Kaip pašnekovas antradienį paaiškino laidoje „Delfi tema“, tai būtų svarbu siekiant projektui gauti Europos Sąjungos paramą.
„Pagrindinis kriterijus ES paramai gauti yra tai, kad projektas būtų reikšmingas ES mastu. Manyčiau, kad jis atitiktų tokius kriterijus. Ypač, jeigu pasikooperuotume su kaimynais. Matome, kad ir latviai, lenkai susiduria su panašia problema.
Planuojama kreiptis dėl ES paramos – būtų galima apjungti jėgas su kaimynais, tada kreiptis stipresniu balsu į Europos Komisiją dėl atitinkamos paramos suteikimo, galbūt ir paties pirkimo organizavimo ne nacionaliniu mastu. Žinoma, reiktų atskirti kelis dalykus. Skubius dalykus padaryti greitai, o dėl to, ką galima planuoti, užsitikrinti kaimynų, ES paramą“, – sakė jis.
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas dėl ES paramos ragino eiti argumentų keliu.
„Problema gali greitai tapti iš lietuviškos į europietišką. Suprantame, kad migrantų galutinis tikslas yra ne Lietuva, o Vakarų Europos šalys“, – paaiškino jis.
Neskelbiamos derybos
Seimui svarstant fizinio barjero Baltarusijos pasienyje įstatymo projektą, L. Lukošiūnas pastebėjo, kad ir iki jo priėmimo Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimas leidžia įsigyti ypatingos skubos atveju reikalingus darbus, prekes ir t. t.
„Tai, kas daroma, yra dubliavimas to esamo reglamentavimo. Prieš pusantrų metų buvo pakeitimai dėl pandemijos, kad esant viešajam visuomenės interesui, galima ypatinga skuba, išvengiant ilgų procedūrų.
Migracijos situacija keičiasi kiekvieną dieną. Tačiau žiūrint iš šono, atrodo, kad yra tam tikri kritiniai ruožai, kur reikia didesnės skubos, o yra dalių, kur mažiau skubu. Turbūt galima darbus išdalinti į dalis.
Tačiau, kaip buvo pandemijos atveju skuba reikšminga, taip ir šiuo atveju skuba, kaip pagrindas daryti neskelbiamas derybas tikrai galėtų būti. Šiandien priimame įstatyme taip pat kalbama apie neskelbiamas derybas“, – antradienį laidoje sakė jis.
Pašnekovas paaiškino, kuo neskelbiamos derybos skiriasi nuo įprastinių viešųjų pirkimų procedūrų.
„Jos vyksta greičiau, nėra viešinamos tokia tvarka, kokia yra numatyta įstatyme ir ES teisės aktuose. Derybos gali vykti be ilgų procedūrų, o derėtis galima su iš anksto pasirinktais tiekėjais. Galima derėtis ir su vienu tiekėju, galima su keliais. Iš esmės, tai – mažiau formalumų ir galima greičiau pasiekti rezultatą“, – sakė jis.
L. Lukošiūnas priminė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas galioja jau daug metų.
„Daug projektų yra įgyvendinta sėkmingai. Taip, buvo ir nelabai sėkmingų. Manau, pastaruosiuose lėmė vadybos aspektai, kai nebuvo tinkamai pasiruošta, neįvertintos aplinkybės, buvo iškilusių ginčų, paaiškėjo klaidų, procesai prasidėjo teismuose. Manau, kad šiam svarbiam projektui bus parinkti geri vadybininkai ir jis turėtų būti sėkmingas“, – sakė teisininkas.
Sienos reikėjo jau seniai
A. Izgorodinas taip pat ragino bent kai kuriuos pasienio ruožus apsaugoti kuo skubiau.
„Tam, kad būtų įvesti bent tam tikri ribojimai, kad būtų galima bent minimaliai kontroliuoti pabėgėlių srautus. Turbūt yra svarbesnių ir mažiau svarbių ruožų, kur kontrolė gali būti mažesnė. Tačiau kadangi klausimas yra labai karštas, čia reikėtų griežtų sprendimų, o paraleliai kontroliuoti mažiau rizikingus ruožus fiziškai, su kariuomenės ar muitinės pagalba“, – sakė jis.
Ekonomistas sakė, kad yra truputį nustebęs, kad Lietuva iki šiol neturėjo apsaugos pasienyje su Baltarusija.
„Iš esmės šalis priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugos kategorijai, nėra ES narė, o mes iki šiol turėjome praktiškai kiaurą sieną. Šis dalykas labiau stebina. Dabar reikia skubiai padaryti namų darbus, bent kažkokią apsaugą įsivesti. Aš labiau nerimauju ne dėl dabartinės situacijos, kai yra vasarą ir pabėgėlius galima apgyvendinti palapinėse. Labiau nerimauju dėl rudens, kuris sparčiai artėja Lietuvoje.
Manau, kad kažkokių veiksmų reikėjo imtis dar tada, kai visi šie konfliktai tik prasidėjo, o ne dabar, kai turime gana komplikuotą situaciją. Lietuva gana ilgą laiką dėjo nemažai pastangų tam, kad ekonominiai santykiai su Baltarusija būtų glaudūs. Tą matome ir Statistikos departamento skaičiuose. Baltarusija yra gana svarbi Lietuvos importo partnerė, užima 14 vietą tarp visų importo rinkų.
Galbūt dėmesys buvo kitur, į ekonominius santykius, nes politiniai santykiai iki visų įvykių buvo daugmaž normalūs. Į riziką dėmesio buvo skiriama mažiau. Galbūt tai ir logiška, galbūt reikia apginti valdžią. Prieš porą metų tikriausiai niekas negalėjo patikėti, kad turėsime tokią karštą situaciją su Baltarusija“, – svarstė A. Izgorodinas.
Pašnekovas dar pastebėjo, kada vasarą ES įvestas sankcijų paketas Baltarusijai yra labiau teorinis nei praktinis.
„Pavyzdžiui, kalbant apie trąšų kategoriją, Baltarusija gali nesunkiai pakeisti savo trąšų formules ir labai gražiai, legaliai ir ekonomiškai sankcijas apeiti.
Iš kitos pusės, ES turbūt tai padarė specialiai tam, kad esant reikalui, galėtų jas sugriežtinti. Kaip matau, pamažu pradedamos svarstyti rimtesnės sankcijos, kurios Baltarusijai būtų labai skausmingos.
Tai yra procesas. Ne Lietuva, o visa ES priima sprendimą dėl sankcijų įvedimo. Manau, bus šalių, kurios pasisakys prieš. Tai grynai ekonominio intereso aspektas“, – sakė jis.
