Galimybių pasas (GP) buvo vienas iš esminių aptartų klausimų, aptartų prezidento ir minsitrės susitikime.

„Šiai dienai turime labai nedaug laiko iki rugsėjo 13 dienos, kada nauji reikalavimai įsigalios. Turime turėti labai gerą GP prieinamumo sistemą Lietuvoje, ypač regionuose, ypač toms visuomenės grupėms, kurios ne taip gerai naudojaisi skaitmeniniais instrumentais“, – pabrėžė Prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.

Ji pažymėjo, kad reikalingi geri sprendimai, kurie būtų patogūs gyventojams.

„Girdime diskusijas išplėsti GP prieinamumą per sveikatos sistemą, sveikatos priežiūros įstaigas. (…) neturime pamiršti ne tik galimybės žmonėms pasiimti GP patiems, bet valstybė galėtų pasirūpinti ir pristatyti GP žmogui – atsiųsti į namus, kad patogumas ir prieinamumas būtų kuo didesnis“, – siūlė prezidento patarėja.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė patikino, kad dirbama, jog GP būtų prieinamas būtų kuo platesnei žmonių grupei.

Aušrinė Armonaitė
Foto: DELFI

„Tiems žmonėms, kuriems galbūt sunkiau išsiimti jį elektroniniu būdu, kitą savaitę Registrų centras (RC) startuoja su pasobusais, kurie kursuos savivaldybėse, kuriose nėra RC padalinių. Kalbame su Lietuvos paštu, verslais, žinoma, kalbamės ir su Sveikatos apsaugos ministerijos kolegomis, kad gerai Lietuvoje išplėtotas gydymo įstaigų ir vaistinių tinklas taip pat būtų atviras žmonėms, norintiems išsiimti GP“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Ji skaičiuoja, kad šiuo metu GP išsiėmė 850 tūkst. unikalių vartotojų, tuo metu popierinį GP pasiėmė apie 20 tūkst. asmenų

„Galimybių pasas yra skaitmeninis įrankis, skirtas patogumui, tačiau pagal šiuo metu galiojančius ministro įsakymus, skiepijimo faktą ar imuniteto turėjimo faktą patvirtina ir gydytojo pažyma“, – patikino A. Armonaitė.

Už klastojimą – griežta atsakomybė

A. Armonaitė patikino, kad už bet kokio dokumento klastojimą gresia atsakomybė, todėl už netikrus galimybių pasus taip pat bus baudžiama.

„Dokumetų klastojimas, ar vyksta pandemija, ar nevyksta pandemija, yra nusikalstama veika, tai kaip čia matėme, kad Danijoje jau vienas asmuo buvo nubaustas, taip ir Lietuvoje dokumentų klastojimas yra nelegalus, ir įstatymuose nustatyta tvarka asmenys, kurie klastojo dokumentus, atsakys“, – įspėjo A. Armonaitė.

Vertindama, kada galimi atlaisvinimai ir GP atsisakymas, ji pabrėžė, kad GP naudojimas nėra tikslas, vyriausybė siekia kitų tikslų, visų pirma – atlaisvinti ligoniams vietas ligoninėse.

„Tikimės, kad mirčių ilgainiui netursime, tačiau yra tokia problema ir ji labai svarbi – kai COVID-19 pacientai atsigula į ligoninę ir reanimaciją, ir dabar jau yra šimtai tokių pacientų, jie užima tarsi kito paciento, kuriam taip pat reikalingas gydymas, bet ne COVID-19, vietą. Tai sveikatos sistema ir situacija joje yra svarbus argumentas, kalbant apie kažkokius galimus pakeitimus, atlaisvinimus, bet GP savaime nėra tikslas“, – sako A. Armonaitė.

Ji pabrėžė, kad be šio tikslo taip pat siekiama, kad ūkinės veiklos galėtų toliau veikti, o mokiniai galėtų eiti į mokyklas.

Dėl savo klientų saugumo vis daugiau verslininkų savanoriškai pereina prie Galimybių pasą turinčių gyventojų aptarnavimo nelaukiant rugsėjo 13 d., kai Galimybių pasas taps būtinas daugeliui kontaktines paslaugas teikiančių įmonių ar asmenų.

