Liepos 14 dienos Vyriausybės posėdyje be klausimų ir diskusijų vienbalsiai pritarė rinkliavos dydžių pakeitimams.
Pasikeitė 360, arba maždaug 15 proc., rinkliavų iš nustatomų 2400 rinkliavų: 342 rinkliavos padidėjo, o 18 – sumažėjo. Panaši apimtis rinkliavų padidinama kasmet.
Šįsyk daugiausia rinkliavų padidėjo vaistų gamintojams, žemės ūkio produktų ir agrochemijos gamintojams, eksportuotojams, branduolinėje saugoje veikiantiems subjektams. Didesnėms įmonėms brangiau kainuos žengimas į vertybinių popierių rinką.
Opozicijoje dirbantys politikai įsitikinę, kad kainos guls ant vartotojų pečių.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis piktinosi, kad pandemijos akivaizdoje valdantieji naujomis rinkliavomis ir kitais papildomais mokesčiais pildys „kosminiu greičiu tuštinamą valstybės biudžetą.“
„Didelė rinkliavų dalis – tiesiogiai susijusios su prekių importu ir eksportu. Pavyzdžiui, vienos muitinės plombos kaina auga beveik tris kartus. Vidutiniškai 27 procentais brangsta ir per 80 rinkliavų žemės ūkio ministerijos kuruojamoje srityje. Visa tai neišvengiamai dar labiau augins būtiniausių maisto produktų kainas, kurios jau ir taip auga dėl pabrangintų žaliavų, elektros ir dujų.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pasigenda siekių rinkliavas efektyvinti, ieškoti būdų skaitmeniniais sprendimais jas sumažinti – kasmet rinkliavos tik auga.
Vyriausybė tuo tarpu įvertino, kad socialiai jautrūs gyventojai nuo augančių rinkliavų nenukentės, augimas grindžiamas padidėjusiomis paslaugų teikimo sąnaudomis.
Farmacininkai šokiruoti: vaistų registravimas ir tyrimai – 75 proc. brangesni
Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė keisti 88 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos taikomas rinkliavas, susijusias su vaistinių preparatų registravimu ir pan. paslaugomis.
85 proc. rinkliavų buvo padidintos, o jų augimas – vidutiniškai 75 procentais. Likusios keičiamos rinkliavos mažėjo 33 procentais.
Pirminė vaistinio preparato ekspertizė kainuos nebe 97 eurus, o 150-300 eurų, priklausomai nuo situacijos. Brangsta kokybės, saugumo, veiksmingumo ir informacijos ekspertizės.
„Nuosekliai vykdomi vaistų kainodaros pakeitimai mažina ne tik vaistų gamintojų, tiekiančių Lietuvos rinkai, skaičių, bet ir vaistų skaičių. Didinami vaistų registracijos įkainiai dar labiau apribos pasibaigusio patento vaistų atėjimą į Lietuvos rinką, mažins registruojamų vaistų skaičių“, – vertina Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.
Pasak jos, valdžios vykdomi veiksmai yra vienas kitam prieštaraujantys – iš vienos pusės deklaruojama, kad tikimasi vaistų kainos mažėjimo, tačiau kita ranka didinamos procedūrų rinkliavos, įkainiai.
„Atėjo metas aiškiai formuluoti problemas ir pripažinti, kad pasiekta žemutinė riba ir nebeliko vietos, kur dar spausti žemyn. Kviečiame valdžią nedelsti ir spręsti, kokių imtis veiksmų, kad būtų didinamas Lietuvos farmacijos rinkos patrauklumas, skatinama konkurencija ir sudaromos sąlygos išlikti veikiantiems gamintojams“, – rėžė R. Bričkienė.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA), vienijanti 18 pasaulio inovatyvių vaistų gamintojų atstovybių Lietuvoje, paaiškina, kad paraiškų rengimas, tiek jų vertinimas reikalauja daug laiko ir pastangų, tačiau net ir didesni įkainiai proceso nepaspartina.
