Su galimybių pasu dirbantys verslai problemų sulaukė regionuose: dalis klientų linkėjo bankrutuoti ir vertino vienetais

Jei į barą užeina 8 asmenų kompanija ir vienas neturi galimybių paso – visi apsisuka ir išeina. Negalėję į įstaigas patekti linkėjo bankrutuoti, „štampavo“ vienos žvaigždutės reitingus, pasakoja barų regionuose darbuotojai. Tuo metu Vilniuje galimybių pasas vakarėlio negadino – barai tapo saugesni, neliko piktų klientų, patikina savininkai. Vis tik pasigendama daugiau informacijos gyventojams, kodėl galimybių pasas svarbus: verslui tai paskutinė galimybė, nes kita – uždarymas.

Imuniteto COVID-19 ligai neturinčiųjų gyventojų dalis vis labiau mažėja ir šiuo metu 4 neskiepytiems gyventojams tenka 6 jau turintys imunitetą, rodo Statistikos departamento renkami duomenys.

Atitinkamai, vis daugiau įstaigų pasinaudoja galimybe veikti priimant lankytojus tik su galimybių pasu – tuomet nereikia laikytis griežtų apribojimų: kaukių dėvėjimo, atstumų, pertvarų, ir pan.

Barai ar kavinės vienos pirmųjų suskubo nusikratyti ribojimų pančių, bet pirmoji savaitė su galimybių pasu ne visiems buvo sklandi.

„Liūdna, aišku, kai pas tave ateina nemaža kompanija, sakykime 8 žmonių, ir 7 turi galimybių pasą, o vienas neturi. Ir jie visi išeina kažkur, kur, sakykime, dar yra įstaigų, kurios priima be galimybių paso“, – sako Šiauliuose veikiančio baro „Cask 215“ vadovas Martynas Jatautas.

Kito baro Šiauliuose atstovai tikino, kad savaitgaliui išleido darbuotojus pasiilsėti, nes lankytojų itin sumažėjo apsisprendus dirbti su galimybių pasu.

Kaune naujai atsidaręs restoranas „Gorilla Burgers RestoBar“ nukentėjo tuo, kad patekti negalintys lankytojai „numušė“ restorano įvertinimus socialiniuose tinkluose.

Rugpjūčio 23 dieną jau buvo 661 įmonė, kuri apsisprendė veikti aptarnaujant tik klientus, kurie turi galimybių pasą ar kitą dokumentą, įrodantį imunitetą COVID-19, ar turimą neigiamą testą. Daugiau kaip pusė šių įmonių (342) yra Vilniaus mieste, taip pat 69-ios yra Kaune, 32 – Klaipėdoje, 24 – Palangoje, 21 – Panevėžyje, 17 – Šiauliuose. Didžioji dauguma, 523 įmonės, veikia maisto tvarkymo srityje, atskleidžia Nacionalinės visuomenės ir sveikatos centras.

Sostinės barams, panašu, problemų buvo mažiau – barų savininkai vargiai įžvelgtų poveikį apyvartoms, daugiau tą nulėmė oras.

„Nebuvo ypatingų problemų. Taip, buvo piktų. Bet, iš kitos pusės, jei tų piktų bare nėra, tai gal net barui ir geriau“, – patikina Vilniaus barų „Špunka“, „Dėvėti“ bendrasavininkas Haroldas Arėška

Čičelis: jautriausia ten, kur mažiausių kainų segmentas

Vilniuje įsikūrusio alaus baro „Local Pub“ savininkas Vidmantas Čičelis buvo vienas pirmųjų, pranešusių apie apsisprendimą veikti tik su galimybių pasu – feisbuke jis sukūrė renginį, prie kurio jungiasi ir kiti restoranai, kavinės, barai, nusprendę veikti saugiai.

Dabar jo iniciatyva rengiamas ir žemėlapis, kuriame sužymėti saugūs barai, kavinės, restoranai ar kitos įstaigos.

Po savaitės jis patikina, kad veikla vyko sklandžiai, be didesnių sutrikimų.

