Už prekės importą mokėjo du kartus

Kėdainiuose gyvenantis Mantas su Lietuvos paštu (LP) pateko į nemalonią situaciją, kurios iki šiol dar nepavyko išspręsti. Vyras LP kaltina nekompetencija, apgavyste ir pinigų vagyste.

Mantas Delfi pasakoja el. parduotuvėje „eBay“ iš Izraelio užsisakęs prekę už 45 USD. Kadangi Izraelis nepriklauso ES, todėl nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujai tvarkai, siuntos iš šios šalies apmokestinamos importo PVM. Juos pirkėjai gali susimokėti prekės įsigijimo metu el. parduotuvėje arba kai prekė pasiekia Lietuvą.

Šiuo atveju Mantas už importo PVM el. parduotuvėje sumokėjo papildomus 9,45 USD. Tačiau kai siunta pasiekė Lietuvą, pašto dėžutėje jis rado laišką, raginantį deklaruoti siuntą. Vyras tikina pateikęs visus reikalingus dokumentus, kuriuose matyti, kad PVM jau sumokėtas. Nepaisant to, iš LP jis kitą dieną sulaukė SMS žinutės, kad turi sumokėti papildomus 13 Eur.

Anot jo, LP paskaičiavo papildomą mokestį nuo siuntos sumos, kuri jau yra su PVM mokesčiu. Taip išeina, kad Mantas už prekės importą turi sumokėti dvigubą PVM mokestį.

„Pasiskambinu į aptarnavimo liniją, sužinau, kad iš siuntėjo jie nieko negavo. Susisiekiu su siuntėju, gaunu sąskaitą faktūrą, kurioje matyti PVM mokestis. Susisiekiu ir su „eBay“, man atsiunčia specialų kodą (IOSS), kuris yra įrodymas, kad siunta turi sumokėtą PVM.

Vėl skambinu į paštą, atsiliepusi darbuotoja net nepaklausia IOSS kodo ir iškart man pasako, kad viską sutvarkys. Laikas tirpsta, nes po kelių dienų siunta bus grąžinta siuntėjui. Nieko nevyksta, dieną prieš siuntos gražinimą, praėjus 5 dienoms nuo mano išsiųsto laiško, į el. paštą gaunu atsakymą, kad man atsiųsta siunta neturi specialaus kodo. Per minutę aš paštui pateikiu šį kodą. Atrodo, problema turėtų būti išspręsta? Deja, paštas nesivargina atsakyti klientams, delsimas yra jų ginklas“, – pasakoja kėdainiškis.

Mantas teigia turėjęs du pasirinkimus: pirma, laukti pašto atsakymo ir prarasti siuntą, antra – sumokėti pinigus ir gauti siuntą. Vyras neturėjo kito pasirinkimo kaip antrą kartą sumokėti PVM mokestį, antraip būtų siuntą praradęs.

„Ir vėl parašiau laišką paštui, kad grąžintų mano sumokėtus pinigus, nes jie paimti neteisėtai. Toliau į kiekvieną mano užklausą atsakymas – toks pat, lyg rašytų robotas, nors ir prisistato klientų aptarnavimo specialistu: siunta neturi sisteminio išankstinio mokesčių apmokėjimo požymio, t. y. specialaus kodo. Nežinau, kaip tas požymis turi atrodyti, jei net deklaruodamas siuntą aš pateikiau tą „požymį“. Paštas dėl savo nekompetencijos terorizuoja žmones, prievarta atima pinigus. Kitaip tariant, šantažu: arba mokėk, arba išsiųsim atgal“, – piktinasi Mantas.

Tokių atvejų – ne vienas

Muitinės praktikų asociacijos (MPA) valdybos pirmininkas, advokatas Jonas Sakalauskas Delfi taip pat pasakojo, jog siuntų vežėjai pastebėjo ne visada gaunantys sisteminę informaciją, kad į Lietuvą keliaujanti siunta jau turi IOSS požymį.

