriniais konteineriais yra vienas taršiausių sektorių“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo manymu, pramonės epicentras laikui bėgant kelsis į Europą.
