Mažėja eksporto apimtys į Baltarusiją

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Baltarusija yra Lietuvos eksporto partnerė nr. 10. Palyginus su 2019 m. duomenimis, eksportas į šią šalį smuko 10 proc., o lietuviškų prekių eksportas, kurio vertė 120 mln. Eur, smuko ketvirtadaliu (24,8 proc.).

Maisto produktai sudaro tik nedidelę dalį eksportuojamų prekių. Daugiausiai eksportuojama reaktorių ir katilų (19 proc.), transporto priemonių (13 proc.), farmacijos produktų (8 proc.).

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ statistika rodo, kad iš maisto produktų į Baltarusiją daugiausia vežama alaus (2 proc. eksporto į Baltarusiją), naminių paukščių subproduktų (1,6 proc. eksporto į Baltarusija), gliukozės (1,5 proc.), kepinių (1,2 proc.), kakavos sviesto, riebalų, aliejaus (1 proc.), lydytų sūrių (0,9 proc.).

„Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vedėja Jonė Kalendienė pastebi, kad per pirmąjį 2021 m. pusmetį prekių eksportas į Baltarusiją sumažėjo 11 proc. Anot jos, tokį mažėjimą lėmė kritusi reeksportuojamų prekių, kurios sudaro beveik 90 proc. prekių eksporto į Baltarusiją, vertė.

„Greičiausiai tai galima sieti su tiekimo grandinių pokyčiais, nes aiškesnių tendencijų reeksporto kaitoje nematyti. Tačiau reeksportuojamos prekės yra gaminamos ne Lietuvoje, todėl tokie pasikeitimai turi minimalų poveikį Lietuvos ekonomikai. Pirmoje metų pusėje stebimas didesnis paslaugų eksporto kritimas siejamas su smukusiu turistų srautu dėl pandemijos. Tikėtina, kad šie srautai greitu metu neatsistatys dėl įvestų kitų ribojimų tarp šalių“, – komentuoja J. Kalendienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2020 m. į Baltarusiją iš Lietuvos daugiausia buvo eksportuota 1124 tonos mėsos (paukštienos), 550 t pieno produktų (daugiausia šioje produktų grupėje – sūrių – 427 t, grietinėlės – 88 t), beveik 28 t kulinarinių gaminių. Žuvies ir jos gaminių eksportas pernai nebuvo vykdomas.

Tarnyba atkreipia dėmesį į itin didelius eksporto apimčių svyravimus, lyginant 2018, 2019 ir 2020 metais sausio-liepos mėnesiais į Baltarusiją išvežtų produktų kiekius.

Pavyzdžiui, per 2018 m. septynis mėnesius į šią šalį mėsos išvežta 980 t, 2019 m. – 307 t, 2020 m. – 698 t, o šiemet – 41,4 t.

Pieno produktų 2018 m. sausio-liepos mėn. eksportuota – 110 t, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu – 144 t, pernai – 327 t, 2021 m. – 148 t.

Žuvies ir jos gaminių 2018 m. išvežta 6,9 t, 2019 m. – 8 t, 2020 m. nebuvo eksportuota, o šiemet – 3,2 t.

Lietuviškos įmonės atsisako eksporto partnerės

Apie mažėjantį maisto prekių eksportą į kaimyninę šalį, nors ir nenoriai, kalba ir pačios lietuviškos įmonės. Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos interneto svetainėje galima rasti informacijos apie jos narių eksporto kryptis. Kaip nurodyta, be kitų eksporto partnerių, į Baltarusiją eksportuoja „KG Group“, „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, „Boslita“ ir Ko, „Cerera foods“, „Švenčionių vaistažolės“. Tačiau iš šių įmonių tik viena išsamiau pakomentavo prekybinius ryšius su Baltarusija.

Delfi papildomai pakalbino ir kitų didesnių lietuviškos produkcijos eksportuotojų. Dauguma jų tikina, kad Baltarusija nėra reikšminga eksporto partnerė arba išvis nebetiekia produkcijos į šią šalį.

Įmonės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, gaminančios tokius mineraliniai vandenis kaip „Vytautas“, „Birutė“ ir „Akvilė“, eksporto vadovas Nerijus Žliobas teigia negalintis tiksliai pakomentuoti eksporto srautų su Baltarusija, nes su šia šalimi tiesiogiai nedirba.

„Praktiškai beveik nieko neeksportuojame į Baltarusiją, labai nereikšminga eksporto dalis. Dėl visų galimų rizikų (nedidelė dalis eksporto – Delfi), dėl kurių ir klausiate. Viskas stipriai sustojo 2014 m., kai prasidėjo rublio nuvertėjimas. Tai – pagrindinė priežastis, o šiaip tai – sudėtinga rinka“, – trumpai pakomentavo jis.

