Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų antrajį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus išaugo 8,6 proc. Komentuodami rezultatus ekonomistai vieningai sutarė, kad būtent pramonės, Lietuvos eksportuotojos, sėkmė turėjo reikšmingos įtakos.

„Pramonės reikšmė iš tiesų yra labai didelė ir dažnu atveju ji yra nuvertinama. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pramonėje sukurtas vienas euras pridėtinės vertės dar duoda papildomai beveik 2 eurus pridėtinės vertės kitiems sektoriams, nes pramonė yra tarsi sektorius darbdavys. Atitinkamai atsiranda darbo transporto ir paslaugų sektoriams, statybų sektoriui taip pat, nes reikia statyti gamyklas ir pan. Iš tikrųjų užsikuria pozityvus užburtas ratas pramonės įmonių.

Dar vaidmuo didelis tame, kad ypač Lietuvoje didžioji dalis pramonės įmonių yra susikoncentravusi ne Vilniuje. Tai labai didžiulis skirtumas tarp paslaugų sektoriaus. Aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus turime apie 80 proc. Vilniuje, 15 proc. – Kaune, likęs pasibarstęs Lietuvoje. Kalbant apie pramonę, jei žiūrėti vienam gyventojui, tai pirmauja ne Vilniaus, o Kauno apskritis, tada eina Klaipėdos apskritis, Telšių. Iš tikrųjų tai mažina ir regioninę atskirtį.

Jei norime turėti tolygesnį ir tvaresnį ekonomikos augimą, tai pramonės mes tiesiog negalime ignoruoti. Tai yra vienas iš dviejų pagrindinių prioritetinių Lietuvos ekonomikos sektorių“, – Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ apie pramonės įtaką ekonomikai kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius laidoje pasakojo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomiką itin timptelėjo į priekį chemijos pramonė. O antrasis ketvirtis jau parodė, kad visa pramonė prisidėjo prie ekonomikos augimo.

Vidmantas Janulevičius

„Chemijos pramonė, vaistų gamintojai, sudarė tik penktadalį viso to prieaugio, o 80 proc. buvo tradicinė dirbamoji pramonė, kurios užsakymų skaičius didėjo, augo pardavimo kainos. Antras ketvirtis buvo toks tradicinės pramonės kilimo laikotarpis, kurį, matyt, stebėsime ir trečią ketvirtį.

Dėl ketvirto ketvirčio nemanytume tokio didelio augimo, grynai dėl žaliavų brangimo ir apyvartinio kapitalo trūkumo.

Matome užsakymų augimą, didėjimą ir tikimės, kad tas augimas bus stabilus ir nuoseklus, nes mes iš tikrųjų šiandien trumpiname tiekimo grandines, apie kurias kalbėjome praeitais metais per Covid pandemiją, kas įvyko. Pavyko gauti daug papildomų užsakymų iš kitų užsakovų, kurie iki šiol nedirbo su Lietuvos pramone. Esminis dalykas, kaip juos išlaikyti, kai grįžtanti tradicinė Europos pramonė duos vėl didesnį kiekį užsakymų. Dabar pramonė atsigauna, augimas dėka to, kad tradiciniai partneriai, kurie iki tol naudojosi apdirbamosios pramonės paslaugomis, jie grįžta į augimą ir duoda užsakymus, dar kažkiek turime senesnių užsakymų iš tų, kurie pasimokė, sutrumpino grandines ir pradėjo naudoti kitas ES šalis, o ne Azijos“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Grėsmės – darbuotojų trūkumas ir augantys atlyginimai

Pramonės sektoriaus sėkmę gali aptemdyti ne tik žaliavų trūkumas, neramumai tiekimo grandinėje. Laidoje pašnekovai išskyrė dvi pagrindines problemas. Pirmoji – darbuotojų trūkumas.

„Galiu tik pasiguosti, kad šiandien dienai yra didžiausias darbuotojų trūkumas nuo 2008 metų. Statistika prasilenkia: vienoje vietoje matome 50 tūkst. laisvų darbo vietų, bet kad nemažiau nei 21 tūkst. laisvų darbo vietų šiandien dienai yra, tai faktas. Ir iki 50 tūkst. svyruoja tas skaičius.

