– Jūs prieš šį interviu leidote suprasti, kad tai greičiausiai bus paskutinis interviu Lietuvos žiniasklaidai. Ar reikia suprasti, kad ketinate priimti kokius nors esminius sprendimus, kalbant ir apie jūsų verslą, ir asmeninius pasirinkimus?
– Aš galbūt į tai žiūriu per kitą prizmę. Aš save laikau pasaulio žmogumi, gyvenu kosmopolitišką gyvenimą. Mano aplinka išsidėsčiusi bent po 60 pasaulio šalių. Aviacijoje negalima sakyti žodžio „paskutinis“: paskutinis skrydis, paskutinis pasisveikinimas, tai – aviatoriams nepriimtinas žodis.
Lietuvoje vieši pasisakymai ir interviu yra labai socialiai jautrūs. Kur politika, o kur verslas, – gali tą ribą greitai peržengti. Esu sau griežtai pasakęs: mano visuomeninis gyvenimas su Lietuva gali sietis tik su sportu. Nors sportas ir krepšinis gali būti politikos dalis, bet ji tavęs nepadarys politiku. Aš niekada neplanuoju užsiimti politika.
– Ar jūsų tokie pasakymai nereiškia, kad, pavyzdžiui, dalį savo verslo ketinate perkelti arba nebeinvestuoti Lietuvoje?
– Viskas yra pragmatinis požiūris, aplinkybės, skaičiai, privalumai ir trūkumai. Holdingo prasme šiandien mes nesame lietuviška įmonė. Aš nesu Lietuvos mokesčių rezidentas, mano interesų centras – kita šalis. Tačiau Lietuva turi daugybę privalumų, čia yra daug darbuotojų. Mes iš Lietuvos daliai pasaulio šalių esame smegenų centras. Lietuva nebesugeba konkuruoti pigia darbo jėga ir greičiausiai nėra toks tikslas pačios Lietuvos ir mūsų organizacijos.
Mes šiek tiek pakeitėme planus, ir Lietuva šiandien yra smegenų centras maždaug 50-čiai šalių. Jis (verslas – Delfi) ir bus, vystysis, aplink statome visą reikalingą infrastruktūrą, aš ja džiaugiuosi. Bet čia atvažiavus, vidinis mąstymas ir kultūra nėra Lietuva, nes iš Lietuvos klientų pajamų beveik negauname, mažiau nei 1 proc. Iš esmės iš Lietuvos dirbame pasauliui, jei tai liečia šios šalies biurą.
– Kalbant apie sprendimus, priimamus dėl jūsų verslo investicijų, jūsų investicijos nepageidaujamos nė viename Lietuvos oro uoste. Ar jūs tai ir vadinate politika?
– Man sunku diskutuoti ir komentuoti. Yra tokie sprendimai, jie apkalbinėjami siaurame žmonių rate. Kas giliau susipažįsta su mūsų planais ir pamato, ką mes darome, nesupranta, kodėl taip yra. Galų gale tas paaiškinimas „Dėl ryšių ten ir ten, ir ten“, aš ryšių turiu visur. Kiekvienas verslininkas turi ryšių, ar tie ryšiai kelia grėsmę? Įvertino, kad kelia, jiems taip atrodo.
– Apie tas grėsmes kalbėjo ne šiaip koks nors Seimo narys, norėdamas papolitikuoti, bet institucijos, kurios dirba tam tikrą darbą, tarkim, žvalgyba. Jos pateikia priežastis, dėl kurių negalite investuoti nei Vilniaus oro uoste, nei Šiauliuose: jūsų veikla susijusi su Rusija ir Baltarusija, vienaip ar kitaip esate susiję su šių šalių kompanijomis, režimams artimais žmonėmis. Kaip ir pagrįsti tie argumentai, sunku juos nuginčyti, ar ne?
– 2009 m. savo paskutinius pinigus investavau į Lietuvos avialinijas. Tiksliau – 2008 m. gruodį Masiulis manęs paprašė išvežti keleivius, kad jie neliktų prieš Naujus metus, o Kubilius buvo perdavęs įgaliojimus Masiuliui spręsti, ką daryti su Lietuvos avialinijomis. Aš pasakiau, kad sudėjau asmeninius 300 mln. eurų, dar mano partneriai, kurių avialinijos tuo metu vadinosi „FlyLAl“. Mes tebesame didžiausi kreditoriai. Ką tai parodo? Mes tuos pinigus įdėjome, bet jų neatgavome.