„Jautriausia yra tiems, kurie dirba su pigiais produktais, kaip, pvz., tinklinės picerijos. (…) jos piktai ant konkurentų ir kitų šneka, mat joms skausminga, nes jų ir auditorija pigiausia, jie turi problemų. Tie, kurie renkasi kokybę, išskirtinumą, manau, kad nėra problemų. Šnekėjausi ne su vienu baru iš panašaus segmento, kaip mes: visi laimingi, patenkinti ir jokių problemų nepajuto, jokių skirtumų praktiškai nėra“, – patikina V. Čičelis.

Didžiausias rūpestis buvo tai, jog netikros socialinių tinklų paskyros ėmėsi „keršto“ – barus vertinti 1 žvaigždutės įvertinimais (iš 5 žvaigždučių).

„Mes gal apie 50 vienetų gavome, ko niekada anksčiau neturėjome – gaudavome gal porą vienetų per visus metus. Tačiau mes visi, kolegos, draugai susitelkėme ir tokius vertintojus pranešėme „Google“ – po to žiūrėk, ir nebeliko jų. Pastebėjom, kad vieną dieną šmaukšt, nebėra visų tų vienetų“, – sako V. Čičelis.

Vertinimai nėra tiek svarbūs vietiniams lankytojus, tačiau į juos atsižvelgia užsienio turistai, besirenkantys vietas, kuriose norėtų apsilankyti.

„Esminio dalyko reitingas tikrai neduoda, bet tam tikrą psichologinį poveikį padaro. Tave žmonės vertina blogai, nes pyksta, kad tu priimi galimybių pasą – nors niekada jie tavo bare nėra buvę“, – stebisi V. Čičelis.

Jis pabrėžė, kad dabar likę du pasirinkimai – arba veikti šitaip, arba neveikti apskritai.

„Reikia suvokti, kodėl galimybių pasas atsirado, ir tada aš neturiu priekaištų – niekas nepasiūlė jokio kito geresnio būdo šioje situacijoje, kad nereikėtų visų uždaryti. Mes jau buvome uždaryti labai ilgai, ir dar kartą nebenorim to dalyko“, – sako V. Čičelis.

Verslininkas pabrėžė, kad sostinės centro baruose dažniau lankosi žmonės, gaunantys aukštesnes pajamas, turintys geresnį išsilavinimą, daugiau keliaujantys, ir jiems ši problematika suprantama.

Kaune naujai atsidaręs restoranas įtūžį patyrė internete

Kaune restorano „Gorilla Burgers RestoBar“ darbuotojams teko patirti lankytojų pykčio dėl galimybių pasų tikrinimo.

„Lankytojų srautų labai stipriai gal ir nepaveikė, tačiau susidūrėme su tokia mini problema – klientais be galimybių paso. Kadangi turime priimti tik klientus su galimybių pasais, dažnai ateina arba šeima, arba tik vyras ir žmona, tarp kurių vienas neturi galimybių paso. Ir tiesiog mes negalime jų aptarnauti dėl to, kad reikia abiejų pasų“, – dalijasi restorano direktorius Rokas Markovičius.

Naujai atsidariusiam restoranui skaudžiausi yra neigiami įvertinimai socialiniuose tinkluose.

„Yra įvertinimai, tiek „Google“, tiek „Facebook“ – pas mus jie buvo tikrai aukšti, o dabar jie labai stipriai susmuko todėl, kad ne vienas žmogus įvertina vienetu, bet įvertina visa šeimyna. Ir taip kiekvieną kartą, kai kažko neįleidi. Mums, naujai atsidariusiam restoranui, įvertinai labai svarbu, prašome, kad klientai paliktų. Tačiau ateina žmonių, kurie nesupranta, jog mes negalime jų aptarnauti be galimybių paso“, – apgailestavo vadovas.

Jis vertina, kad dažnu atveju žmonės ne tiek nusiteikę prieš skiepus, kiek vadovaujasi įvairia netikslia informacija.

„Kiek man tekę kalbėtis, kodėl klientai neturi GP, tai yra vien dėlto, kad jiems atrodo, kad juos prievarta verčia skiepytis, nors iš tikrųjų visi žinome, kad taip nėra. Žmonės ne tiek prieš skiepijimąsi, bet įsivaizduoją, kad čia gaunasi lyg koks judėjimas, kad visi eina prieš, tai ir aš einu prieš. Tu šioje vietoje nelabai kažko pakeisi. Visada buvo galimybė nesiskiepyti, bet žmonės vis tiek yra įsitikinę, kad yra prievarta, norima žmones suskaičiuoti ir visokiausių sąmokslo teorijų esame girdėję ne vieną“, – sako R. Markovičius.

