Tuo pačiu jis pabrėžia, jog Lietuvos ir Kinijos ekonominiai ryšiai yra pakankamai menki.
„Turime indikacijų dėl galimo poveikio prekių gabenimui traukiniais, bet nenorėčiau plėtotis. Jei žiūrėtume bendrai, ryšiai yra pakankamai menki, lyginant su kitomis šalimis, su tais pervežimais, kurie vyksta Lietuvos viduje“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė M. Skuodis.
„Žiūrėsime, tikiuosi, atsižvelgiant į Lietuvos vertybines nuostatas, visoms pusėms naudingi ekonominiai santykiai bus nepaveikti“, – pridūrė jis.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, kad kai kurie į Lietuvą iš Kinijos važiuojantys traukiniai „gali susidurti su problemomis“, bet jos labai menkos.
„Kol kas kiniški tranzitiniai kroviniai važiuoja sėkmingai – į Kaliningradą link Vokietijos, srautai netgi didėja. Yra tam tikrų traukinių į Lietuvą, kurie, matosi, gali susidurti su problemomis. Tam tikrų trukdžių yra, bet tai nereikšmingi kiekiai“, – BNS sakė M. Bartuška.
Anot jo, kiniškų krovinių dalis bendrame „Lietuvos geležinkelių“ sraute vis dar sudaro nedidelę dalį, apie kelis procentus, tačiau bendrovė turi žinių, kad rudenį krovinių iš Kinijos galbūt netgi daugės.
„LTG Cargo“ vadovas Egidijus Lazauskas 2020 metų gruodį sakė, kad pernai rekordiškai išaugo iš Kinijos pervežamų krovinių srautas.
Logistikos bendrovė „ACE Logistics“ prieš metus skelbė pradėjusi reguliariai geležinkeliu vežti krovinius iš Kinijos tiesiogiai į Lietuvą.
Kinija dėl gilėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu antradienį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Kinijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokį sprendimą paskatino siekis Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę.
Taivanas prieš kelias savaites informavo apie atskirai nuo Kinijos Lietuvoje steigiamą atstovybę, ji turėtų pradėti veikti dar šią vasarą. Lietuva taip pat turėtų atidaryti prekybos atstovybę Taivane.