Vienas didžiausių gamybinių susivienijimų „KG Group“, kurį sudaro „Kauno Grūdai“, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, kaip tikina atstovė, šiuo metu neeksportuoja lietuviškų produktų į Baltarusiją.

„Kalbant apie paukštieną, eksportas buvo sustabdytas dėl paukščių gripo. Tačiau iš esmės esame susikoncentravę į kitas eksporto kryptis“, – pažymi „KG Group“ komunikacijos vadovė Sandra Vičienė.

Tarp į Baltarusiją eksportuojančių Lietuvos gamintojų yra ir „Boslita“, kuri specializuojasi putojančio vyno ir vyno gėrimų gamyboje. Tačiau įmonės rinkodaros ir pardavimų vadovas Audrius Sekliuckis nuo komentarų šia tema susilaiko. Jis nei patvirtino, nei paneigė, kad įmonė produkciją eksportuoja į Baltarusiją.

Saldumynų gamintoja „Rūta“ produktų į Baltarusiją taip pat nebeeksportuoja jau keletą metų, tačiau apie sprendimus nutraukti ryšius su šia šalimi įmonės atstovai neišsiplečia.

Rolandas Viršilas
Foto: Bendrovės nuotr.

Pajustų sprendimo poveikį, bet eksporto šalies kol kas neatsisako

Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ eksportas į Baltarusiją sudaro apie 20 proc. viso eksporto portfelio. Didžioji dalis eksportuojamos produkcijos yra pilstomas ir alus pakuotėse. Visgi vadovas teigia nepastebinti ženklų, kad Baltarusija ruošiasi atsisakyti lietuviškų produktų.

„Kol kas jokių ženklų nėra, niekas net neužsimena apie jokias sankcijas prekybos sektoriui ar įmonėms, dirbančioms su Lietuva. Manau, kad kol kas tokių dalykų ir nebus, nes jau anksčiau būtų imtasi atitinkamų veiksmų ar pradėta taikyti tam tikras kliūtis. COVID-19 ir su tuo susiję ekonominiai iššūkiai daro daugiau įtakos.

Sunku pasakyti, koks būtų tokio sprendimo poveikis, bet, manau, kad jis tikrai būtų, nes vien eksporte, 2020 m. duomenimis, tai sudarė 20 proc.“, – komentuoja „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Paklausus, ar dėl visų neramumų ir nežinomybės kaimyninėje šalyje neketinama išvis atsisakyti šios eksporto partnerės arba mažinti eksporto dalį į ją, pašnekovas sako, kad kol kas tokių planų nėra: „Neketinama tol, kol Baltarusija gebės atsiskaityti už parduotas prekes ar neatsiras kitokių suvaržymų.“

Prisimena skaudų Rusijos praradimą

Sausų pusryčių ir kukurūzų lazdelių gamintoja „Cerera foods“ Baltarusiją turi kaip eksporto partnerę, bet kurį laiką į ją beveik nebeeksportuoja produktų. Jei kaimynė priimtų sprendimą iš lentynų išimti lietuvišką produkciją, tai įmonės esą nepaliestų. Panaši situacija ir su eksportu į Rusiją – anksčiau įmonė itin daug eksportuodavo į šią šalį, tačiau dabar beliko vos keli procentai.

„Nenorime plėsti eksporto (į Baltarusiją – Delfi), kaip ir visi pakeliame rankas, kai tokia politika. Kažkada turėjome šalia didžiulę rinką – Rusiją. Tačiau nebeturime dėl valdžios sprendimų ir rublio kurso svyravimų. Pamenu, dar Grybauskaitė buvo prezidentė, sakė „kas tas rusas?“, dėjo embargus, „mes padėsime jums surasti rinkas“. Ką padarė? Verslui leido dalyvauti misijose ir susirasti savo klientų. Palyginus rusų rinką, kur mūsų mentalitetas ir skonio receptoriai sutampa, ir ją mums „nukerta“, ir kur Afrikos šaly ieškoti, kur parduoti. Kai tie politikai įsimaišo, paskui verslui tenka srėbti“, – kalba įmonės vadovė Jūratė Jokubauskienė.

Politinė įtampa atsiliepia ir verslui

Anot jos, politinė įtampa tarp valstybių atsiliepia ir verslui.

„Kai nustos valdžia purkštauti prieš kaimynus, pasikeis politika, visiems bus tik į naudą. Rado su kuo kariauti... Kenčia visi, paskui kentės ir žmonės (dėl kainų – Delfi). Nusivažiavome į visišką nemąstymą.