Sausio 19 d. buvo iškelta bankroto byla, o kitą dieną Masiulis mane pridavė į prokuratūrą. Sako: „Nepyk, čia viskas gerai, partija taip liepė.“ Maždaug po metų Kubilius asmeniškai su Vyriausybės kancleriu sukvietė visų tarnybų vadovus ir sako: „Kodėl jūs nepasodinote Žiemelio?“ Tai buvo 2010-2011 m., kai mano tėvas išstojo iš konservatorių frakcijos. Tai ar tai nėra viso to tąsa, tie patys žmonės ir grupelė aktyvistų, kurie prisidengia Lietuvos nacionaliniais interesais ir vadinasi patriotais. Čia yra patriotizmas – mes užsienyje uždirbtų 200 mln. eurų „sudedame“ į Lietuvą. Jei nereikia daugiau, „sudėsime“ į kitą šalį.
Mes taip sukuriame savo mažą bendruomenę, aplinką, ekosistemą. Čia dirbantys, gyvenantys ir realizuojantys žmonės, manau, yra ne tik patenkinti, bet jie gauna didžiulį pasitenkinimą, kai mes Vokietijoje, Rumunijoje ar Kanadoje prieš didesnes kompanijas už mus laimime kontraktus. Aš labai gerai jaučiuosi, turiu tarptautinį pripažinimą. Manęs klausia, ar man neskaudu, kai taip Lietuvoje. Ne, neskaudu, nes tai – paauglystės valstybės laikotarpis, visos šalys tai perauga. Manau, po 20-40 metų bus visai kitoks mąstymas.
– Yra verslo interesai, bet yra ir vertybiniai dalykai. Jūs ir pats renkatės, su kuo dirbti. Esate turtingas žmogus, žinote, kaip užsidirbti pinigų. Ar jums svarbu, kokiais keliais tie pinigai pas jus pakliūva ir su kuo jūs dirbate vertybine prasme?
– Atsakykite į vieną klausimą – Ukrainoje yra švaresni pinigai nei Rusijoje? Kaip dabar įsivertinti?
– Aš asmeniškai klausiu kaip žmogaus. Na, pavyzdžiui, jūs dirbtumėte su Šiaurės Korėja?
– Sankcijos neleidžia dirbti.
– O Baltarusija?
– Sankcijos yra. Ten kur yra sankcijos – nedirbsime, ten, kur nėra sankcijų, – dirbsime. Sankcijų yra ir amerikietiškoms bendrovėms, ir Lotynų Amerikos, Kolumbijos, Rusijos bendrovėms. Yra tarptautinė tvarka, kuria nustatoma žaidimo taisyklės. Tai nėra: patinka ar ne, gražu ar negražu.
– Rusijoje irgi yra sankcijų.
– Sankcijos yra atskiriems subjektams, įmonėms, sektoriams. Jos yra finansinės, jokios partnerystės negalima sudaryti su tais subjektais. Jos viešai skelbiamos ir mes turime visą algoritmą, ką mes galime ir ko ne.
Pavyzdžiui, Baltarusija: „Boeingas“ turi didelį užsakymą iš „Belavia“. Šiai bendrovei nėra paskelbtos sankcijos, kad su aviakompanija negali dirbti. Negalime skristi per Baltarusijos erdvę, mes viso to laikomės. Šiaip mūsų partnerystė nėra tokia didelė, bet duodu pavyzdį – „Boeingas“ šiandien yra pateikęs „Belavia“ lėktuvus ir toliau juos pristato, ir jie dirba.
Lygiai tas pats su Rusija: „Aeroflotas“ turi patvirtinęs didžiulį užsakymą iš „Boeingo“, dabar du nauji lėktuvai pristatomi. Mūsų garsiojoje pažymoje – kadangi dirbame su „Aeroflot“, Baltarusijoje tuo ir tuo, mums negalima investuoti. Bet kodėl? Yra tarptautiniai reikalavimai, kurių reikia laikytis tarptautinėms bendrovėms, mes jų ir laikomės.
