Įmonė penktadienį paskelbė ketinanti į naują gamyklą investuoti daugiau nei 30 mln. eurų. Ji tikina, jog kritika šiam projektui yra nepagrįsta, o gamybos procesas nepaliks atliekų.

Meras Nerijus Cesiulis teigia, kad dėl projekto perspektyvų veikiausiai nebus išsiversta ir be tarptautinių ekspertų pagalbos. Anot jo, dėl gamyklos vyko susitikimai ir su regiono verslininkais, kalbėtasi su institucijomis, tarp jų ir Aplinkos apsaugos agentūra.

„Savivaldybė nėra pritarusi, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra parašiusi, kad neturi kompetencijų įvertinti, reikėtų samdytis ekspertus. O mums yra klausimų daugiau nei atsakymų. Tai kol kas pritarimo iš savivaldybės nėra, jai (gamyklai) nepritarė gyventojai ir bendruomenės nariai“, – BNS penktadienį sakė N. Cesiulis.

„O verslas, kuris yra šalia, irgi kelia daugybę klausimų. Buvome ir su aplinkos ministru nuvykę į vietą, verslas grasina, kad jeigu ateis tokia gamykla, verslas atsitrauks“, – pažymėjo meras.

Jis atkreipė dėmesį, kad poveikio aplinkai vertinimą (PAV) atlieka ne savivaldybė, o pati įmonė. Meras teigia, kad anksčiau, dėl karantino ribojimų gyventojai neturėjo galimybių dalyvauti diskusijoje, bet dabar siekiama didesnio jų įtraukimo.

„Kadangi ataskaita kito kelis kartus, atsirado vienos medžiagos ar kitos medžiagos dingo, atsirado kiti kiekiai ir taip toliau, tai mes irgi neturėjome galutinės ataskaitos varianto ir gavome tai, ką gavome. Tai man atrodo, kad reikės iš naujo svarstyti ataskaitą ir vėl ją vertinti. Ir būtų labai gerai, kad galėtume tai pristatyti gyventojams ir parodyti, kas gi yra statoma“, – sako N. Cesiulis.

„Manau, kad reikės pasitelkti ne Lietuvos, o pasaulinio lygio ekspertus, kad jie vertintų, nes tai eksperimentinė gamykla“, – aiškino meras.

Žada ilgainiui įdarbinti iki 400 žmonių

Savo ruožtu įmonė tikina, kad gamykla bus išskirtinė ne tik Lietuvoje – tai viena pirmųjų įmonių Europoje, kuri dirbs pagal atliekų nepaliekančią technologiją.

„Anksčiau įmonės veikla klaidingai buvo siejama su chemijos pramone ir čia naudojamomis pavojingomis žaliavomis bei medžiagomis. Bet tai nėra tikslu ‒ įmonė perdirbs nei aplinkai, nei žmonėms nepavojingas mineralines uolienas“, ‒ pranešime sakė „MS LT01“ vadovas Andrius Stasiukynas.

Anot jo, gamykloje bus pakartotinai naudojamos visos žaliavos, o galutinis rezultatas – medžiagos, skirtos maisto ir medicinos pramonei.

Bendrovė teigia, kad tarptautinių mokslininkų komandos sukurta išskirtinė technologija užtikrins saugų uolienų perdirbimą, o proceso metu bus išgaunamas magnio sulfatas, medicinoje žinomas kaip karčioji druska.

„Tai plačiai žinomas ir nekenksmingas cheminis junginys, kuris dėl pagrindinių makroelementų – magnio ir sieros – itin vertinamas. Šios medžiagos naudojamos tiek maisto ir vaistų pramonėje, tiek ir dirvą gerinančių žemės ūkio priedų gamyboje“, – aiškina įmonė.

Pranešime skelbiama, kad pramoninėje teritorijoje planuojamoje gamykloje pradžioje dirbs 70 žmonių, vėliau jų skaičius gali didėti iki 400.

BNS prieš metus skelbė, kad dėl gamyklos nerimauja ne tik Alytaus gyventojai, bet ir verslo atstovai.

Vietos verslo bendruomenė ministerijai skundėsi, kad savivaldybė nematė reikalo plačiau išdiskutuoti planą su visuomene, o būsima gamyba – galimai pavojinga aplinkai. Kreipimąsi pasirašė įmonės „Haltex“, „Jakobsen Home“, „Snaigė“, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), „Alytaus Melga“.

Tuo metu gyventojų peticijoje buvo nurodoma, kad gamybos procese bus naudojamos žmogaus sveikatai žalingos cheminės medžiagos: apie 82 tūkst. tonų sieros rūgšties ir apie 2 tūkst. tonų vandenilio peroksido per metus.

„MS LT01“ vadovas A. Stasiukynas tuomet sakė, jog skundai yra nepagrįsti, o įmonė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikė pakankamai duomenų. Verslininkas aiškino, kad dėl planuojamos sunaudoti sieros rūgšties nerimauti nereikėtų.

2018-ųjų pabaigoje įregistruotą „MS LT01“ valdo Martynas Skorupskas, rodo Registrų centro duomenys.

A. Stasiukynas anksčiau skelbė, kad investicija Alytuje bus finansuojama „akcininko lėšomis“.