Dabar negalime nei kainų pakelti, nes pirmiausia turime išgyventi šiuo laikotarpiu. Iš paskutiniųjų prašome, kad bankas atidėtų mokėjimus. Jei to nepadarys – žlugs visas verslas.

Klientas laikinai stabdo užsakymus, trūksta apyvartinių lėšų, be to, kad brangsta, visos žaliavos stringa, vietoje mėnesio važiuoja du. Dar gerai, kad turime kontraktų, kai jie baigsis, nežinome kaip išsisuksime. Duok dieve, kad politikai nustotų žaisti žaidimus ir nesipeštų nei su Rusija, nei Baltarusija“, – komentuoja „Cerera foods“ vadovė.

Giedrius Bagušinskas

Mano, kad Baltarusija ryžtųsi šiam žingsniui

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Bagušinskas Delfi sako, kad eksporto situacija su Baltarusija panaši į Kinijos. Prekyboje pasitaiko produkcijos strigimų, tačiau kai kur ji vyksta sklandžiai kaip ir anksčiau. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad užsakymai iš Baltarusijos nėra reguliarūs, produktai kartais užsakomi kas dvi savaites, kartais – kas du mėnesius.

„Dabar situacija – mišri, priklauso nuo santykių, baimės iš importuotojo pusės, kiek jis prisibijo turėti problemų, jeigu neįvykdys tam tikrų rekomendacijų ar nurodymų. Sunku šiuo atveju parinkti teisingą žodį. Kol kas – įtempta situacija, žiūrime, kas bus.

Prekyba su Baltarusija – nedidelė, nebuvome giliai įžengę į šią šalį. Ji labai suvaržyta, Baltarusija labai gina savo gamintojus, pardavimams nustatytos kvotos, daug reikalavimų, atsiskaitymai komplikuoti. Šalis nelengva, tai mūsų nedaug gamintojų su ja dirba. Panašiai kaip ir su Kinija – į ją labiau buvo einama, garsiai planuojama ir daug pastangų dedama, bet irgi rezultatai nekokie“, – komentuoja G. Bagušinskas.

Kalbėdamas apie Baltarusijos planus išimti lietuvišką produkciją iš lentynų pašnekovas svarsto, kad toks scenarijus – realus, nors kol kas akivaizdžių ženklų, kad to bus imtasi, nepastebi.

„Pristatymų pristabdymas, planavimas strigęs, bet drastiškų atvejų neteko girdėti. Tačiau, manau, kad toks scenarijus – realus. Labai lengva tai įgyvendinti įsakymo forma, ir produkcija lentynose bus pakeista kitomis. Pas mus bet kokiam prekybos tinklui – laisva rinka, į privatų verslą valdžia nesikiša, o Baltarusijoje viskas valdoma paprastai – įsakymo forma.

Tai – neprognozuojami dalykai, kartais gali būti pagąsdinimų ir juos užmiršta, gali pasirodyti, kad sankcijų poveikis nepakankamas, bet gali būti pareikalauta įvykdymo iki bet kurios datos“, – svarsto Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas.

Verslas ruošiasi

Jei toks sprendimas būtų priimtas, Lietuvos verslas per daug nenukentėtų, vertina pašnekovas. Prarasti užsakymai esą būtų nežymūs. Tačiau didesni gamintojai, eksportuojantys į daugelį šalių, poveikį galėtų pajusti.

„Vertinant įmonių eksporto portfelį, tai būtų maži procentai, Baltarusija neužima daug vietos. Gali būti pavienių įmonių, giliai įėjusių į šią rinką, pavyzdžiui, su žaliavomis. (...) Galima kalbėti ir apie žinomiausias didžiausias eksportuojančias įmones, kurios veža į daugiausiai šalių“, – sako G. Bagušinskas.

Pasak jo, įmonės tokiam scenarijui jau ruošiasi, nuolat stebi situaciją ir palaiko ryšius su didmenininkais Baltarusijoje.

„Po Rusijos krizės yra išmoktų pamokų – ieškoti ir turėti alternatyvų. Visada ieškoma naujų šalių, rinkų. Visos trečiosios šalys visada yra rizikingos. Tam yra daug priežasčių, pavyzdžiui, valiutų kursų svyravimai. Tai labai jautri tema, kai dirbama su šalimi, kurios valiuta dažnai svyruoja, arba valstybė devalvuoja, kaip ta pati Baltarusija. Yra mūsų įmonių jau nudegusių“, – pasakoja jis.

