Noras pateisinamas, bet priemonės – ne
Kalbėdamas apie pandeminę situaciją ekonomistas svarstė, kad patys blogiausi laikai praėjo, nes šiuo metu didžioji dalis žmonių yra arba persirgę, arba pasiskiepiję.
„Reikia žiūrėti į bendras tendencijas, jos šiaip tikrai gerėja. Sausį nuo COVID-19 mirė 1345 žmonės, o liepą – 32, t. y. 45 kartus mažiau. (...) Vyriausybės noras, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų, – suprantamas, tačiau komunikacija su visuomene yra prasta. Skatindama skiepytis Vyriausybė kai kur perlenkia lazdą, todėl ir kyla piktų žmonių reakcijų.
Įsivaizduokime žmogų, kuris yra ligotas, bet persirgęs COVID-19, tačiau skiepijimosi jis šiek tiek bijo, nes daliai žmonių reakcija į skiepą pablogina būklę. Jei jis pensininkas kaip aš, ir turi mažai kontaktų, persirgo lengvai, todėl tos ligos nelabai ir bijo. Staiga jam pasako, kad jei jis nesiskiepys, negalės užeiti į parduotuvę apsipirkti arba negalės visuomeniniu transportu nuvažiuoti aplankyti mamos, negalės apsikirpti. Ar tai nėra grubi prievarta? Mes įpratome gyventi laisvėje, užmiršome tarybinius laikus, bet staiga sugrįžta kažkas panašaus. Juk net sausį į Maximą buvo galima užeiti, o dabar bus ne“, – laidoje kalbėjo jis.
R. Rudzkio nuomone, Vyriausybės noras skiepyti gyventojus – pateisinamas, bet priemonės – ne, jai trūksta subtilumo: „Joje nėra žmonių, kurie įsijaučia į paprasto žmogaus vaidmenį. Ši Vyriausybė, deja, linkusi supriešinti žmones, dalija juos į baltus ir juodus, geriečius ir blogiečius.
Vyriausybė turi atstovauti visiems žmonėms, įvairiausių pažiūrų, o ne tik toms, kurios atitinka Vyriausybės požiūrį. (...) Reikia stengtis kuo daugiau paskiepyti, bet ne prievarta. Tarybiniais laikais prievarta buvo lygiai taip pat motyvuojama – didžiosios dalies labui. Tai tipiškas autoritarinės valstybės principas.“
Ekonomistas pažymi, kad visuomenę skaldo prastas bendravimas tarp valdančiosios daugumos ir plačiosios visuomenės: „Jis isteriškas, pernelyg tiesmukiškas, valdingas. Toks bendravimas šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse yra neįprastas.“
Lietuva pasirodė pernelyg drąsi ir ryžtinga
Kalbėdamas apie migracijos krizę ekonomistas giria valdžią už jos dabartinius ryžtingus veiksmus, tačiau turi papeikimų, kaip sako, už neatsakingumą krizės pradžioje.
„Ar tikrai reikėjo Lietuvai būti pačiame kovojančiųjų priešakyje ir nešti kovos vėliavą? Tai reikėjo palikti kitoms šalims, kurios neturi sienos su Baltarusija. Pasirodėme pernelyg drąsūs ar įžūlūs. Gal tai ir išeis į naudą, nes tai privertė imtis skubių veiksmų, kurių anksčiau nebuvo. Per metus ar pusantrų atsiras siena, kurios mums reikia. Tik reikia suprasti, kad jokia siena pilnai neapsaugos“, – akcentuoja jis.
„Belaruskalij“ nuo gruodžio greičiausiai nebevykdys trąšų tranzito, Lietuvos geležinkeliai ir uostas neteks dalies užsakymų ir pajamų. Pasak ekonomisto, dalį jų jau praradome, mat naftos kroviniai nebeeksportuojami. Esą tik laiko klausimas, kada ir kiti kroviniai pasuks į Rusijos uostus.
„Baltarusijos valdžia taip greitai negalėjo to padaryti, tam reikia pasiruošti. Ji negalėjo nuspręsti, kad jau rytoj trąšas eksportuos per Sankt Peterburgo uostus, nors ten ir vieta nėra paruošta, ir sandėlių nėra. Tai žaibiškai neįvyksta. Tačiau ar mes draustume eksportuoti, ar nedraustume – kroviniai mus vis tiek apleistų. Žinoma, tai bus smūgis Klaipėdos uostui ir geležinkeliams, bet makroekonomikos lygyje prarasime tik apie 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto“, – komentuoja jis.
Nesupranta Lietuvos veiksmų su Kinija
Kalbėdamas apie kylančią įtampą su Kinija profesorius pažymi, kad dar iki ambasados Taivane atidarymo Lietuva padarė visiems netikėtą žingsnį – pasitraukė iš 17 Europos šalių bendradarbiavimo su Kinija. Šis žingsnis jam yra nesuprantamas.
„Aš nesuprantu šių veiksmų, nežinau, kodėl to reikia. Reikia suprasti, kad po kokių 5-erių metų Kinija pasaulyje turės milžinišką ekonominę galią, ir ne ji viena – aplink ją formuojasi ir kyla didžiulis blokas šalių. Kinija kurs apie trečdalį, o gal ir dar daugiau pasaulinio produkto. Kodėl su visa šia didžiule rinka mažai Lietuvai, kuri orientuota į eksportą, reikia konfliktuoti? Aš to negaliu paaiškinti“, – komentuoja R. Rudzkis.