– Kalbama apie tai, su kuo Žiemelis bendradarbiauja. Jūs iš esmės renkatės režimus – Baltarusija ir Rusija.
– Ką reiškia režimus? Mes Baltarusijoje pastatėme vaistų fabriką. Tarp akcininkų yra Mumbajaus biržoje listinguojama bendrovė „Natco Pharma“. Tai – milijardinė bendrovė, kuri turi gamyklą Amerikoje, ir yra vietinių partnerių iš farmacijos sektoriaus, paprasti farmacijos platinimu užsiimantys asmenys, kurie yra įregistravę bendrovę Slovakijoje. Tai koks čia režimas?
– Ko aš noriu paklausti – kaip galima reaguoti į jūsų tam tikrus pasirinkimus, kai jūs norite dirbti ir su Lietuva, ir su Lietuvos priešu?
– Aš su Lietuva nedirbu. Aš Lietuvos vartotojų neišnaudoju, jiems dujų brangiai nepardavinėju, maisto prekių nepardavinėju. Visame mūsų katile turime 1 proc. iš lietuviškų bendrovių pajamų. Kitaip tariant, į Lietuvą mes atnešame mokesčius, eksportuodami savo produktus ir paslaugas. Manau, kad tai yra visų valstybių siekiamybė, ypač mažų.
– Jūs norite investuoti į strateginius objektus, tokius kaip oro uostus.
– Nenoriu. Mes tuose oro uostuose turime apie 1,5 tūkst. dirbančių žmonių, savo pastatus ir veikiančius angarus, mes jau ten veikiame, jau remontuojame. Prie Kauno angaro šiuo metu yra apie 40 lėktuvų, laukiančių remonto. Kai mes norime padaryti mažą (žingsnį – Delfi), padidinti vartus, dėl to, kad objektai Lietuvoje, tai galvoju, kad tas įstatymas buvo priimtas prieš mūsų bendrovę, 2015 m. oro uostai įtraukti į strateginių objektų sąrašą. Kiekvienas veiksmas, net mūsų pastato rekonstrukcijos turi būti paremtas komisijos leidimu. (...)
Mes turime savo nuosavus angarus, mes šiandien veikiame dviejuose Lietuvos oro uostuose. Tai ar ten dirbs 1500 žmonių, ar 1600. Ar tie 100 žmonių padidins riziką nacionaliniui saugumui? Manau, kad tai neišmintingas sprendimas.
– Priklauso nuo to, ką ten darysite.
– Mes darome tai, ką suteikia teisė daryti. Angaruose negali auginti agurkų ar daryti konservų.
– Tai jūs dabar šį sprendimą apskundėte? Kokia dabar situacija?
– Taip. Tai yra vienas iš mūsų plėtros elementų. Asmeniškai sakau – mes oro uostuose nieko nebeplėsime. Turėsime čia smegenis, kurios eksportuos mūsų protą ir pinigus atneš į mūsų kompaniją, taip pat ir Lietuvos biudžetą mokesčių pavidalu.
– Gal jūs galite paaiškinti, ką veikėte Rusijos delegacijoje, kuri 2016 m. vyko į Kiniją derėtis visai ne dėl aviacijos reikalų, o angliakasybos? Jūs buvote pristatytas kaip delegacijos narys su kitais Rusijos oficialiais institucijų pareigūnais.
– Tai nebuvo jokia vyriausybinė delegacija. Važiavo viena lizingo kompanija, pasiėmė kelis valstybės pareigūnus, paprastai jie lydi. Aš su lizingo kompanija esu ne vieną projektą įvykdęs ir pakeliui į tą susitikimą nuvykau. Jie įdėjo (nuotrauką – Delfi) į svetainę. Manęs nepristatė kaip oficialios delegacijos nario. (...)
