Kuo asmens pajamos didesnės, tuo mažiau jos susijusios su darbo santykiais, ir tuo mažiau sumokama pajamų mokesčio, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Tarp pačias didžiausias pajamas gavusių asmenų, darbo užmokestis už 2019 m. tesudarė 10,4 proc. jų gautų pajamų. Daugiausia pajamų jie gavo iš individualios veiklos (33 proc.), taip pat 17,7 proc. siekė jų pajamos iš vertybinių popierių perleidimo, 16,8 proc. – dividendai ir kitos išmokos iš pelno, 10,3 proc. – turto perleidimas.

Priešingai yra tarp mažų ir vidutinių pajamų gavėjų – darbo užmokestis sudarė apie 80 proc. jų pajamų, individuali veikla pridėjo iki 10 proc.

Atitinkamai, kitokia pajamų struktūra leidžia turtingiesiems nuo pajamų sumokėti mažesnę dalį GPM.

Apskaičiuotas efektyvus apmokestinimo tarifas tarp mažų ir vidutinių pajamų gavėjų svyruoja tarp 11-14 procentų, tuo metu didelių ir labai didelių pajamų gavėjai tesumokėjo atitinkamai 8,5 proc. ir 6,55 proc. efektyvų apmokestinimo tarifą, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).


„Lietuvoje didžiausias pajamas gaunantys per mėnesį vidutiniškai deklaravo 36 tūkstančius eurų pajamų. Gaunančių daugiau kaip 10 vidutinių darbo užmokesčių per mėnesį yra nepilni 9 tūkstančius gyventojų ir jie sudaro 0,7 proc. visų pajamas deklaravusių asmenų. Įdomu pastebėti, jog nuo gautų pajamų šie asmenys vidutiniškai sumokėjo vos 6,6 proc. efektyvų gyventojų pajamų mokestį“, – dalijasi M. Majauskas.

Jis lygina, kad vidutines pajamas Lietuvoje gauna apie pusę milijono gyventojų ir jų sumokėtas efektyvus pajamų mokestis yra dvigubai didesnis – 13,9 proc., o šie skirtumai susidaro dėl skirtingų pajamų šaltinių ir mokestinių lengvatų.

Darbo užmokesčiui taikomas 20 proc. GPM tarifas – nedaug uždirbantiesiems galioja lengvata, vadinamasis neapmokestinamasis pajamų dydis. O didelių atlyginimų gavėjai už atlyginimo dalį, viršijančią „Sodros“ vadinamąsias lubas, jau turėtų mokėti 32 proc. GPM. Tačiau individualios veiklos pajamos apmokestinamos 5-15 proc. tarifu, o iš apmokestinamų pajamų galima atskaičiuoti patirtas įvairias išlaidas arba 30 proc. Yra apstu kitų pajamų mokesčio lengvatų.

Netgi dovanos reikšmingesnę pajamų dalį sudaro tarp turtingųjų. Didžiausių pajamų kategorijose dovanos sudaro 3-4 proc., tuo metu minimalų ar vidutinį atlyginimą uždirbusiųjų tarpe dovanos tesudarė 0,2 proc. pajamų.

„Vidurinis visuomenės sluoksnis daugiausiai pajamų gauna iš darbo santykių, kurios sudaro 77 proc. visų jų pajamų. Tuo tarpu labai dideles pajamas gaunantiems darbo santykiai sudaro vos 10 proc. pajamų. (...) Dėl įvairiausių lengvatų, išimčių ir neapmokestinamų pajamų jų sumokamas efektyvus mokestis yra reikšmingai mažesnis“, – sako M. Majauskas.
Mykolas Majauskas

Siūlo sumuoti pajamas ir tada apmokestinti visas vienodai

M. Majauskas siūlo mokesčių sistemos teisingumą didinti vienodinant apmokestinimą pajamų mokesčiu.

„Skirtingi efektyvūs pajamų mokesčiai išryškina pamatines mokesčių sistemos ydas. Didžiausias pajamas gaunantys Lietuvoje moka dvigubai mažesnius mokesčius nei didžioji dalis visuomenės. Sprendimas paprastas – sumuoti pajamas nepriklausomai nuo jų šaltinio ir pritaikyti progresyvius tarifus pačias didžiausias pajamas gaunantiems. Svarbu pabrėžti, jog tai nėra kairės ar dešinės politinės darbotvarkės dalis, o elementarus teisingumo klausimas, kuris turėjo būti išspręstas jau seniai“, – siūlo M. Majauskas.

Parlamentarą piktina, kad pradėjus kalbėti apie mokesčių sistemos teisingumą, turtingiausius Lietuvos piliečius vienijančios verslo organizacijos „neretai skuba skųstis, jog grįžtame į komunizmą“.

