Tuo metu sporto bendruomenė tikina, kad pokyčiai dėl finansavimo gali ir pakenkti.

„Jeigu kalbėtume apie skaidrumą, be jokios abejonės, būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir aiškumas dėl šio mokesčio mokėjimo, nes tai yra mokestis, o ne parama, nes lošimų organizatoriai kito pasirinkimo neturi, negali to mokesčio nemokėti, todėl jeigu būtų skiriama per biudžetą, būtų skaidriau ir būtų visai kiti kontrolės mechanizmai“, – ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė taip pat įsitikinusi, kad taip būtų užtikrintas ne tik didesnis skaidrumas, bet ir geresnis visos paramos skirstymas.

Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pastebėjo, kad privalomi 8 proc. pervedimai paramos gavėjams leidžia loterijų organizatoriams susimažinti pelno mokestį. Ji pabrėžė, kad „Olifėjos“ dalis rinkoje mažėja, todėl dabartinis sporto rėmimo modelis nėra tvarus.

„Matome, kad rinkoje pradeda stiprėti ir kitas žaidėjas ir kaip matome iš sumų, būtent „Olifėjos“ rinkos dalies sąskaita. Todėl manome, kad ilguoju laikotarpiu siauros ekonominės veiklos pajamomis užtikrintas sporto rėmimas nėra tvarus“, – teigė ji.

Tuo metu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įspėja, kad sportą finansuojant iš biudžeto lėšų nepakaktų, pavyzdžiui, nebebūtų galima mokėti dalies stipendijų.

„Biudžetinės lėšos negali būti naudojamos du kartus remti tą pačią veiklą – valstybė jau moka stipendijas ir iš biudžetinių lėšų daugiau nebegalėtume (LTOK – BNS) mokėti jų. Valstybė jau remia ir finansuoja federacijų programas, todėl nebegalėtume mes“, – teigė ji.

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius suabejojo, ar sporto rėmimo lėšas perkėlus iš vienos kišenės į kitą, finansavimas pagerės. Pasak jo, jeigu pinigai bus skiriami iš biudžeto, komitetas grįžtų „į senus laikus, kai apie šiuos sportininkus nebuvo nieko girdėti“.

M. Biliaus teigimu, į parolimpines žaidynes nė vienas sportininkas nebūtų išvykęs dėl per mažo biudžetinio finansavimo. Anot jo, į Europos čempionatus dėl loterijų organizatorių paramos pavyko išvežti du kartus daugiau sportininkų negu gaunant tik valstybės lėšas.

Tokijo olimpinė vicečempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė taip pat sakė, kad be LTOK finansavimo negalėtų tinkamai pasiruošti varžyboms: „Mes (iš LTOK – BNS) gauname daugiau nei pusę finansavimo negu skiria Vyriausybė“.

Ji siūlė Seimo nariams, užuot kūrus planus, kaip pakeisti sporto finansavimą, stengtis, kad valstybė daugiau dėmesio skirtų sporto bazių statybai ir infrastruktūrai.

„Kažką naikindami ir kurdami nauja, užtruksime daug laiko, o jo nebėra, nes iki kitų žaidynių liko vos treji metai“, – teigė ji.

Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas žada, kad parama sportui kitais metais bus didesnė nei šiemet ir pernai.

Seimo komiteto vadovas konservatorius Mykolas Majauskas siūlo keisti sporto ir LTOK finansavimo modelį – loterijų organizatoriai pervestų lėšas į valstybės biudžetą, o šis finansuotų LTOK.

Pasak Lošimų priežiūros tarnybos, dabar septynios bendrovės turi teisę organizuoti loterijas.

„Olifėja“ šių metų pirmąjį ketvirtį užėmė 75 proc. rinkos, internetines loterijas rengianti „Euloto“ – 24 proc., „Žalgirio loto“ – 1 proc., kitos keturios įmonės („Novoloto Vilnius“, „Mesi Lt“, „LitLoto“ ir „New Miracle“) neužima nė procento.

Pernai loterijų organizatoriai loterijos bilietų pardavė už 106,3 mln. eurų (užpernai – už 113,9 mln. eurų), išmokėta 59,4 mln. eurų (64 mln. eurų) laimėjimų, lošimų įmonių pajamos siekė 46,9 mln. eurų (49,9 mln. eurų).

Dabar loterijų organizatoriai į biudžetą perveda 5 proc., o paramos gavėjams – 8 proc. išplatintų bilietų vertės. Pernai į biudžetą pervesta 5,356 mln. eurų (užpernai – 5,632 mln. eurų), o gavėjams – 8,505 mln. eurų (9,111 mln. eurų).

LTOK per 2015-2020 metus iš loterijų organizatorių gavo 30,572 mln. eurų paramos, Lietuvos olimpinis fondas – 2,226 mln. eurų, labdaros ir paramos fondas „Perlo parama“ – 904 tūkst. eurų, Lietuvos parolimpinis komitetas – 733,2 tūkst. eurų, „Žalgirio“ krepšinio centras – 484,2 tūkst. eurų bei Vilniaus šv. Juozapo parapija – 450 tūkst. eurų.