„Šiuo metu yra susidariusi labai sudėtinga ir toliau grėsmingai blogėjanti situacija su naujų, inovatyvių vaistų įtraukimu į kompensavimo sistemą, nes naujų vaistų paraiškų vertinimas yra praktiškai sustojęs, kadangi jau 2020 metų viduryje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) sumažėjo paraiškas vertinančių specialistų skaičius ir nebespėjama paraiškų vertinimą atlikti teisės aktuose nustatytais terminais“, – rašoma „Delfi“ pateiktame komentare.
Asociacija paaiškina, kad rinkliavos patenka į biudžetą, o ne į įstaigą, todėl ji iškart negauna didesnių resursų, finansavimo mechanizmas yra nelankstus – VVKT neturi finansinių resursų samdyti išorinius ekspertus ar įdarbinti papildomų aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tikslinė rinkliava, kurią farmacijos bendrovės sumoka už paraiškų vertinimą, siekia 5400 eurų
„Dėl šios priežasties būtina iš esmės keisti lėšų, mokamų už paraiškų vertinimą, apskaitos ir naudojimo tvarką. (...) Susidariusi situacija nėra tik techninė ar biurokratinė problema. Tai gali sukelti neigiamą poveikį ne tik valstybės prestižui, bet ir – o tai svarbiausia – tiesiogiai pacientų sveikatai“, – įspėja farmacininkai ir mini, kad naujų inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas iš blogiausių Europoje.
Leidimas naudoti vandens išteklius brango daugiau nei trigubai
Aplinkos ministerijos siūlymu daugiau nei trigubai pabrango leidimai naudoti gėlo požeminio vandens išteklius – leidimo išdavimas ar tikslinimas kainuoja nebe 95 eurus, o 341 eurą, o priedo tikslinimas – nebe 48 eurus, o 171 eurą. Ministerija paaiškino, kad anksčiau šios rinkliavos buvo sumažintos be pagrindimo.
Susisiekimo ministerijos prižiūrimos 4 rinkliavos neteko galios, o buvo pakeistos 5 rinkliavos. Atsirado 85 eurų rinkliava už teisės atlikti bepiločio orlaivio arba bepiločio orlaivio sistemos (UAS) atitikties vertinimą suteikimą.
Automobilių techninę apžiūros kontrolieriais norintys tapti asmenys daugiau moka už egzaminus – anksčiau jie kainavo 62 eurus, o po pakeitimų bendra teorinės ir praktinės egzamino dalių kaina sudaro 74 eurus.
Žemės ūkyje pabrango agrochemijos ir augalinių produktų tyrimai, registravimas
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) skaičiavimus, siūlo didinti daugiau nei 80 valstybės rinkliavų – vidutiniškai 27 procentais.
Didėjančius įkainius ministerija grindžia ES reglamentais, apibrėžiančiais maisto ir pašarų sritis, gyvūnų sveikatą ir gerovę, augalų sveikatą ir augalų apsaugos produktų taisykles.
„Valstybės narės gali rinkti mokesčius ar rinkliavas, kurie būtų skirti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos išlaidoms padengti“, – rašoma ministerijos rašte.
Pabrango su agrochemija susijusios procedūros – leidimai platinti produktus, įvežti juos iš ne ES valstybių, jų ar veikliųjų medžiagų patikrinimus, registravimą ar registracijos atnaujinimą ir pan.
Nuo 17 iki 33 eurų pabrango šviežių vaisių, daržovių fizinis patikrinimas, ar atitinka prekybos standartams, kokybės reikalavimams. Mėginio paėmimas augalų ar jų produktų tyrimams kainuos nebe 4, o 5,1 euro. Fitosanitarinio (eksporto ar reeksporto) sertifikato išdavimas pabrango nuo 4,3 eurų iki 5 eurų.
VAT yra atsakinga už oficialią kontrolę ir kitą veiklą, susijusią su apsaugos priemonėmis nuo augalų kenkėjų. VAT Fitosanitarijos tyrimų laboratorija yra paskirta nacionaline etalonine laboratorija Lietuvoje vykdyti ES reglamentu pavestas funkcijas ir užduotis.