„Tik įdomu, kodėl tiems patiems verslininkams ar advokatams panašių minčių nekyla vaikštinėjant po Paryžių ar Londoną, kur pajamų mokesčiai didžiausias pajamas gaunantiems yra kartais didesni nei Lietuvoje. Teisingi mokesčiai prisideda prie plačios visuomenės motyvacijos mokėti mokesčius. Taip pat užtikrina ir reikalingas pajamas viešųjų paslaugų finansavimui bei socialinei apsaugai“, – pastebi M. Majauskas.

Šalyje egzistuojanti didelė socialinė atskirtis, nepakankamas švietimo ar kitų sričių finansavimas – tai pasekmės, kurias lemia ir neteisinga mokesčių sistema.

„Suprantama, didžiausias pajamas gaunantiems švietimo kokybė ar „Sodros“ pensija yra mažai aktuali, turint galimybę įsigyti geros kokybės paslaugas privačiame sektoriuje“, – pastebėjo M. Majauskas.

Jis pastebebi, kad daugiau nei 90 proc. pajamų iš dividendų, vertybinių popierių perleidimo ir tantjemų gavo 5 proc. didžiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai.

Šiuo metu mokestinių lengvatų peržiūrą atlieka speciali Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė, kuri savo pasiūlymus turėtų pristatyti rudenį.

21,7 proc. pajamas už 2019 m. deklaravusių asmenų nurodė, kad jų pajamos tesiekė 12 minimalių atlyginimų ar mažiau.

Dar 37,1 proc. deklaravo pajamas tarp minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio, kuris 2019-aisiais siekė 1296 eurus „popieriuje“ per mėnesį.

Pajamas tarp vieno ir trijų vidutinių atlyginimų deklaravo 35,9 proc. mokesčių mokėtojų.

Daugiau nei tris vidutinius atlyginimo uždirbo 5,33 proc. pajamas deklaravusių asmenų, tarp jų buvo 8908 asmenys, kurių vienam mėnesiui tenkančios pajamos siekė 10 vidutinių darbo užmokesčių ar daugiau.

Izgorodinas siūlytų nesiūbuoti valties neramioje jūroje

„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas skeptiškai vertina pasiūlymą koreguoti mokesčius, kol nėra aiškios COVID-19 pandemijos atomazgos. Taip pat jis įspėja, kad didesni tarifai dividendams galėtų reikšti kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.

„Mano nuomone dabar apskritai galbūt būtų ne laikas daryti visokiausių mokesčių reformų, kadangi turime tam tikrą neapibrėžtumą. Naujas apmokestinimo modelis, ar jis būtų geras, ar jis būtų blogas, jis tikriausiai į rinką įneštų daug nerimo, kurio galbūt dabartiniu momentu nereikia“, – teigia A. Izgorodinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad GPM biudžete suneša palyginti nedidelę dalį pajamų, o daugiausia biudžetą pildo pridėtinės vertės mokestis (PVM) – būtent šio mokesčio surinkime vertėtų sutelkti pastangas.

„GPM sudaro labai nedidelę dalį ir sakyčiau, kad šiandien dienai tai neturėtų būti prioritetas. Rengiant naują modelį reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę – jei turime naują modelį, kiek daugiau pajamų jis atneš, lyginant su ankstesniu modeliu? Jei tas skirtumas labai nedidelis, galbūt iš viso nereikėtų to daryti“, – svarsto A. Izgorodinas.

Tačiau ekonomistas neprieštaravo, kad aiški ir paprasta sistema būtų naudinga ir mokesčių mokėtojams, ir valstybei.
Aleksandras Izgorodinas

„Aš sakyčiau, kad galima tikrai daryti pokyčius ir reformas tada, kai jau matysime COVID-19 viruso pabaigą, kai jau gyvenimas sugrįš prie normalaus ritmo, kai nebereikės svarstyti, ar rudenį reikės įvesti kažkokius apribojimus, ar ne. Kada tai įvyks, sunku pasakyti. Dabar situacija akivaizdžiai blogėja, ir jei tai būtų daroma dabar, mano nuomone, žmonės ir taip nerimauja, kas bus su karantinu, papildomi mokesčių pakeitimai lemtų, kad visiems būtų dar sunkiau susigaudyti“, – vertina A. Izgorodinas.

Jis mano, kad GPM turėtų būti apskritai nedidelis, konkurencingas, lyginant su kitomis valstybėmis, kad žmonės daugiau pinigų turėtų vartojimui.

„Reikia žiūrėti ką daro kaimyninės šalys, kad nebūtų taip, kad kapitalas nutekėtų kitur. Jautriausias aspektas yra dividendų apmokestinimas. Tie žmonės, kurie gauna dividendus, jie tikrai yra protingi ir su finansais draugauja. Jei dividendų apmokestinimas taptų labai didelis, tai tiesiog išblaškytų kapitalą kažkur į kitas šalis, kurios taiko mažą mokestį. Kodėl dabar Airija pritraukia daug investicijų ir kapitalo – jie turi labai patrauklų tarifą dividendams“, – pabrėžė A. Izgorodinas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (220)