Trūksta įvairių prekių
Krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė pastebi, kad dėl tiekimo grandinių trukdžių šiuo metu Lietuvoje trūksta visko – nuo kasdienių prekių iki katilų.
„Kiek tenka girdėti iš savų klientų, trūksta kasdienių prekių, pavyzdžiui, drabužių, medicininės aprangos ir apsaugos priemonių. Nesvarbu, kokio pobūdžio prekė, praktiškai visos jos užstringa, vėluoja ir jų trūksta“, – sako ji.
Apie tam tikrų prekių deficitą kalba ir patys prekybininkai. Kaip sako sporto prekių parduotuvės „Decathlon“ e. komercijos vadovas Algirdas Solominas, šiuo metu juntamas kai kurių prekių kategorijų trūkumas, daugiausiai – dviračių.
„Dauguma prekių trūkumų atsirado dėl išaugusios paklausos, komponentų ir jūrinių konteinerių stygiaus. Kaip ir ne paslaptis, kad visa tai – pandemijos sukelti padariniai.
Sutrikus „Shimano“, „Sram“ dviračių komponentų gamybai, sustojo ir dviračių surinkimas mūsų gamyklose. Kartais jų tenka laukti savaitę, o kartais mėnesį ir ilgiau. Paklausa taip pat išaugo keliais kartais, lyginant su praeitais metais“, – pasakoja A. Solominas.
Pigu.lt rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas sako, kad šių metų nė iš tolo negalima lyginti su 2020-ųjų iššūkiais, kai užgriuvusi pandemija ir su ja susiję apribojimai deficitu pavertė prekes, kurios netikėtai tapo itin paklausios, pavyzdžiui, veido kaukės arba, užsidarius sporto klubams, sporto inventorius. Anot jo, prekybininkai dabar yra žymiai geriau pasiruošę staigmenoms, todėl šiemet susiduria tik su trumpalaikiais prekių tiekimo trikdžiais.
„Lietuvą netikėtai užplūdus karščio bangai, staiga iš plataus „Pigu“ asortimento trumpam išgaravo ventiliatoriai. Jei šiandien sumanysite įsigyti irklentę, neturėsime galimybės jau kitą dieną pristatyti į jūsų namus, teks keletą dienų palaukti.
Pagrindinė priežastis, dėl kurių šiandien pirkėjai gali susidurti su vėluojančiomis prekėmis, – dėl aukštų transporto kainų iš Kinijos vėluojantys prekių konteineriai. Pasitaiko, kad Kinijoje vėluoja ir dalies prekių gamyba“, – komentuoja Pigu.lt atstovas.
Prekių deficito nepastebi
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina, kad šiuo metu maisto produktų ar kitų prekių trūkumo parduotuvėse nėra.
„Didžioji dalis maisto produktų yra Lietuvos gamintojų, todėl tiekimo grandinė yra trumpesnė, tačiau pasitaiko atvejų, kai į mūsų sandėlius vėluoja prekių pristatymas. Iš tiekėjų girdime, kad jie susiduria tiek su vežėjų trūkumu, tiek ir su padidėjusių prekių užsakymų išpildymo sunkumais“, – pažymi E. Dapkienė.
Pasak jos, prekių pristatymas iš Europos šalių kol kas vyksta sklandžiai, be didesnių vėlavimų, o sezoninių prekių iš Kinijos „Maxima“ užsisakė iš anksto.
„Didžioji dauguma pramoninių prekių, skirtų vasaros laisvalaikiui, iš Kinijos yra užsakytos iš anksčiau. Šįmet vidurvasarį, užplūdus rekordiniams vasaros karščiams, išsipardavėme pripučiamus vandens baseinus, ventiliatorius, tad jų papildymo ieškojome pas kaimyninių šalių tiekėjus“, – komentuoja ji.
Trikampės prekybos (angl. dropshipping) bendrovės „Mport“ vadovas Marius Petroševičius pažymi, kad skirtingais etapais Lietuvoje trūksta skirtingų prekių. Prieš porą mėnesių rinkoje esą buvo itin didelis sporto, gyvūnų prekių, batutų, ventiliatorių ir kt. prekių trūkumas. Tačiau dabar, kaip tikina, situacija – priešinga, rinka esą perpildyta prekėmis.
