„Jau ne pirmą kartą šios Vyriausybės požiūris į verslą šokiruoja. Visų pirma, noriu priminti, kad santykių su Baltarusija paaštrėjimą sukėlė ne pasikeitusi situacija pačioje Baltarusijoje, kaip norima pateikti, o tarptautinės sankcijos, kurių sugriežtinimo viena pagrindinių iniciatorių yra Lietuva. Todėl Vyriausybė neturi jokios teisės dabar atsiriboti nuo susidarančių pasekmių“, – antradienį išplatintame pranešime tvirtina A. Butkevičius.
„Neabejoju, kad verslas visuomet apdairiai vertina verslo riziką, juk rizikuoja savo lėšomis. Tačiau neįmanoma numatyti visų geopolitinių situacijų ar sprendimų“, – pridūrė jis.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad glaudžius ekonominius santykius su Baltarusija palaiko ir kai kurios valstybės valdomos įmonės.
„Kaip bus su Lietuvos geležinkeliais, Klaipėdos uostu? Ar šios strateginės įmonės irgi negali tikėtis jokios valstybės pagalbos? Ar galvojama į priekį, kas bus su jomis? Kur tiek šios įmonės, tiek kitas verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius. O ištikus bėdai tampa nebereikalingas“, – klausia A. Butkevičius.
Ministrų Kabinetui 2012–2016 metais vadovavęs politikas ragina prisiminti po Krymo okupacijos Europos Sąjungos (ES) įvestas sankcijas Rusijai, kuri į tai atsakė maisto produktų importo iš ES embargu.
„Mūsų Vyriausybė nedvejojo nė akimirkos, iš visų jėgų stengėmės padėti verslui, ypač labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams. Mums pavyko įrodyti Europos Komisijai (EK), kad Lietuvai kaip labiausiai iš visų ES šalių nukentėjusiai nuo sankcijų reikalinga finansinė parama. Lietuvos pieno gamintojai tuomet gavo EK kompensaciją, papildomą paramą skyrė ir valstybė iš savo biudžeto“, – primena politikas.
Buvusio premjero neįtikina ir ministrės samprotavimai apie naujų rinkų atidarymą.
„Kol kas, atrodo, dešiniesiems kur kas sėkmingiau sekasi rinkas uždarinėti. Turėjau įdomios patirties, kuomet po Dalai Lamos vizito tik po ilgų pastangų mūsų Vyriausybei pavyko atverti Kinijos rinką. Gaila, kad prekybinių ryšių lengva ranka atsisako tie, kurie neturi jokio supratimo, kaip sudėtinga juos užmegzti, kiek finansinių, žmogiškųjų išteklių, sumanumo ir laiko reikia į tai investuoti“, – tvirtino A. Butkevičius.
A. Armonaitė Baltarusijos rinkoje veiklą vykdžiusioms įmonėms subsidijų nežada: jie žinojo, kur daro verslą
ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė antradienį sakė nematanti pagrindo subsidijuoti dėl politinės įtampos tarp Baltarusijos ir Lietuvos veiklą apribojusių įmonių patirtus nuostolius. Ministrės manymu, Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmai ten investavusiems Lietuvos verslininkams neturėjo būti netikėtumas.
„Kaimyninėje šalyje tie pokyčiai, kurie vyksta, ir mūsų ekonominis bendradarbiavimas kelia tam tikrų iššūkių tam tikrai daliai mūsų verslų. Tačiau akivaizdu, kad tokioje rinkoje, kaip Baltarusija, veikimas nėra kažkokia naujiena ar staigmena Lietuvos verslui, jog tai yra autokratinė ar totalitarinė valstybė“, – antradienį LRT radijui sakė A. Armonaitė.
Pasak ministrės, dabar Lietuvai svarbiausia ieškoti daugiau rinkos alternatyvų.
„Tai yra rizika, kuri buvo prisiimta. Natūralu, kad rizika pasireiškia į vieną ar į kitą pusę. Mes, žinoma, irgi diskutuojame, kaip galbūt būtų galima trumpuoju laikotarpiu amortizuoti tuos pokyčius, tačiau aš noriu pasakyti, jog tikslas yra daugiau pasirinkimų, daugiau rinkų ir daugiau alternatyvos“, – aiškino politikė.
Visgi ekonomikos ir inovacijų ministrė pažymėjo, kad toks amortizavimas nereiškia, jog verslams bus subsidijuojami dėl sustabdytos ar apribotos veiklos patirti nuostoliai, kadangi į Baltarusijos rinką investavę verslai, jos manymu, puikiai žinojo, ką daro.
„Kai kurioms įmonėms galbūt trūksta apyvartinių lėšų, tai valstybė turi finansinių instrumentų, ir mes juos nagrinėjame, kaip galbūt būtų galima paskatinti. Tačiau pasakysiu tiesiai – apie jokias subsidijas mes kalbėti negalime. Taip, suprantame, kad yra sunkumų, tikimės, jog jie yra laikini, tačiau,Skai darai verslą Baltarusijoje, tu žinai, kur tu jį darai“, – įsitikinusi A. Armonaitė.