Baltarusijos visai neatsisako

Paklausus, ar verslas nesvarsto išvis atsisakyti šios eksporto partnerės dėl tokios situacijos, eksportuotojų atstovas pažymi, kad neramumai įneša atsargumo, bet verslas yra verslas, todėl viskas atsiremia į piniginius santykius.

„Versle viskas paprasta: jei yra pirkėjas, kuris perka, moka pinigus už sutartą kainą, niekas neprieštarauja ir jam parduoda. Viskas paremta tokiais santykiais. Įmonėms neįdomu, ar perka baltarusis, ar libanietis, švedas, ar australas. Verslas stengiasi nesipainioti į politiką. Visi neramumai ir įvykiai didina atsargumą, visi supranta, kad turi būti itin atsargūs su visais atsiskaitymais ir su investicijomis. Tai – prekybiniai santykiai, nekalbame apie fabrikų statybas. Jei kalbėtume apie investavimo sprendimus, tai – visai kas kita“, – dėsto G. Bagušinskas.

Anot jo, daugiau klausimų ir neramumų turi Baltarusių didmenininkai: „Mes situaciją stebime, bet visas bendravimas vyksta per didmenininką Baltarusijoje. Jis labiau susirūpinęs ir labiau seka įvykius.

Jei produktas lentynoje – jis jau nupirktas, didmenininkų jau įvežtas į Baltarusiją. Tą dieną, kai produkcija fiziškai yra Baltarusijoje, ji jau savotiškai didmenininko nuosavybė ir rūpestis. Jei produktai bus išimti iš lentynų, didmenininkui reikės sukti galvą, ką daryti su ta produkcija, kiek jos dar turi.

Šiuo atveju žiūrėdamas į priekį ir šiek tiek prisibijodamas sankcijų, greičiausiai pirmas žingsnis, ką bandys daryti, – užsakinėti mažesnius kiekius arba šiek tiek pristabdyti užsakymus iš Lietuvos, nes kuo daugiau užsiveš prekių, tuo daugiau turės problemų, yra ir tam tikras produktų galiojimo laikas.“

Jonė Kalendienė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Praradimai nebūtų skausmingi

Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomisto Vaidoto Tuziko teigimu, prekyba su Baltarusija sukuria santykinai nedaug pridėtinės vertės, kadangi į šią šalį Lietuva daugiausiai eksportuoja importuotą produkciją. Vis dėlto „juodžiausiu“ scenarijumi, jeigu prekybiniai ryšiai su Baltarusija visiškai nutrūktų, Lietuvos verslui ir ekonomikai tai nebūtų itin skausminga.

„Iš lietuviškos kilmės eksporto į Baltarusiją didžiausią dalį sudaro teikiamos transporto paslaugos. Tad jeigu prekybiniai ryšiai su Baltarusija nutrūktų, didžiausią poveikį tai turėtų Lietuvos transporto kompanijoms, geležinkeliams ir Klaipėdos jūrų uostui.

Vis dėlto makro lygiu poveikis nebūtų reikšmingas: jeigu prekybiniai ryšiai su Baltarusija visiškai nutrūktų, tai Lietuvos realusis BVP dėl to augtų atitinkamai 0,2 proc. p. 2021 m., 0,6 proc. p. 2022 m. ir 0,1 proc. p. 2023 m. lėčiau, palyginti su tuo scenarijumi, kai prekybiniai ryšiai liktų tokie patys kaip dabar.

Ryšių su Baltarusija praradimas neturėtų ir reikšmingos įtakos Lietuvos finansų sistemos stabilumui, nes labiausiai su Baltarusija verslo ryšiais susijusios Lietuvos įmonės reikšmingų skolinių įsipareigojimų mūsų šalyje veikiančioms finansų įstaigoms neturi“, – komentuoja LB ekonomistas.

„Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vedėja J. Kalendienė taip pat pažymi, kad Baltarusijos atsakas į sankcijas neturėtų skausmingai atsiliepti Lietuvos verslui. Mažmeninio vartojimo prekių eksportas į Baltarusiją tesudaro 15 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, o bendras lietuviškų prekių eksportas ir taip nėra itin didelis – Baltarusija yra 24 rinka pagal eksporto apimtis.

„Lietuvos vartojimo prekių gamintojams Baltarusija nėra itin svarbi rinka. Žinoma, gali būti pavienių galutinio vartojimo prekes gaminančių įmonių, kurių eksportas yra labai sukoncentruotas į Baltarusijos rinką, tačiau jų nėra daug. Iš kitos pusės, verslas, prekiaudamas su autoritarinio valdymo šalimi, pats įsivertina su tuo susijusias rizikas ir priima sprendimus“, – sako J. Kalendienė.