Tačiau sprendimą rinktis galimybių pasą nulėmė darbuotojų saugumas ir verslo logika.

„95 proc. mūsų darbuotojų savo noru pasiskiepijo, kiti, kurie nenori skiepytis, atlieka reguliarius testus. Kadangi dauguma yra už skiepus, aš, kaip įmonės vadovas, ir priėmiau sprendimą, kad aptarnausime tik žmones su GP, dėl to ir mūsų darbuotojai, ir aš pats saugiau jaučiuosi“, – sako R. Markovičius.

Anot jo, verslui taipogi parankiau pasilikti galimybę prie stalo sodinti daugiau nei 2 asmenis – tokio ribojimo nereikia taikyti, kai veikiama tik su galimybių pasu.

„Dažniausiai daugiau nei 2 žmonės ateina. Šią savaitę turėjome ir 9 žmonių užimtą staliuką, jie šventė gimtadienį, ir visi turėjo galimybių pasus. Jie netgi džiaugėsi, kad mes tikrinome, jie irgi yra už saugumą“, – sakė R. Markovičius.

Baras Šiauliuose dar vertina, ar orai, ar galimybių pasas pakenkė

Šiaulių baro „Cask 215“ vadovas M. Jatautas vertina, kad lankytojų srautai praėjusią savaitę buvo mažesni nei įprastai.

„Labai sunku daryti išvadas pirmą savaitę, nes orai nebuvo labai lepinantys, daug faktorių buvo. Iš apyvartų sprendžiant, sumažėjimas yra, bet reikia įvertinti ir orus – nebuvo patogi komfortiška 24 laipsnių Celsijaus temperatūra, kažkur žmogui išeiti, pasisėdėti. Apskritai tai vertinu visai neblogai, gerai sekasi dirbti. Faktas, kad yra žmonių apsisukančių, faktas, kad neturi galimybių paso ar kito įrodančio dokumento, bet nepasakysime, dėl kokių priežasčių“, – paaiškina M. Jatautas.

Baro darbuotojai nesusidūrė su didesnėmis problemomis, tačiau pasitaikė atvejų, kai didesnėms klientų kompanijoms tekdavo apsisukti.

„Nebuvo konfliktinių situacijų, kas galbūt ir keista ir ko galima tikėtis – Šiauliai ne sostinė ir čia visokiausių nuomonių yra. Bet pas mus visą laiką kažkaip ateidavo žmonės tikrai nekonfliktiški, tad problemų nekilo, neturėjom jokių incidentų, nei kiaušiniais apmėtė, kaip juokavom“, – atsiduso M. Jatautas.

Jis viliasi, kad spartėjantys skiepijimo tempai sumažins galimą priešpriešą ir vis daugiau gyventojų išsiims galimybių pasus, matys tame prasmę. Baro vadovas įžvelgia realią naujų uždarymų grėsmę.

„Čia kiekvienas to baiminasi. Didžiausias tikslas ir yra, kad anksčiau nei rugsėjo 13-ąją pradėjome su galimybių pasu dirbti su ta intencija, kad rudenį vėl nereikėtų užsidaryti. Baiminamės, bet tikimės geriausio – jei vėl lieptų užsidaryti, tada jau būtų negražu iš pasiskiepijusiųjų ar persirgusiųjų pusės, kurie tikrai gali laisviau lankytis, nebūtinai kavinėse, bet ir kino teatruose, renginiuose. Bet esame nusiteikę viskam – jei bus labai didelis sergamumas, didelė tikimybė, kad gali vėl tekti kažkurį laiką užsidaryti“, – vertino M. Jatautas.

Baro darbuotoja: mums linkėjo bankrutuoti, klientams trūksta informacijos

Šiaulių baro „Bottoms Up“ (UAB „Bargera“) administratorė nenorėjo atskleisti vardo ir pavardės, tačiau pasidalijo, kad patirtys praėjusią savaitę nebuvo malonios.

