„Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.

„Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės. Tik tiesiog padarėme iš jų baubus su didelėmis kainomis“, – sakė ji.

D. Matukienė, be kita ko, pabrėžė, kad sulaukę daugiau pirkėjų parduotuvėlių savininkai kainas mažins.

„Jeigu pas tave ateina penki pirkėjai per dieną, tai tas kainas, kad išsilaikytum, ir pasikeli. Bet jeigu ateis šešis kartus daugiau, numuši kainą“, – prognozavo smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė.

Tačiau ji taip pat pastebėjo, kad tokie ribojimai paskatins žmones skiepytis, todėl klientų smarkiai nepadaugės.

Pasak D. Matukienės, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba siūlė Vyriausybei žmones be galimybių paso įleisti į visas mažesnes negu 500 kv. metrų parduotuves, nepriklausomai, ar jose būtų prekiaujama tik maisto prekėmis, ar ir kitomis.

Su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene trečiadienį BNS nepavyko susisiekti. Praėjusią savaitę ji teigė, kad didieji prekybos tinklai būtų nepajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi konfliktų.

Vyriausybės sprendimu nuo rugsėjo 13-osios galimybių paso kriterijų neatitinkantys žmonės galės apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko ir jų prekybos plotas turės būti mažesnis nei 1,5 tūkst. kv. metrų.

Daugiausia šiuos kriterijus atitinkančių parduotuvių turi Aljansas „Aibė“ – virš 800, „Koops mažmena“ – apie 250, „Iki“ tinklas – 216, „Maxima“ – 170, „Lidl“ – 56, „Norfa“ – apie 40.