Aplinkos ministerija siūlo iš esmės pritarti laikinai tokių vandenviečių legalizavimo tvarkai, tačiau siūlo ją tobulinti.
Ministerija, be kitų korekcijų, siūlo numatyti, kad penktadalis vienkartinės įmokos būtų įskaitoma ir į savivaldybių biudžetą, šias lėšas panaudojant sprendžiant aplinkosaugos klausimus.
Įstatymo projekte numatyta, kad iki 2023 metų pabaigos savivaldybė arba jos kontroliuojama vandens tiekimo įmonė turi perimti iš bendruomenių ar kitų asmenų geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą. Tačiau ministerija siūlo pavėlinti datą iki 2027 metų pabaigos.
Seimas balandį pradėjo svarstyti įstatymų pataisų paketą. Vienas iš pataisų iniciatorių aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet teigė, jog įteisinti naują sistemą siekiama, kad gyventojai gautų tinkamą vandenį, kurio kokybe rūpintųsi vandens tiekimo bendrovės.
Pasak jo, netvarkingų gręžinių yra labai daug ir kyla pavojus valstybiniams vandens ištekliams. Be kita ko, ministro teigimu, dėl nesutvarkytų gręžinių jų savininkai ne tik naudoja nesaugų vandenį, bet negali perduoti to turto savivaldybių bendrovėms.
Pataisos leistų iki 2024 metų nebausti gręžinių savininkų, kad jie juos įteisintų, susimokėję vienkartinę įmoką už galimai anksčiau sunaudotą ir nedeklaruotą vandenį.
Vienkartinė įmoka už iki 10 kubų per parą išgauto vandens siektų 500 eurų, už 10-100 kubų – 1 tūkst. eurų, o daugiau kaip 100 kubų – 5 tūkst. eurų.
Taip pat būtų mažinamas (nuo 10 iki 2) baudų koeficientas – jos taikomos vandens išteklių naudotojams, viršijantiems arba nedeklaruojantiems vandens išgavimo. Be to, siūloma savivaldai perimti bešeimininkius gręžinius, kai jie bus įteisinti.
Įstatymų pataisų aiškinamajame rašte pažymima, kad, remiantis Lietuvos geologijos tarnybos modeliuojama situacija Lietuvoje, šiuo metu neregistruotų gręžinių galimai yra apie 30 tūkst.