„Mažų siuntų deklaravimas apima tokią sistemą kaip IOSS. Tai – vieno langelio sistema, kai vartotojai iškart e. parduotuvėje pirkdami prekę sumoka importo PVM, atitinkamai pardavėjas, sukaupęs importo PVM sumą, ją perduoda valstybių narių mokesčių administratoriams. Tai reiškia, kad vartotojui pačiam nereikia rūpintis importo PVM mokesčiu, už jį tai padaro pardavėjas. Tačiau kai kuriems klientams kyla problemų, jog sumokėję el. parduotuvėje PVM mokestį, jiems dar reikia sumokėti ir Lietuvoje, kai gauna prekę“, – pasakoja J. Sakalauskas.

Pasak LP, pereinamuoju laikotarpiu vis dar susiduriama su nesklandumais, tačiau tai nėra kritinės problemos – dėl jų procesai nesustoja. Visgi LP atstovė pripažįsta, kad vienas aktualiausių sutrikimų šiuo metu yra siuntos, kurių PVM apmokėtas pirkimo metu.

Siuntos
Foto: Organizatorių nuotr.

Kaip tikina LP atstovė spaudai Monika Pivoraitė, išaugus tokių siuntų srautui, fiksuojama problemų, kad dalis tokių siuntų į Lietuvą atkeliauja be sisteminio požymio (IOSS kodo). Nors PVM apmokėtas, sistemoje rodoma kita informacija. Anot jos, šiuo metu siuntų, kurių PVM apmokėtas pirkimo metu, kiekis dar nėra didelis, bet jis nuolat auga.

„Lietuvos paštas yra įstatymiškai įpareigotas užtikrinti tinkamą siuntų iš trečiųjų šalių deklaravimą ir apmokestinimą, todėl nežinodami, kad siunta apmokėta, prašome gavėjo sumokėti PVM.

Didžiausia problema yra tai, kad IOSS kodais paštai keičiasi sistemose. Nors gavėjas jį žino ir siunčia mums, jį į sistemą gali perduoti tik siuntėjas, tiksliau – jį aptarnaujantis pašto operatorius. Dėl šios priežasties gavėjas turėtų kreiptis į pardavėją ir prašyti, kad jis kodą perduotų pašto operatoriui, per kurį buvo siųsta.

Suprantame, kad tai sukelia klientams nepatogumų ir dėl to nuoširdžiai apgailestaujame. Aktyviai bendradarbiaujame su el. prekybos platformomis, kitų paštų operatoriais bei Lietuvos muitine, kad kuo greičiau rastume reikiamus sprendimus“, – komentuoja LP atstovė.

Ką reikia daryti, jei tektų susimokėti antrąkart?

Lietuvos muitinė atkreipia el. parduotuvių pirkėjų dėmesį, jog jei prekės pirktos pagal IOSS schemą (PVM yra įskaičiuotas į prekės kainą ir jau sumokėtas pirkimo metu), jas deklaruoti gali tik vežėjai, o ne patys gyventojai.

„Vežėjai per elektronines sistemas gauna IOSS kodą, kuris yra vienintelis žymuo, jog PVM iš tiesų yra sumokėtas pirkimo metu ir bus pervestas į Lietuvos biudžetą. Jokie kiti įrodymai, pvz., sąskaitoje nurodytas įskaičiuotas PVM arba pardavėjo tiesiogiai el. paštu pirkėjui perduotas IOSS kodas nėra PVM sumokėjimo patvirtinimas.

Jei pardavėjas per elektronines sistemas vežėjui nepateikia IOSS kodo (įrodymo, kad PVM tikrai sumokėtas), vežėjas tokias prekes traktuoja kaip nedalyvaujančias IOSS schemoje ir pateikia muitinei deklaraciją, kurioje paskaičiuojamas Lietuvoje mokėtinas importo PVM.