Akivaizdu, kad yra tvarus augimas, turime gerą ateitį, bet tikrai neišsprendėme problemos su darbuotojais. Turime galvoti apie imigraciją vienu ar kitu atveju, greitai neparuošime to kiekio specialistų ir norėtųsi pasikalbėti apie profesinį paruošimą tų specialistų į ateitį, jei norime išlaikyti, kad pramonė būtų 20 su viršum proc. nuo mūsų BVP. Kalbant apie Lietuvos pramonininkų konfederaciją, tai šiai dienai mūsų nariai, virš 3 tūkst. įmonių, sukuria 46 proc. BVP Lietuvoje. Tame tarpe mes turime ne vien tik pramonę, bet ir vežėjus, logistiką ir kitus. Grynai pati pramonė yra 21 proc. BVP.

Mums visiems reikia išspręsti kvalifikavimo problemą. Nuo 2016 metų apskritai abiturientų susidomėjimas techninėmis specialybėmis – fizikos, matematikos, chemijos, kas labai svarbu, nes chemijos pramonė Lietuvoje gana ženkli – krito 15 proc. beveik. Stojančiųjų į tas specialybes yra iki 4 kartų sumažėję. Ilguoju periodu inžinerinė pramonė ir toliau plėsis ir vystysis, matome, kad visos naujos technologijos, pramonė kartu su programine įranga, turi didžiausią ateitį – modernizuojant, skaitmenizuojant pramonę ir gamybą“, – komentavo V. Janulevičius.

Žygimantas Mauricas

Ekonomistas Ž. Mauricas teigė, kad viena didžiausių grėsmių – ne tik darbuotojų trūkumas, bet ir labai sparčiai augantis darbo užmokestis.

Manau, kad vienženklis atlyginimų augimas būtų daug tvariau Lietuvai. Jis gali būti 6-8 proc., bet jei jau yra dviženklis, tai signalas, kad ne viskas labai tvaru Lietuvos ekonomikoje. Geriau po mažiau augti, bet tvariau, nei kad iššokti virš bambos.
Žygimantas Mauricas

„Užmokesčio augimas pastaruosius penketą metų buvo neišvengiamas ir labiau vijimasis tų šalių, tos pačios Čekijos, Pietų Europos šalių, kur dar nėra toks didelis efektyvumas, bet pakankamai nemažas. Tai kalbant jau apie dabartinį lygį, esame praktiškai pasiviję. Jei augsime tokiais tempais ateityje, mes realiai pradėsime prarasti tą konkurencinį pranašumą. Jeigu prarandame tą konkurencinį pranašumą, tada reikia kitų konkurencinių pranašumų ieškoti. Nėra taip paprasta. Reikia pripažinti, kad didesnė dalis Lietuvos pramonės yra vidutinės pridėtinės vertės.

Tarkime, baldų pramonė labai didelė, kur visgi svarbią dalį sudaro darbo kaštai. Virš bambos iššokti nebūtų labai naudinga ilguoju laikotarpiu, o šiuo metu matau tokį bendrą naratyvą Lietuvoje, net tokių nėra Latvijoje ir Estijoje, kad visiškai normalu 10 proc. atlyginimų augimas, vos ne minimalus koks gali būti, tęsis eilę metų į priekį ir, jei atlyginimai nėra keliami, tai kyla didelis nepasitenkinimas. Tai viena iš didesnių grėsmių Lietuvai, kalbant apie artimiausią ateitį ir, aišku, čia jau reikia kompleksinių priemonių šitam iššūkiui valdyti.

Manau, kad būnant euro zonoje ir turint tokį pakankamai nemažą atlyginimų lygį, jau reikia tai pripažinti. Prieš tris metus galėjau sakyti, kad jis buvo mažas, dabar jau jis labai panašus į kitų centrinių Europos šalių lygį. Manau, kad vienženklis atlyginimų augimas būtų daug tvariau Lietuvai. Jis gali būti 6-8 proc., bet jei jau yra dviženklis, tai signalas, kad ne viskas labai tvaru Lietuvos ekonomikoje. Geriau po mažiau augti, bet tvariau, nei kad iššokti virš bambos“, – aiškino ekonomistas Ž. Mauricas.