„VAT Fitosanitarijos skyrius įvertino faktinį išlaidų padidėjimą (darbo laiko sąnaudas, transportavimo išlaidas, techninių išteklių poreikį) už mėginio tyrimams laboratorijoje atlikti paėmimą ir fizinį patikrinimą pagal gautą ūkio subjekto prašymą, todėl perskaičiavo rinkliavų dydžius už šias paslaugas“, – paaiškina ministerija.
Augalinių produktų pardavėjai, prekybininkai turės susimokėti ir už neplaninius auditus, ar kontrolės patikrinimus, kai siekiama įvertinti reikalavimų nesilaikymo atvejo mastą ir poveikį arba patikrinti, ar reikalavimų nesilaikymas buvo pašalintas – neplaninis patikrinimas kainuos 33 eurus.
„Be abejonės, bet koks rinkliavų kėlimas galų gale atsiduria produktų savikainoje. Už viską galų gale vis tiek susimoka vartotojas, arba tas pats mokesčių mokėtojas – ir kalbant apie visas rinkliavas. Susidaro tik tokia iliuzija, kad verslas, jei susimoka rinkliavą, tai mokesčių mokėtojams tai nekainuoja. Anaiptol“, – vertina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
„Kartais tas pabrangimas maisto gali būti labai nežymus, vienu procentu ar procento dalimis, lyg žmonės tada ir nepajunta, bet valstybinių įstaigų, manyčiau, turėtų būti finansuojama iš biudžeto o ne iš rinkliavų, tokia principinė nuostata. Registracijos vyksta nuolat, problemų gal nebus, bet kiekviena rinkliava, kiekvienas pabrangimas, neigiamai atsiliepia verslui. Verslas stengiasi perkelti tuos kaštus vartotojams“, – sako A. Macijauskas.
Brangiau tapo platinti akcijas ar obligacijas
Įmonėms pabrango prieiga prie vertybinių popierių rinkos – didėjo Lietuvos banko taikomi įkainiai už vertybinių popierių prospektų, cirkuliarų tikrinimą ir tvirtinimą, kai kuriais atvejais kainos augo ir daugiau nei dvigubai. Pvz, vertybinių popierių prospekto tikrinimas ir tvirtinimas kainuoja 1990 eurų, vietoje 868 Eur. Atsirado naujas įkainis už prašymą suderinti privalomo akcijų pirkimo ar pardavimo kainą (280 eurų).
„Rinkliavų dydžiai, nors ir padidėję, yra daug mažesni už kitose ES valstybėse narėse nustatytus atitinkamus rinkliavų dydžius. Lietuvos banko nuomone, siūlomi valstybės rinkliavų dydžiai neturės reikšmingos neigiamos įtakos emitentų sprendimui platinti vertybinius popierius ir nesukels reikšmingos naštos“, – įvertino Vyriausybė.
Muitinės departamente transporto patikra pabrango kone trigubai
Muitinės departamento taikoma rinkliava už transporto priemonės reikalavimų ir tinkamumo gabenti krovinius su muitinės plombomis patvirtinimą pabrango beveik trigubai – nuo 5,7 eurų iki 15 eurų.
Departamentas paaiškino, kad didinti rinkliavą reikia dėl to, kad pareigūnų darbo laikas vienai patikrai užima nuo pusvalandžio iki valandos, jų darbo užmokestis per pastaruosius trejus metus didėjo apie 22 proc. Todėl vien darbo sąnaudos vienam leidimui siekia iki 10,33 euro. Taip pat pabrango automobilinių platforminių svarstyklių priežiūra, kanceliarinės sąnaudos (rašaliniams toneriams ir naudojamam spec. popieriui).
„Mokestis (5,7 Eur) vertinamas kaip nedidelis, kuris galėtų būti, atsižvelgiant į kainų ir darbo užmokesčio pokyčius, padidintas iki 15 eurų“, – tokiam departamento siūlymui Vyriausybė pritarė.
Nepaisant didelio pokyčio, transporto sektoriaus atstovai „Delfi“ teigė nemanantys, kad ši rinkliava turėtų didesnės įtakos pervežimų kainai.
Daugiausia rinkliavų padidino VATESI
Daugiausia rinkliavų padidino Valstybinė atominės energetiko saugos inspekcija (VATESI) – didėjo įvairiausios rinkliavos už branduolinės saugos srities veiklos licencijų išdavimą, iš viso 135 rinkliavos.