Jei vežėjas pirkėjui sąskaitoje už deklaruotas prekes pateikia apskaičiuotą importo PVM, nors pardavėjo sąskaitoje nurodyta, jog PVM įskaičiuotas į prekės kainą, pirkėjas turi dvi galimybes: atsisakyti šios prekės arba, sumokėjęs Lietuvoje apskaičiuotus mokesčius, kreiptis ne į muitinę ar vežėją, o į pardavėją dėl PVM, sumokėto prekės pirkimo metu, susigrąžinimo. Nes būtent pardavėjas nevykdo IOSS schemos sąlygų ir savo įsipareigojimų vežėjui pateikti reikiamus duomenis apie siuntą“, – aiškina Muitinės komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius.

Siuntų forminimas ir pristatymas sulėtėjo

MPA valdybos pirmininkas J. Sakalauskas kalbėdamas apie naują siuntų deklaravimo sistemą pažymi, kad praėjus mėnesiui po jos starto, vis dar atsiranda klaidų iš IT pusės. Didesnį nuostolį esą jaučia siuntų vežėjai, kurie deklaruoja siuntas, mat jų forminimas sulėtėjęs.

„Klaidų IT srityje vis dar atsiranda tiek Muitinės pusėje, tiek ir verslo pusėje. Tai, matyt, yra natūralu, kadangi sistema buvo paleista į darbą be jokio testavimo paskutinę dieną.

Muitinės departamento sistema turi automatiškai komunikuoti su siuntų vežėjų sistemomis, taip pat ir savarankiško deklaravimo portalu. Tačiau kartais kyla komunikacinių sisteminių žinučių klaidų. Pati muitinės sistema yra suformuota 50 tūkst. deklaracijų pralaidumui per valandą.

Atskiri vežėjai pastebėjo, kad kartu sudėjus visas Lietuvos įmones, kurios naudojasi iMDAS muitinės sistema, tokių deklaracijų srautas tam tikrais periodais tampa didesnis, todėl deklaracijų forminimas sulėtėja. Normaliu procesu vienos deklaracijos įforminimas turėtų trukti iki 3 min., pasitaiko, kad kartais trunka ir iki 10 min.“, – pasakoja J. Sakalauskas.

Muitinės departamento atstovas teigia, kad per dieną iMDAS apdoroja apie 30 tūkst. deklaracijų, kiekvienos deklaracijos apdorojimas, t. y. laikas nuo deklaracijos priėmimo iki prekės išleidimo į laisvą apyvartą, trunka iki 2 minučių. Kaip tikina, muitinė niekada neužlaiko deklaracijų, jei jos duomenys teisingi, o prekės nekelia įtarimų.

Anot MPA valdybos pirmininko, nuo liepos 1 d. siuntų pristatymas vidutiniškai sulėtėjo 1 diena: „Prieš tai skubių siuntų operatoriai siuntų atvykimo dieną ir pristatydavo jas gavėjams. Dabar atsirado 1 dienos vėlavimas, kuris priklauso, per kiek laiko vartotojas išmuitina prekę, pateikia deklaraciją per savarankiško deklaravimo sistemą arba suteikia informaciją vežėjui, kad jis deklaruotų, ir pateikia vežėjui visą reikiamą informaciją.“

Siuntos
Foto: Organizatorių nuotr.

Daugiausiai klausimų kelia savarankiškas deklaravimas

Visgi, kaip sako, daugiausiai problemų šiuo metu kyla dėl savarankiško deklaravimo sistemos, kurioje vartotojai patys deklaruoja savo siuntas. Preliminariais duomenimis, savarankiškai deklaruoti prekes renkasi apie 30 proc. vartotojų.

Norėdamas tai padaryti pirmiausiai vartotojas turi užsiregistruoti muitinės bendrųjų paslaugų portale. Tuomet prisijungti prie muitinės leidimų sistemos ir užsisakyti Ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą. Muitinei tik išdavus EORI kodą, vartotojas gali jungtis prie savarankiško deklaravimo portalo ir savarankiškai pateikti deklaraciją. Tačiau būtent dėl EORI kodo išdavimo ir kyla daugiausiai problemų.