Užsakymai vėluoja kelis mėnesius
„Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė pažymi, kad strigimų ir vėlavimų pasitaiko visame pasaulyje, bet šiuo metu tai ypač juntama JAV. Jei anksčiau krovinys iš JAV atplaukdavo per mėnesį, dabar – per du, o kartais ir dar ilgiau.
„JAV dabar aktyvus laikmetis, didžiulis pakilimas, įsibėgėja gamyba, trūksta darbuotojų. Jei anksčiau klientai pateikia kokį nors užsakymą iš JAV, kad jis bus paruoštas šiandien ar rytoj, dabar būna, kad pateikia užsakymą, o atsakymas būna: „Trūksta komponentų, nepagaminame, mes negauname, ir lygiai taip pat jūs negausite.“ Taip užsitęsia laikas iki savaitės ar dviejų, kol pribręsta užsakymas“, – pasakoja J. Cimanavičienė.
Pasak jos, tiekimo trukdžių atsiranda pradedant gamyba Amerikoje, baigiant prekių iškrovimu Klaipėdos uoste: „Prekė iškeliauja iš sandėlio ir toliau strigimai tęsiasi toje pačioje Amerikoje: jei prekes reikia nugabenti iki uosto traukiniu, jo reikia laukti ilgiau nei įprastai. Tada prie laivo vėl reikia sulaukti vietos, kol priims prekes į perkrovą, nes kiekviename taške yra susigrūdimų.
Transatlantiniai laivai atplaukia į kurį nors Europos uostą, pavyzdžiui, Roterdamą, kur reikia laukti, kol juos priims. Tada reikia laukti mažesnio laivo į Klaipėdos uostą. Taip po truputį visur vėluojama, ir galiausiai vėlavimai užsitęsia iki mėnesio ar ilgiau.“
Anot „Mport“ vadovo, vertinant visą tiekimo grandinę, prekių transportavimas vidutiniškai prailgo 2 mėnesiais. Jis pateikia ir pavyzdžius, kiek truko prekių gabenimas prieš pandemiją ir kiek dabar.
„Prieš pandemiją: 30 dienų truko prekių gaminimas ir paruošimas Kinijoje, išsiuntimas iš Kinijos – 1 savaitė, laivo plaukimas – 5-6 savaitės. Dabar: prekių gaminimas ir paruošimas trunka tiek pat, išsiuntimas iš Kinijos – 4 savaitės, tačiau dar būna, jog nerandame vietos laivuose arba laisvo konteinerio, o laivo plaukimas trunka – 10 savaičių“, – skaičiuoja M. Petroševičius.
Klientams sukelia didelių problemų
Dažnai vėluojančios prekės, kaip pastebi J. Cimanavičienė, klientams sukelia didelių problemų, mat jų reikia čia ir dabar.
„Ypač jautrios tokios prekės kaip žemės ūkio technikos detalės. Ūkininkams reikia jų turėti bulviakasiui rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį, o spalį jau nelabai, ką turės veikti. (...) Stiklų tamsinimo priemonės buvo reikalingos vasaros sezonui, jos atvyksta į sezono pabaigą, klientai nesulaukė jų birželį.
Turėjome ir paspirtukų užklausų, tačiau nepavyko jų atsigabenti, nes geležinkelių linijos atsisakė priimti. Visoms prekėms su baterijomis yra keblu pajudėti didesnėmis partijomis, nes pirmenybė – paprastiems kroviniams, kurie nėra pavojingi. Pastaruosius vis nukelia į kitą mėnesį. O paspirtukai – sezoninės prekės, jų reikia dabar“, – pavyzdžius pateikia „Balti Logistika“ vadovė.
Renkasi brangesnį oro transportą
Anot pašnekovės, užpildytas transportas jūrų keliais, tiek oru ir geležinkeliu. Daug klientų, kaip pastebi, renkasi greitesnį, tačiau gerokai brangesnį prekių gabenimą lėktuvais.