„Norėtume atkreipti dėmesį, jog, nepaisant to, kad VATESI yra nustačiusi daug valstybės rinkliavų, kurių dydžiai projektu yra keičiami, tačiau per metus vidutiniškai VATESI suteikia apie 30 paslaugų už kurias yra surenkamos valstybės rinkliavos. Iš jų apie 80 proc. sudaro paslaugos, susijusios su modifikacijų saugą pagrindžiančių dokumentų derinimu. (…) Didžioji dalis VATESI nustatytų valstybės rinkliavų yra susietos su paslaugomis, dėl kurių ūkio subjektai kreipiasi itin retai (pavyzdžiui, vieną kartą per 10 metų) arba iš viso jie niekad dar nesikreipė dėl tokių paslaugų suteikimo“, – rašė VATESI viršininkas Michail Demčenko.
Įkainiai tiesiogiai nepalies socialiai jautrių asmenų, bet augimas fiksuojamas kasmet
Finansų ministerija vertino, kad didėjančių valstybės rinkliavų mokėtojai nėra priskirtini prie socialiai jautrių asmenų.
Nustatant rinkliavas atsižvelgta į tai, kad dėl pakeistų teisės aktų galėjo didėti paslaugos teikimo išlaidos, peržiūrėtos dokumentų išdavimo procedūros, trukmė, pakito valstybės tarnautojų atlyginimai.
„Kalendoriniams metams pasibaigus, Vyriausybė, atsižvelgdama į faktišką paslaugų
teikimo išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą, perskaičiuoja ir patikslina valstybės rinkliavos dydžius ir dėl to priima nutarimą. Institucijos pateikė siūlymus keisti valstybės rinkliavos dydžius“, – paaiškino Finansų ministerija teikime.
Toks rinkliavų peržiūrėjimas vyksta kasmet, ir kasmet dauguma peržiūrimų rinkliavų padidėja. Pvz., 2020 ir 2019 metais tarp peržiūrimų rinkliavų 82-83 proc. buvo didinamos, o mažėdavo likę 17-18 proc.
A. Romanovskis: įkainiai visą laiką didėja, kodėl nėra noro jų sumažinti?
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis vertina, kad padidėjusios rinklos aktualios atskiroms sritims, tačiau jį labiau neramina bendra rinkliavų ir įvairių valstybinių įstaigų augimo tendencija.
„Be šių rinkliavų, kilo ir jūrų uosto rinkliavos, dar anksčiau, oro uosto priežiūros institucija kėlė rinkliavas. Bendra tendencija yra tokia, kad jei mažėja paslaugų apimtis tam tikruose sektoriuose, valstybė praradimus nusprendžia kompensuoti per rinkliavų didinimą“, – vertina A. Romanovskis.
Jis pabrėžė, kad dažnai įvairios rinkliavos nė nepasiekia Vyriausybės, o nustatomos atskirų institucijų ar ministrų sprendimais – tada verslas būna pastatomas prieš įvykusį faktą.
Jis patikina, kad verslą ypač neramina tikėtini tolesni įkainių didėjimai, susiję su uosto ir geležinkelio tarifais – kilus realiai grėsmei, kad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą gali nutrūkti, krovinių apimtis sumažėtų ir infrastruktūros išlaikymą turėtų padengti mažiau naudotojų.
„Aš visą laiką sakau, kad rinkliavos principas – ji turi pagrįsti sąnaudas. Bet kartais yra tokių tendencijų, kad rinkliavai trūksta pagrindimo. Ne kaštų ar naudos analizės, bet pagrindimo – čia didžiausias iššūkis: kodėl yra tokia rinkliava, o ne kitokia. Jei tu modernizuoji veiklą, skaitmenizuoji – tai ir tos rinkliavos turėtų mažėti“, – sako A. Romanovskis.
Jis paminėjo gerąjį pavyzdį – naują sistemą įdiegusi Valstybinė tarnybinės etikos komisija, pasak jo, sumažino rinkliavą už įrašymą į lobistų sąrašą.
