„Kas galvoja, kad mes labai džiaugėmės dėl galimybių pasų, tai mes tiesiog neturime kito pasirinkimo“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Nuo pirmadienio barams, kavinės, restoranams galioja tam tikri veiklos apribojimai. Pavyzdžiui, dirbant be galimybių paso, prie staliuko viduje gali sėdėti du asmenys, lauke – penki. Tačiau nelaukiant rugsėjo 13-osios dienos, verslai gali nuspręsti anksčiau pradėti dirbti su galimybių pasu ir šių ribojimų neliks. Štai antradienį, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad aptarnauti tik turinčiuosius galimybių pasą jau apsisprendė 297 įmonės. Absoliuti dauguma šių įmonių, t.y. 245, teikia maitinimo paslaugas, 18 – apgyvendinimo, 14 – grožio paslaugas, dar 20 užsiima kitomis veiklomis.
E. Šiškauskienė laidoje vardijo, kad SPA viešbučiai vis dar pilni ir, tikėtina, nesiims pokyčių be rugsėjo 13 dienos, kuomet jau reikės dirbti su galimybių pasu. Turintys lauko kavines taip pat dar gali sau leisti dirbti be galimybių paso, jeigu oras bus geresnis, nes lauke galima priimti daugiau žmonių. Restoranai, turintys užsakomuosius renginius, pasiruošę dirbti su galimybių pasu ir žmonės toliau rezervuojasi be problemų.
„Vėlgi pas mus versle yra labai skirtingų tų pozicijų: yra ir restoranai, kurie neturi lauko terasų, tie matomai rinksis galimybių pasą nuo dabar, yra viešbučių restoranai, kurie ir nėra taip plačiai lankomi publikos. Norėčiau atskirti tą statistiką ir, kad būtų skelbiami tie sąrašai, kurie pasirinko galimybių pasą, kad žmonės matytų ir galėtų rinktis“, – teigė E. Šiškauskienė.
Nerimauja dėl ateities
Laidoje „Piniginiai reikalai“ Lietuvos barų ir kavinių asociacijos (LBKA) prezidentas Raimondas Pranka ir E. Šiškauskienė teigė, kad verslai jau turėjo praktikos dirbti su galimybių pasu pavasarį, yra pasiruošę. Tačiau nerimą kelia tai, kad nėra plano, kaip teks dirbti, jei situacija blogės.
„Naktiniai klubai beveik visi tikrai dalyvaus galimybių pase. Barai praktiškai ir visi, kiek šnekėjome. Mes buvome uždaryti 7 su viršumi mėnesio, negalėjome vykdyti savo tiesioginės veiklos. (…) Per galimybių pasą galime paskatinti savo klientus dalyvauti mūsų veikloje. Žiūrime labai pozityviai, yra priemonės aiškios. Norėtųsi žinoti, kas turi atsitikti, kad jau ir galimybių paso nebegalėtume naudoti. Ko trūksta šiai Vyriausybei, niekada nepažiūri į priekį, kad verslas žinotų iš anksto.
Būtų gerai žinoti, kokie žingsniai bus, jei pajuoduosime. To visada trūko, tada mums lengviau ruoštis“, – teigė R. Pranka.
„Jau ir šią savaitę galvojame kalbėtis su Vyriausybe, kas bus, jeigu bus. Negali trečią kartą ateiti netikėtai, turime pasidėlioti tą juodžiausią scenarijų, jei skaičiai labai kiltų, kiek tų atmainų bus. Labai norėtųsi, kad jei bus uždaromi verslai kada, (žinoti – Delfi) kokios bus paramos, subsidijos. Labai logiškai ir aiškiai susidėlioti, kad būtų mums geriau dirbti“, – antrino E. Šiškauskienė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė pabrėžė, kad norėtųsi aiškesnės komunikacijos iš Vyriausybės, kas už ką atsakingas. Šis sektorius tikisi, kad rodantiems ne savo galimybių pasą ar kitaip sukčiaujantiems klientams būtų taikoma asmeninė atsakomybė, o ne verslui.
„Jei atsinešei ne savo galimybių pasą, jei jo neturi arba sumelavai, kad turi, tai galėtų būti toks netikėtas patikrinimas. Nesakau, kad kiekvieną kartą. Kai diskutavom, ar žmogus turi turėti su savimi dokumentą, tai, manau, kad komunikacija visiems aiški turi būti, turi būti dokumentas, ID ar pasas, parodyti, kad čia jo pavardė ir vardas, bet nebūtinai tą tikrinti turi kiekvieną kartą. Jau žinojimas, kad tave gali bet kada patikrinti ir gausi baudą, jau priverstų žmogų susimąstyti ir negudrauti“, – teigė E. Šiškauskienė.