„Mus (apsisprendimas veikti su galimybių pasais – „Delfi“) paveikė labai stipriai. Žmonės yra nepatenkinti, kad prašome tų galimybių pasų. Labai apmažėjo žmonių. Penktadienį pas mus dirbo 4 darbuotojai, šeštadienį – 1, teko atšaukti visus darbuotojus, nes tiesiog nebuvo žmonių. Yra labai daug nepatenkintų asmenų. Kadangi mes labai stengiamės laikytis taisyklių, mes, paprašę GP, dar paprašome ir asmens dokumento, tai žmonėms nesuvokiama, kaip galime prašyti dokumento“, – pasakoja mergina.

Ji pabrėžė, kad baras itin palaiko galimybių pasą dėl to, kad visam kolektyvui anksčiau teko persirgti COVID-19 – dabar visas personalas bare taipogi yra ir pasiskiepijęs.

„Norime, kad greičiau viskas baigtųsi. O žmonės pikti turbūt yra dėl to, kad gal jiems blogai iškomunikuota buvo apie galimybių pasą. (…) Valstybė blogai paaiškino, kodėl tu turi turėti galimybių pasą, ir kad jo anksčiau ar vėliau vis tiek reikės. Žmonės per daug nesidomi, nežino, ir tik mato tą socialinę erdvę, feisbuko platformas, kur labai daug vadinamųjų antivakserių, ir tai tikrai nepadeda“, – vertino baro darbuotoja.

Rimtų konfliktų per savaitę taipogi pavyko išvengti, tačiau įtemptų situacijų būta.

„Gavome palinkėjimų bankrutuoti ir panašiai. „Google“ sistemoje gavome įvertinimų viena žvaigždute. Kas irgi nėra labai malonu – kai tave, tavo barą vadina kažkokiu žmonių skirstytoju. Kažkaip tikimės, kad žmonės po šio savaitgalio susipras, kad galimybių paso reikia, ir stengsis išeinant į miestą pasiimti tą galimybių pasą“, – pasakojo darbuotoja.

Ji prisiminė, kad labai sunku buvo išgyventi 7 mėnesius, per kuriuos vieninteles minimalias pajamas sudarė valstybės skiriamos subsidijos

Arėška: visi jau gana sąmoningi

Barų Vilniuje savininkas H. Arėška patikina, kad savaitgalį klientų srautai nesikeitė.

„Visi jau gana sąmoningi skiepo prasme. Nematau, kad kas būtų pasikeitę, ar būtų apyvartų sumažėjimų. Pasitaikė vienetai žmonių, kurie piktindavosi ir keikdavo Vyriausybę, bet visą laiką tokių būna. Kolektyvui daviau nurodymus, kad jokių reakcijų į pasipiktinimus ar komentarus – nes na ką, juk jie turi pasirinkimą“, – apžvelgė H. Arėška.

Tačiau verslininkui suprantama regionuose veikiančių verslininkų dilema.

„Ką tik grįžau iš pajūrio, tai matau, kad ten sunkiai sektųsi dirbti su galimybių pasais. Su dviračiu važiavau per Lietuvą, tai mentalitetas Vilniuje, ir kitur – skirtingas. Vilniuje žmonės labiau linkę kažkur vaikščioti į barus ar kitur, o provincijoje – jiems iš principo nereikia“, – sako verslininkas.

Barai kūrybiškai išsprendė klientų aptarnavimo problemą ir neprašo galimybių paso kaskart, užsisakant naują gėrimą.

„Užtrunka patikrinimai, bet mes dedame kai kuriuose baruose, kur daug žmonių būna, antspaudus, kad nereikėtų tikrinti kiekvieną kartą. Tada galima ir lauke praeinant pasižiūrėti, pasiklausti, ar turi antspaudą – jei neturi, tai turi parodyti savo galimybių pasą. Kitame bare yra apyrankės, kaip renginiuose būna. Bare Užupyje, kur matai visus žmones, daug paprasčiau. Reikia laiko patikrinti, bet žmonės patys ateina pasiruošę ir nebūna didelių problemų“, – apibendrino H. Arėška.

Jis viliasi, kad visuomenės supratimas augs, ir bus surasti sprendimai, kaip barai galėtų toliau saugiai veikti, pandeminei situacijai prastėjant.