Duomenų analitikos bendrovės stebi, kad įmonių „zombių“ skaičius vis auga. Štai bendrovės „Scorify“ liepos duomenimis, per tris mėnesius verslo „zombių“ skaičius pasipildė beveik 300 įmonių ir siekė 1700. „Creditreform Lietuva“ nurodė, kad rugpjūčio 17 dieną užfiksuotas skolų „Sodrai“ rekordas – 218,9 mln. eurų, arba 30,6 proc. daugiau nei prieš du mėnesius. Paskutinio vasaros mėnesio viduryje neįvykdytų prievolių „Sodrai“ turėjo 39 160 įmonės, arba 16,4 proc. daugiau nei birželį. Bendrovės duomenimis, vidutinė skola pūtėsi 12,2 proc., nuo 4 981 Eur iki 5 590 Eur.
Laidoje „Piniginiai reikalai“ „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka kalbėjo, kad išgyvename sudėtingą ir pereinamąjį laikotarpį, kai įmonės buvo gan gausiai „maitinamos“ parama, bet dabar po truputį turi pratintis prie naujos realybės.
„Kai kuriems ta naujoji realybė labai smarkiai apkartina gyvenimą, kai kuriems davė papildomą stimulą persiorientuoti ir struktūrizuoti kompaniją, pradėti dirbti pelningiau. Bet iš principo „zombių“ įmonė toks techninis ir ne visai korektiškas terminas, kadangi jį galima būtų labai plačiai apibrėžti. „Zombių“ įmonė iš prigimties pradžioje dar buvo naudojama Japonijoje, 1991-2001 metais, kai ekonomika susidūrė su didžiuliu sąstingiu. Tai faktiškai įmonės, kurios nėra užregistruotos kaip bankrotai, gali būti net ne visai ant bankroto slenksčio, bet uždirba tik tiek pinigų, kiek tenka sumokėti palūkanoms už pasiskolintus pinigus. Nesukuria pakankamai pridėtinės vertės, neakumuliuoja pakankamai pelno, kad galėtų investuoti, išplėsti savo produkcijos asortimentą ir gaminti didesnę pridėtinę vertę, ir priimti žmonių. Tokių „zombinių“ įmonių iš tiesų Lietuvoje gali būti dar gerokai daugiau.
Mes šiuo metu koncentruojamės į siauresnį apibrėžimą ir kalbame apie tokias įmones, kurios paramai pasibaigus susidurtų su negalimybe išsimokėti pagal įsiskolinimus. Ir tokių įmonių iš tiesų įvairias skaičiavimais gali varijuoti nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. šiuo momentu. Bet laikai neramūs, paramos priemonės eina į pabaigą ir tikriausiai didžiausias slenkstis bus, kai reikės grąžinti į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) tas įmokas, kurios buvo užšaldytos per pastaruosius pusantrų metų. Tuomet mes iš tiesų galėsime matyti didesnę bankrotų bangą“, – teigia ekonomistė.
Ji pastebi, kad šiuo metu yra išskirtinė situacija tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje – daugumoje valstybių bankrotų skaičius yra minimalus, netgi mažiausias per visą dešimtmetį.
„Tačiau numatomas bankrotų lygis gali būti gan aukštas. Skaičiai gali gąsdinti. Matome tose valstybėse, kur paramos priemonės buvo greičiau nutraukiamos, pavyzdžiui toje pačioje Estijoje, bankrotų bangelė jau prasidėjo. Po truputį auga ir toliau. Lietuvoje, kas džiugina, kad iš tiesų šis laikotarpis privertė gerokai atidžiau peržiūrėti savo finansus ir daugelis įmonių, bent jau finansinę atskaitomybę pateikinėja laiku, kas ir labai svarbu, nes tai leidžia patikrinti, kokia yra situacija, koks yra statusas tų pačių verslo partnerių“, – komentavo J. Rojaka ir priminė, kad VMI nurodė, jog beveik 200 didesnių įmonių yra ant nemokumo slenksčio, bet, anot jos, didžiausia problema gali iškilti mažoms bendrovėms, kurioms buvo suteiktos tam tikros paramos priemonės ir ta parama po truputį baigėsi.
Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad nors šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 47,5 proc. mažiau bankrotų nei atitinkamu laiku pernai, susirūpinimas kyla. Mat valstybės pagalba milijoninėmis sumomis buvo skiriama įmonėms, kurios yra ant bankroto slenksčio. Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas laidoje „Piniginiai reikalai“ informavo, kad per pastaruosius 3 mėnesius bankroto procedūros buvo pradėtos 181 įmonei. Iš jų 95 įmonėms 2020 m. buvo išmokėta beveik 14 mln. eurų paramos, kurios didžiąją dalį (12,6 mln. eurų) sudarė atidėti mokesčiai.
„Pinigų suma iš tiesų yra pakankamai įspūdinga, tačiau kalbant apie bankrotus, tas skaičius bankrutuojančių įmonių iš esmės yra pakankamai nedidelis. Jei lyginti 2019 metus su 2020 metais, mes berods turėjome apie 50 proc. sumažėjimą, jei lyginti 2020 metus su 2021 metais, turime dar 52 proc. sumažėjimą. Tai jei 2019 m. turėjome vidurkį apie 1600 bankrutuojančių įmonių kasmet, netgi iki 2018 metų būdavo apie 3 tūkst. bankrutuojančių įmonių, tai 2020 metais turėjome 786 įmones, o 2021 m. balandžio 12 dieną turėjome tik 162 įmones. Matyt, patys suprantame, kad tai nėra natūralus procesas ir tos įmonės, kurios nebankrutavo normaliomis konkurencingos rinkos sąlygomis, būtų bankrutavusios ir neišsilaikiusios“, – teigė M. Macijauskas.
Pasak Valstybės kontrolieriaus, tai sietina su valstybės pagalba.
„80 proc. COVID priemonių pagalbos paketo sudaro subsidijos, socialinės išmokos ir įvairių įmokų patiriamų išlaidų kompensavimas ir tik 20 proc. sudaro nebalansinės priemonės – mokesčių atidėjimas, valstybės garantijos ir panašiai. Tuo tarpu jei pažiūrėtume kitas euro zonos šalis, tas balansas atvirkščias: 80 proc. sudaro nebalansinės priemonės, t.y. mokesčių atidėjimas ir valstybės garantijos, ir tik 20 proc. ar kai kuriais atvejais ir mažiau – tam tikros paramos priemonės išmokos ir kompensacijos“, – sakė jis.