„Tas pats tikrinimas, man užtenka, kad žmogus turi ir parodo galimybių pasą, aš neturiu būti policininkas, aš turiu juo pasitikėti. Kad eitų žmones tikrinti, kad jie patys jaustų atsakomybę, ne tik prieš verslą. Nes jei jie blogai elgsis, tai kentės verslas, tai jie turi padėti mums atsakingai elgdamiesi“, – pridūrė R. Pranka.
Paklausta apie atvejus verslų, kurie teigia, kad nesilaikys įstatymų ir priims tik nepasiskiepijusius, pašnekovė atkerta: „Įstatymas šiaip jau taikomas visiems vienodai. Man keista, kad antivakseriai visą laiką kalba apie tai, kad čia peilis po kaklu, yra galimybė testuotis. Čia niekas neverčia, iš tiesų pasirinkimas, du keliai – arba skiepas, arba pasitikrinti ir turėti testą. Čia nėra tokia juoda skylė, kad tik vakcina, ir nieko daugiau. Tai yra sudramatinama“, – laidoje sakė E. Šiškauskienė.
„Ta picerija, kuri tik nepasiskiepijusius įleis, greitai pradės gailėtis arba nutylės, kad gailisi, arba juos tiesiog uždarys, nes jie pažeis įstatymus“, – pridūrė R. Pranka.
Darbuotojų trūkumą sukėlė ir prastovų sistema
Pašnekovai laidoje pažymėjo, kad sektoriuje vis dar jaučiamas darbuotojų trūkumas. Kaip pastebėta, gerai, kad plečiamas ratas sričių, kur yra privalomas testavimas, nes tai išlygina padėtį rinkoje: darbuotojai neperbėgs iš vieno sektoriaus į kitą dėl šios priežasties.
„Viduryje vasaros, kai pranešė apie privalomą testavimą, buvo nedidelis procentas, bet dėjo pareiškimus ant stalo“, – teigė E. Šiškauskienė ir pridūrė, kad visi turėtų laikytis vienodų taisyklių ir datos, nuo kada testavimas privalomas.
Paskutiniu sprendimu Vyriausybė nusprendė, kad privalomai turės testuotis ir nepersirgę bei nepasiskiepiję gamybos sektoriaus darbuotojai, tačiau nuo rugsėjo 13 dienos.
Pašnekovų teigimu, įtakos darbuotojų trūkumui turi ir prastovos.
„Kai kurie viešbučiai Vilniuje dar nuo pirmojo karantino užsidarymo negali atsidaryti dėl darbuotojų stygiaus. Ir administratorių, ir virėjų tikrai trūksta, tai kai kurie neatsidaro vien dėl to. Manau, kad tas visas prastovų mechanizmas atsisuko kitu galu į mus. Aišku, pirmas kartas, niekas nežino, kaip geriau padaryti, tai mes su verslu tarėmės ir siūlysime ministerijoms, kad būtų išsaugoma darbo vieta rišantis prie šitų 2020 metų, nes koks 20-30 proc., yra sumažėjęs darbuotojų skaičius ir ta situacija labai sudėtinga, kai pajamos mažėja, ribojimai, užsieniečių nėra, ypatingai verslo viešbučiams, pajamos krenta, o algos nepaprastai auga.
Kai sako profsąjungos, kad nemokame, tai mes viską mokame ir mokame daug darbuotojams, tiesiog žmonės aptingo ir jiems labai patogi pašalpų ir prastovų sistema. Žmonės nebenori dirbti, čia problema. O įsivežimas ukrainiečių ar baltarusių yra be galo sudėtingas ir ilgas procesas. Tu gali atsidurti baltų įmonių sąraše, kad lengvai įsivežtum, jei jau pas tave padirbo 8 mėnesius darbuotojai iš Ukrainos ar Baltarusijos.
Sakėme, kad nuo rudens reikės kalbėti apie peržiūrėjimą taisyklių ir, manau, kad nematome kitos situacijos kaip tik įsivežti“, – teigė E. Šiškauskienė.