Tai buvo dviejų verslo subjektų susitikimas. Aš su ta organizacija skridau į tris kinų bankus. Aš juos pristačiau tiems bankams, jie gavo apie 4 mlrd. dolerių finansavimą lėktuvams, kurių dalis skraido „EasyJet“. Turėjome eilę susitikimų. Tai nebuvo viešas vyriausybinis susitikimas. Tai – esminis momentas, jame dalyvavo ir transporto ministerijos už bendradarbiavimą atsakingi tarnautojai. Aš negaliu daryti įtakos, aš ką, sėdėsiu apačioje koridoriuje? Pakilau į tą susitikimą, ir viskas. Neturėjau jokio statuso tame susitikime, nebuvo parašytos mano pareigos, buvo parašytos mano pareigos kaip bendrovės.
– Koks buvo jūsų interesas tame susitikime?
– Aš nuvykau ten kaip į vieną iš susitikimų, kurių buvo organizuota eilė. Tas susitikimas nebuvo susietas su mano tema, prieš tai kiti susitikimai buvo susiję su lėktuvų finansavimu. Paminėta bendrovė užsiima lėktuvų finansavimu, turi per 100 lėktuvų.
– Kitaip paklausiu – ar Rusija kaip nors padėjo jums įsitvirtinti Kinijoje? Nes komunikacija kai kuriais atvejais jūsų ir Putino sutampa, tarkim, apie Šilko kelią. Yra keistų sutapimų. Gal galite juos paaiškinti?
– Niekaip (nepadėjo – Delfi). Mažame kaime ir vieškelis dulka, o dideliame kaime... Visi verslininkai turi įvairių būdų, kaip daryti lobį. Kažkas su popiežiumi susitinka ir po to rodo nuotraukas, kažkas su įžymybėmis. Kažkas prisijungia prie kokio nors prezidento ir važiuoja. Mes galėtume važiuoti su visų šalių, kuriose yra mūsų atstovybės, prezidentais.
– Todėl jūsų ir klausiu apie tam tikrus vertybinius pasirinkimus. Gal jums tiesiog reikėtų pasirinkti su kuo?
– Mes tai ir darome. Važiuojame su tų šalių delegacijomis, tačiau tos informacijos ir už pinigus nespausdina, nes ji neįdomi, o čia nemokamai paviešina, nes ji jautri. Pasikartosiu – aš tėvynės neišduodu, beje, už tai mane rusai ir gerbia. Turiu savo principus, nesikišu į politiką ir niekada nė vienoje šalyje – Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, nei Amerikoje – nesu komentavęs nieko blogo apie Lietuvą ir nieko gero apie kitą šalį.
– Dėl dabartinės situacijos Baltarusijoje. Ar neketinate imtis kokių nors veiksmų, stebint, kaip Lukašenkos režimas elgiasi su opozicionieriais ir kas dabar vyksta pasienyje su Baltarusija?
– Mane tai (situacija Baltarusijoje – Delfi) neramina. Tai sukelia riziką kaip jurisdikcija mūsų verslui, nežinau, kas bus. Mes pirmiausia turime investicijų apsaugos programą kaip Lietuva, mes šiuos įstatymus išnagrinėję. Jei iš mūsų netyčia nacionaliziuotų fabriką, kreiptumemės į tarptautinius organus, kad būtų atlyginta žala. Aš tikiuosi, kad to nebus. Tai būtų smūgis žemiau juostos. O to, ko nėra, vertinti sunku. Esame įjungę visus savo monitoringo verslo apsaugos prasme mechanizmus ir žiūrime. O kaip bus, pats Dievas težino.
Delfi primena, kad Lietuvos Vyriausybė kovo pabaigoje neleido „Avia Solutions Group“ plėstis Vilniaus oro uoste. Pasak įmonės, jos investicijos į „Fl Technics“ angaro rekonstrukciją būtų siekusios 7 mln. eurų, būtų sukurta 200 naujų darbo vietų.
Planuotas investicijas Vilniaus oro uoste blokavusiai Vyriausybei galėjo užkliūti ne tik grupės ryšiai su Rusijos oligarchu statant oro uostą Maskvoje, bet ir galimos sąsajos su Rusijos bendrove „Aeroflot“ ir farmacijos gamykla Baltarusijoje.
Tai ne pirmas kartas, kai Vyriausybė dėl nacionalinio saugumo blokuoja „Avia Solutions Group“ plėtrą Vilniaus oro uoste. 2015 metais vyriausybinė komisija nusprendė, kad grupės įmonės „FL Technics“ plėtra jo teritorijoje neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.