„Palaikome nuolatinį kontaktą su verslu. Šis procesas vyksta labai sklandžiai. Žmonės yra patenkinti, kad, pavyzdžiui, tik su Galimybių pasu dirbančiose kavinėse nereikia dėvėti kaukių, laikytis atstumų, nėra kitų griežtų suvaržymų. Gerai, kad pavasarį buvome pirmieji sukūrę Galimybių pasą, todėl buvo pakankamai laiko jį bandyti ir tobulinti. Dabar pagrindinis mūsų darbas – didinti Galimybių paso prieinamumą, kad žmonės, kurie nesinaudoja elektronine bankininkyste, jį

Šalies verslo įmonės nuo rugpjūčio 16 d. gali pasirinkti, ar aptarnauti visus, ar tik Galimybių pasą turinčius klientus, ir nelaukti rugsėjo 13 d., kai šis reikalavimas taps privalomas.

Sukritikavo lėtą inovacijų reformą

Prezidento vyriausioji patarėja I Segalovičienė informavo, jog susitikimo metu prezidentas pabrėžė, kad struktūrinės inovacijų politikos reformos negali būti atidėtos.

„Iš tikrųjų reikia susitelkti ir prieiti prie galutinių sprendimų kiek galima greičiau. Didžiausias dėmesys buvo skirtas inovacijų reformos reformos progresui ir pagrindiniai minčiai – kad vieninga Inovacijų agentūra turi pradėti veiklą kitų metų pradžioje ir tai tikrai labai svarbus prioritetinis darbas, ypač, turint omenyje, dabartiniame laikotarpyje, kada ekonomikos augimas prognozuojamas tikrai pozityvus“, – kalbėjo Irena Segalovičienė.

Ji paaiškino, kad dar neseniai visos pastangos buvo nukreiptos į ekonomikos akseleravimą, vartojimo didinimą, šiandien mes turime labai stipriai galvoti apie investicijas ir ekonomikos „stiprinimą iš kito kampo“.

„Prezidentas mato ministerijos pastangas reformą įgyvendinti, tačiau akcentuoja, kad pastangos turėtų būti stipresnės, greitesnės ir labiau orientuotos į tikslą, ir, svarbiausia, į rezultatą, kad tai įvyktų, ir įvyktų kuo greičiau, nes verslui ir ekonomikai to labai reikia“, – pažymėjo patarėja

Susitikime taip pat aptartas investicinės aplinkos gerinimas, ministrė A. Armonaitė pristatė naujas priemones, kurios svarstomos gerinant investicinę aplinką Lietuvoje.

Pati A. Armonaitė patikino, kad jau kitąmet I ketv. startuos nauja Inovacijų agentūra.

„Tai nebus biurokratijos plėtimas, tai yra konsoliduojamos keletas institucijų, kurios šiuo metu dirba su inovacijomis, ir mes tikimės, kad ši agentūra bus instrumentas verslui (…) gauti daugiau paslaugų vystant inovacijas, tai padidins Lietuvos aukštos pridėtinės vertės prekių eksportą, darbo našumą, investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, bei visa tai lems didesnius atlyginimus“, – sako A. Armonaitė.

Anot jos, reforma vyksta sparčiai, ir Inovacijų agentūra teiks ne tik konsultacijas verslui, bet ir užtikrins prieigą, prie finansų – ES lėšų.

Inovacijų agentūra kuriama agentūros „Versli Lietuva“ pagrindu bei sujungiant kitų institucijų, veikiančių inovacijų srityje, veiklas. Naujoji įstaiga bus atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą ir visus inovacinės veiklos etapus – nuo idėjų išplėtojimo iki produktų patekimo į rinką.

Inovacijų vystymo Lietuvoje prioritetai bus biotechnologijų, pažangios gamybos, informacinių ir ryšių technologijų srityse.

Ministrė prezidentui taip pat pristatė, kaip Lietuvai šiemet sekasi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Per pirmąjį šių metų pusmetį ministerijai pavaldi agentūra „Investuok Lietuvoje“ pritraukė 22 užsienio investuotojus. Jie planuoja sukurti apie 3 tūkst. darbo vietų ir investuoti apie 100 mln. eurų. Šiuo metu derybos vyksta su dar 49 potencialiais investuotojais.