Jurgutis: esame finišo tiesiojoje
Pašnekovas tikina, kad šiuo metu rūpinamasi, kad galimybių pasą gautų kuo didesnis žmonių kiekis.
„Aš gal leisiu sau grįžti į birželio mėnesį, kai teko atsakyti į klausimus, kam reikalingas galimybių pasas, jeigu jo prireikė vos kelioms savaitėms. Tuo metu galėjome turėti plačius atlaisvinimus, atsidarė įvairios veiklos, verslai be galimybių paso, tada ir sakėme, kad mes turime įrankį rudeniui, jeigu jo netyčia prireiktų. Labai gaila ir būčiau labai norėjęs, kad to įrankio nebūtų prireikę, bet šiandien tas aktualumas didesnis ir šiuo metu rūpinamės, kad galimybių paso prieinamumas būtų visiems kuo įmanoma platesnis ir geresnis.
Taigi dabar apie milijonas ir keturi šimtai tūkstančių žmonių gali pasiimti galimybių pasą, jeigu yra vakcinuoti, apie 850 tūkstančių iš jų, gal skaičiai jau didesni, yra jį išsiėmę internetu, keliasdešimt tūkstančių žmonių yra išsiėmę fizinius pasus Registrų centro padaliniuose, tam ir prasidėjo tos Registrų centro kelionės po Lietuvą, kad žmonės galėtų juos gauti ir tose savivaldybėse, kur nėra Registrų centro padalinio. Šiuo metu esame finišo tiesiojoje įtraukti dar ir kitus žaidėjus į galimybių paso atsiėmimo vietas“, – sako pašnekovas.
Paklausus, kodėl visgi šiomis dienomis susidaro tokios eilės, V. Jurgutis tikino, kad galbūt informacijos galėtų būti ir dar daugiau.
„Vyriausybė jau prieš kelias savaites pasakė, kokie planai dėl rudens ir įvairių ribojimų, susijusių su pandemija, buvo pristatytos veiklos, kur reikės galimybių paso, o kur jo nereikės. Man atrodo, kad kiekvienas žmogus tos informacijos gali gauti. Žinoma, ne man atsakyti, ar tos informacijos yra pakankamai, visada komunikacija yra labai svarbi. Aš manau, kad gal ne mums vertinti, ar žmonėms reikės ar nereikės, ar jis norės nueiti į prekybos centrą, arba išgerti kavos, ar nueiti į kokį renginį. Mes kartais norime vertinti kitus žmones, tarsi jie tik ir norės sėdėti namuose, bet todėl ir turime galimybių pasą, kad žmonėms nebereikėtų užsidaryti namuose ir visi galėtų jaustis laisviau. Manau, kad žmonės protingai renkasi ir jeigu kažkas galvoja, kad atsargai geriau turėti, jeigu prireiks, tai labai gerai, kad eina, atsispausdina ir galės naudotis“, – sako V. Jurgutis.
Apie galimybių paso kontrolę
Laidoje paklausta, ar neketinama sugriežtinti galimybių paso tvarkos, kad, pavyzdžiui, ir asmens dokumentas įrodytų, kad asmuo, parodęs galimybių pasą, yra tas pats.
„Mūsų pozicija buvo, kai kalbama apie kontrolės dalį, kad dokumentų tikrinimas nebūtų privalomas, ir kad verslas, paslaugos teikėjas galėtų tais atvejais, kai iškyla tam tikrų abejonių, ar tai tikrai tas žmogus, kaip žinome iš spaudos apie vieną mitingo organizatorę, kuri bandė patekti į restoraną. Aš nesutikčiau su tuo, kad niekas neprašo asmens dokumento. Bent jau manęs yra prašę kelis kartus.
Mes esame kalbėję su verslu tiek susitikimų metu, tiek viešesnių renginių metu, kad galima daryti atsitiktines atrankas, kas dešimto paklausti tam tikromis valandomis, kad jaustų ir patys žmonės, kad ta kontrolė yra, kad tu gali būti paklaustas, jeigu esi nesąžiningas ir tikrai matau, kad tai vyksta. Norisi tikėtis, kad ir toliau atsakingas verslas taip pat elgsis ir tai leis išvengti priverstinių tikrinimų asmens dokumentais ir panašiais, nes, ko gero, to niekas nenori – nei paslaugos teikėjas kiekvieno prie durų prašyti asmens dokumento, nei žmogus“, – sako V. Jurgutis.
Anot jo, vis tik verslas nėra atsakingas už klastojimo atvejus.
„Aš pasakysiu taip – verslo pareiga yra tikrinti. Ką jau esame kalbėję, ir dabar puiki proga pakartoti, kad verslas tikrai negali būti atsakingas už tuos piktybinius dokumentų klastojimus. Jeigu žmogus ateitų su suklastotu dalyku, rastų būdą, kaip apgauti, pasprukti, pakeisti nuotrauką ar panašiai, čia tas pats kaip ir su bet kokiu kitu padirbtu dokumentu, tam ir yra kontrolės mechanizmas, Lietuvos policija“, – sako V. Jurgutis.
Anot jo, būtina, kad atitinkamos institucijos rūpintųsi pirmiausia savo darbu.
„Kad operacijų vadovo įsakyme neatsirastų tai, kad kiekvienas žmogus privalo greta galimybių paso pateikti asmens dokumentą, turime suprasti, kad verslas turi atlikti savo dalį, kontroliuojančios institucijos visų pirma tikrina, ar verslas tikrina, kitos institucijos tikrina klastojimo dalį. Jeigu matysime, kad tai pasiteisina, mums nereikės griežtinančių sprendimų“, – sako V. Jurgutis.
Jis taip pat pridūrė, kad per pirmą savaitę kol kas nekyla jokių minčių, kad reikėtų kažką griežtinti.
Galimybių pasas – tai asmeniui nemokamai suteikiamas QR kodas, kurį gauna žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Galimybių pasas yra susietas su e-sveikata sistema.
Rugpjūčio viduryje buvo skelbta, kad Lietuvoje apytiksliai 1 mln. 400 tūkst. gali išsiimti galimybių pasą, elektroniniu būdu jį tuo metu buvo išsiėmę 845 tūkst. žmonių.
Nuo pirmadienio Registrų centras pradėjo keliones į regionus, kuriuose nėra jo padalinių, kad padėtų gyventojams įgyti galimybių pasą.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 609 tūkst. 113 žmonių, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 435 tūkst. 587.
