Kaip BNS teigė meras, per metus, kai Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė projektą, statybų kainos gerokai išaugo.
„Projekto kontekste tai sudarys apie 15 mln. eurų. Tikriausiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiksliai galime pasakyti, kiek kainavo biurokratų neryžtingumas ir įsikišimas į projektą. Gerai, kad šią riziką prieš tai buvęs tik finansuotojas gali suvaldyti tapdamas ir pagrindiniu projekto vykdytoju – koncesininku. Šie pokyčiai niekaip nepaveiks paties pasiūlymo ar sutarties sąlygų“, – komentare BNS teigė sostinės meras.
Jis tikisi, kad Vyriausybė nepersigalvos dėl dalyvavimo projekte.
„Tikimės, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vyriausybe pokalbiai jau baigti ir artimiausiu metu galėsime pasirašyti sutartį“, – tvirtino R. Šimašius.
Kaip skelbė portalas vz.lt, Nacionalinio stadiono koncesijos konkursą laimėjusio konsorciumo pagrindinė partnerė, koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ traukiasi iš projekto, o jos vietą užims investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas, iki šiol buvęs finansiniu partneriu.
Portalo duomenimis, „BaltCap“ fondas įsigijo bendrovę „Venetus Capital“, kuriai priklauso 98 proc. specialiosios projekto bendrovės (SPV) akcijų, o „Axis Industries“ valdys 1 proc. SPV įmonės akcijų, kadangi negali formaliai pasitraukti iš konsorciumo. Dar 1 proc. SPV akcijų toliau priklauso bendrovei „Kauno arena“.
Pagal parengtą koncesijos sutartį, ant Šeškinės kalvos turėtų būti pastatytas daugiafunkcinis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat būtų statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.
Daugiau nei 150 mln. eurų vertės projektas pastaraisiais metais strigo kilus ginčų su teisėsauga ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pripažinusia koncesijos konkursą neteisėtu, tačiau teismas šį sprendimą panaikino, o tarnyba teismo verdikto nebeskundė.
Pernai kovą pasirašyti koncesijos sutarties VPT neleido Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros prašymu. Teisėsauga tuomet siekė išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.