Itin didelės apimties ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariant, kad gerai organizuota bendrininkų grupė už atlygį – sutartą procentą nuo PVM sumos dydžio – klastoja dokumentus, kad realiai veikiančios įmonės galėtų išvengti privalomo mokėti PVM. Pareigūnai įtaria, kad 5 asmenų bendrininkų grupė, valdydama bent 12 jokios veiklos nevykdančių įmonių, galėjo išrašinėti netikras sąskaitas faktūras penkioms veiklą vykdančioms įmonėms už neva suteiktas reklamos paslaugas – skrajučių gamybą ir platinimą, spaudos darbus, lankstinukų gamybą ir kt.
Suklastotos sąskaitos galimai buvo išrašomos dideles apyvartas turinčioms įmonėms, kurios, įtraukusios netikras sąskaitas už tikrovėje nevykusius sandorius į savo apskaitas, siekdavo susimažinti mokėtiną PVM ir gauti bendrovių buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas pinigines lėšas. Skaičiuojama, kad per ketverius metus, pasinaudojant tokia PVM sukčiavimo schema, bendrai galėjo būti išvengta per 0,5 mln. eurų PVM.
Į teismą siunčiami 5 asmenys ir dvi įmonės, kaltinami dokumentų klastojimu, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, apgaulingu apskaitos tvarkymu bei didelės vertės svetimo turto įgijimu sukčiaujant. Šiose sukčiavimo schemose dalyvavo ir dar 17 asmenų, su jais susiję ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti ir užbaigti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji bendrininkų grupės nariai atlygino dalį valstybei padarytos žalos – sumokėta beveik 183 tūkst. eurų.
Tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, jis bylą perdavė teismui.
Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Dokumentų klastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