Pasak J. Sakalausko, savarankiško deklaravimo sistema nepritaikyta vartotojui. Advokatas, dirbantis muitų teisės srityje, pats išbandė, kaip veikia savarankiško deklaravimo sistema, tačiau iš pirmo karto jam nepavyko deklaruoti siuntos.

„Užtruko susivokti, kokius duomenis įvesti, taip pat negavau EORI kodo, nes muitinė nustatė klaidų“, – sako jis.

Muitinės duomenimis, per mėnesį gyventojai savarankiškai pateikė apie 500 deklaracijų. „Kiekis nėra didelis todėl, kad didžiosios elektroninės parduotuvės prisijungusios prie IOSS sistemos, kai PVM yra sumokamas prekės pirkimo metu, o pagal šią schemą pirktas prekes deklaruoja vežėjai“, – paaiškina V. Volungevičius.

Vis dėlto jis tikina, kad EORI kodą vartotojams nėra sudėtinga gauti.

„Žmones gal kiek erzina tai, jog visų veiksmų negalima atlikti vienoje sistemoje, tačiau registracija Bendro naudotojų valdymo portale (BAP) ir EORI kodo išdavimas yra vienkartinės procedūros ir jas galima susitvarkyti per 1-2 dienas“, – teigia Muitinės atstovas.

Kaip aiškina, pirmiausia gyventojas turi prisijungti prie BAP ir susikurti savo Profilį (suvesti reikiamos duomenis pateiktoje formoje). Tuomet per Muitinės leidimų sistemą pateikti prašymą EORI kodui gauti, pateikiant reikiamus duomenis ir būtinai pridedant asmens dokumento kopiją. EORI kodas suteikiamas per vieną darbo dieną, o neretai – ir per keletą valandų. Gavus EORI kodą, jį reikia suvesti į BAP Profilio atitinkamą laukelį ir, iš naujo prisijungus prie sistemos, galima teikti muitinės deklaraciją.

Visas procesas parodytas infografike.

Registracija BAP portale ir EORI kodo išdavimas
Foto: Muitinės departamentas

Prekių grąžinimo problema nukrenta ant vežėjų pečių

LP atstovės teigimu, nuo liepos 1 d. siuntų srautas krito, lyginant su 2020 m. liepą, maždaug 5 kartus. „Kas savaitę siuntų sulaukiame vis daugiau, tačiau srautas išlieka nedidelis. Augimą prognozuojame rudenį, artėjant didžiosioms metų šventėms“, – prognozuoja M. Pivoraitė.

Kaip dar vieną problemą, atsiradusią įsigaliojus naujai tvarkai, verslas įvardijo grąžinamas siuntas, mat kai kuriais atvejais importo mokesčiai būna didesni nei pati prekės vertė. Tokiu atveju pirkėjas turi teisę nemokėti PVM ir prekę grąžinti siuntėjui.

Pasak MPA valdybos pirmininko, prekių grąžinimo problema nukrenta ant siuntų vežėjų pečių: „Viskas gerai, kai vartotojas operatyviai informuoja, kai atsisako siuntos. Tada siuntų vežėjai, neįforminę pirminės deklaracijos, turi galimybę forminti dokumentus prekės išvežimui. Jei siuntų vežėjui jau teko atlikti importo procedūrą, belaukiant vartotojo sprendimo, tuomet tenka atlikti reeksporto procedūrą – panaikinti deklaracijas. Tuomet papildomi žmogiškieji, techniniai kaštai jau tenka siuntos vežėjui.“

Anot LP, atsisakomų ir grąžinamų siuntų kiekiai nėra dideli – nesiekia 10 proc. nuo bendro srauto. Dažniausiai grąžinamos siuntos, kurių gavėjai nereagavo į LP siunčiamus pranešimus, neatliko reikiamų veiksmų deklaravimo procesui pradėti.