R. Pranka antrino, kad baramas pavyko atsidaryti, bet itin sunku buvo patiems mažiausiems barams bei naktiniams klubams, kuriems vasara – ne sezono metas.
„Visi skubėjome daryti visokius festivalius, dienos šokius ir panašiai, kad bandytume susigrąžinti ką praradome. Vis tiek neįmanoma susigrąžinti, ko negalėjome per karantiną uždirbti. Naktiniams klubams su darbuotojais kaip ir nėra problemų, nes tai savaitgalio verslas – penktadienis ir šeštadienis – lengviau rasti žmonių. O barams labai sunku rasti, visada trūkumų yra“, – sakė jis.
Barų, kavinių, restoranų sektoriaus atstovai taip pat akcentavo, kad problema yra ir nenoras pačių žmonių grįžti į darbą.
„Kai prastovose būdamas žmogus gali susirasti kitą darbą, tada, kai tu jį pakvieti į darbą, jis grįžta tik pasakyti, kad nori 2 mėnesių išeitinės ir toliau išeina į tą darbą, kurį susirado. Tai įmonei, tarkime viešbučiui, kuris nė neatsidaręs, sumokėti atostoginius, dar dvi išeitines... Tai čia jau nuo rugsėjo Seimas pateikė tą siūlymą panaikinti tą spragą pandemijos ir karantino metu, kad nebūtų galimybių piktnaudžiauti, jei tai nėra eilinė prastova, dėl įmonės kokio remonto ar normalios prastovos. Čia buvo palikta spraga Darbo kodekse, tikrai labai daug kas piktnaudžiavo ir buvo nemalonu“, – pasakojo E. Šiškauskienė.
R. Pranka pridūrė, kad dalis sektoriaus verslų susiduria ir su kita bėda – tenka grąžinti pinigus už prastovas.
„Buvo nesusipratimas, tarkime naktiniai klubai, yra daug naktinių valandų, sutartyje nurodo valandos įkainį, bet nebūtina nurodyti, kad taikysi pusantro tarifo, kas priimta įstatymu. Pradžioje prieš prastovas skaičiuojant, prieš antrą karantiną, buvo pasakyta vidurkį skaičiuoti naktiniams. Po to sugalvojo, kad neatitinka teisės aktų ir liepė grąžinti pinigus, ką permokėjo darbuotojams. Tai išeina, kad turiu savo barmenui sakyti, grąžinki pinigus, per daug mokėjau, dabar iš manęs valstybė atiminėja atgal. Viceministras sako, kad taip yra, toks įstatymas, čia nėra problemos. Labai keistas toks požiūris. Dabar nemažai kas turi grąžinti po kelis tūkstančius eurų, nes per daug sumokėjome darbuotojams“, – papasakojo barų ir kavinių atstovas.
Verslų atstovai įsitikinę, jau dabar reikia kalbėtis su Vyriausybe dėl paramos darbo vietos išsaugojimui, susidėlioti priemones ir pasiruošti blogesniam scenarijui.
„Man nepatinka Vyriausybės požiūris. Parama nėra guminė, kaip visada pinigų neturi, bet pamiršta, kiek mes pajamų negavome ir įsivaizduoja, kad jei po karantino verslas einasi gerai, tai viskas jums gerai, tiek to tas karantinas. Visi pamiršta, kiek mes pajamų negauname. Nešnekėsime apie pelną, lūkesčius akcininkų ir savininkų, šitai pamirštama. Ta parama yra tokia mažytė, kad vieno mėnesio pagrindines išlaidas visi susimokėjome ir viskas, daugiau nieko neliko“, – teigė R. Pranka.
„Jau iš narių sulaukiau skambučių, kad „Sodra“ neduoda mokesčių atidėjimo tiems, kas išnaudojo de minimis. Prie ko tai, nei nariai prašė subsidijų, nei tai kažką jiems dengė. Aiškinsimės. (…) Institucijos geranoriškai žiūri, bet, aišku, kur yra keisti įstatymai, jie ir lieka keisti“, – pridūrė E. Šiškauskienė.
R. Pranka priminė, kad nesvarbu ar daliai šio sektoriaus verslų vasara sekėsi gerai ar blogai, visi vis dar yra skolose.
„Visi turėsime grąžinti skolas. Nesvarbu, kiek išsidėliosi mokesčių, bet tu jau žinai, kad viską ką uždirbai turi grąžinti skoloms, kad ramus gyventum“, – teigė jis.