Per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai užaugo 106 proc., bet tuo tarpu efektyvumas pramonės sektoriuje užaugo tik 29,6 proc., tai trečdaliu. Čia didžiausios žirklės, kurių turime bijoti.
Vidmantas Janulevičius

V. Janulevičius akcentavo, kad svarbu ne tik atlyginimų augimas, bet ir tai, kaip tuo pačiu auga produktyvumas.

„Per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai užaugo 106 proc., bet tuo tarpu efektyvumas pramonės sektoriuje užaugo tik 29,6 proc., tai trečdaliu. Čia didžiausios žirklės, kurių turime bijoti. Norėtume, kad mūsų žmonės uždirbtų daugiau, bet tam turi būti pagrindas mūsų našumas. Ne vien pats darbuotojas turi augti, bet ir įmonės investuodamos į naujesnę įrangą. Čia jau reikia ir paspirties iš valstybės, jei norime palaikyti augimą, turime investuoti ir turime suprasti, kad tai ne vieno mėnesio ir ne vienų metų procesas. Tie vaisiai, kurie yra šiai dienai, jie yra dėka tos mažos ir vidutinės vertės pramonės, kurios turime apie 58 proc., daugiau koncentruojasi regionuose. Mums labai svarbu išlaikyti regionus, kaip sparčiai besivystančią antrąją Lietuvą. Ten turime investuoti, kad augtų tų regionų pajamingumas. Jis, matyt, augs tą vienženklį skaičių.

Neabejojame, kad šiais metais stebėsime tą patį, bet reikia labai atsargiai žiūrėti į ateitį, nes tos pačios įmonės, kurios šiai dienai pasiekė aukštumų savo srityse, gali pradėti ieškotis kitų ES šalių, kuriose tas spartus darbo užmokesčio augimas jau nebuvo toks spartus ir ten didesnė pasiūla. Nes darbuotojų trūkumas plius atlyginimų augimas iššauks ilgainiui problemas“, – teigė LPK prezidentas.

Jis pabrėžė, kad reikia įsileisti daugiau darbuotojų iš kitų šalių, baigti diskusijas apie 4 daro vienų savaitę, nes taip ne tik nepritrauksime naujų investuotojų, bet ir jau esančių neišlaikysime.

„Šiai dienai matau didžiausią pavojų iš Lenkijos. Tai mūsų partneriai, kaimynai, bet verslo prasme šiai dienai matau, kad tai yra numeris vienas problema, nes yra didžiulė rinka, tikrai darbuotojų pasiūla gana gera, atlyginimų augimas irgi spartus, bet ne toks kaip Lietuvoje. Ir jų mokestinė bazė yra pritraukianti, šiai dienai Lietuva atsilieka su reinvestuojamo pelno lengvata“, – pridūrė jis.

Viktorija Chockevičiūtė, Vidmantas Janulevičius

Ekonomistas Ž. Mauricas paklaustas, ar nekyla Lietuvos pramonei problemų dėl žaliavų trūkumo, atsakė, kad tai nėra didelė rizika tuo atžvilgiu, kad kitos pramonės įmonės turi nusidriekusias tiekimo grandines per visą pasaulį, tad joms poveikis būtų didesnis.

„Aš labiau grėsmę visgi siečiau su tuo normalizavimosi periodu, kuris anksčiau ar vėliau ateis. Tada ir ta konkurencija išaugs, tada Lietuvai bus sunkiau. Pramonė, nepamirškime to, daugelyje šalių pandemijos metu prekių paklausa ji netgi išaugo, lyginant su prieš pandeminiu laikotarpiu. (…) Iššūkis yra tas, kad susinormalizavus tai situacijai ir vėl išaugus konkurencijai, gali tapti šiek tiek sunkiau Lietuvos gamintojams konkuruoti su tais dideliais žaidėjais, ypač jei mes per tuos kelerius metus labai nušuoliuosime toli ir atlyginimų augimo prasme, ir kitų susijusių kaštų su grynai Lietuvos specifine situacija. Jei tai pasaulinis įvykis, tai visiems daugiau mažiau skausmingai atsiliepia“, – sakė ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (257)