„Oro transportas – pagalbinis, tačiau, panašu, kad visi aviakompanijų reisai pripildyti. Tai – gerokai brangiau, bet nebėra išeities, reikia pasipildyti atsargas, ir labai „spaudžia“ terminai. Jeigu tik įmanoma ką nors skraidintis, klientai išskaido užsakymus į mažesnius ir lėktuvais atsigabena bent jau dalį prekių, kad užsigesintų gaisrus. Iš aviakompanijų girdėti, kad dėl išaugusios paklausos iki metų pabaigos bus didelis aktyvumas“, – pasakoja J. Cimanavičienė.
iš Kinijos lėktuvu pargabenti kilogramą prekių esą kainuoja apie 4–6 USD. Tačiau itin pabrango ne tik oro transportas, laivo prekių konteineris dabar kainuoja keletą kartų daugiau. Visgi, pašnekovės teigimu, nesimato jokių transportavimo pigimo ženklų, tačiau kainos ir nekyla, jos šiuo metu – stabilios.
Prekių gabenimas pabrango iki 10 kartų
„Mport“ vadovas M. Petroševičius skaičiuoja, kad prekių transportavimas jūrų keliu per metus pabrango kone 10 kartų, o gabenimo paslaugų lėktuvu – neįmanoma įpirkti. Tokiu būdu keliaujanti prekių dėžutė esą kainuoja apie 1000 Eur.
„Pernai pavasarį mokėjome 1500, šiai dienai turime 16,6 tūkst. USD už konteinerį“, – pažymi „Mport“ vadovas.
„Maximos“ atstovė E. Dapkienė taip pat pastebi, kad pandemijos metu prekių transportavimas jūriniais konteineriais yra žymiai pabrangęs: „Pavyzdžiui, jei anksčiau 40 pėdų konteinerio transportavimas kainuodavo apie 2500 USD, dabar – 16000 USD. Ne gana to, yra vietų trūkumas laivuose, todėl nėra garantuojama, kad krovinys bus gabenamas. Transportavimas sausuma, priklausomai nuo šalies, yra pabrangęs 10–20 proc.“
Kaštai nugula ant vartotojų pečių
Visos šios problemos atitinkamai atsispindi ir prekių kainose. „Transporto paslaugos turi reikšmingą įtaką kainos struktūroje. Todėl atitinkamai viskas pabrangsta ir galutiniam vartotojui“, – pažymi „Balti Logistika“ vadovė.
E. Dapkienė sutinka, kad gabenimo kainų pokyčiai gali turėti įtakos ir prekių kainoms, tačiau tai esą priklauso nuo pačios prekės, t. y. kuo prekės yra smulkesnės, tuo mažesnė įtaka galutinei jos kainai.
Pasak Pigu.lt rinkodaros vadovo, gamybos trikdžiai tiesiogiai susiję su medžiagų brangimu, dėl to esą nežymiai kyla ir galutinių produktų kainos. Šiuo metu pastebimas paklausių „Pigu“ asortimento prekių – kompiuterių, elektronikos, buitinės technikos – brangimas.
„Decathlon“ atstovas tikina, kad, nors transportavimo kainos išaugo, jos neperkeliamos ant vartotojų pečių: „Tikimės, kad situacijai nurimus, logistikos ir žaliavų kainų augimas irgi stabilizuosis.“
Didmeninėje prekyboje prekių kainos taip pat auga. „Siūlome žemiausią didmenos kainą, automatiškai logistika ją mums koreguoja. Pavyzdžiui, pakabinamų gultų-kiaušinių savikaina buvo apie 100 Eur, prisidėjus išbrangusios logistikos kaštai, savikaina išaugo iki 150 Eur. Mažmenoje vėlgi peržiūrimos kainos, su rinka matuojamos – gal kažkam iš praeitų metų liko prekių sandėliuose ir gali normalesne kaina pasiūlyti pirkėjui“, – sako „Mport“ vadovas.
Anot jo, dėl išaugusių logistikos kaštų, labiausiai išbrangsta pigios stambiagabaritės prekės, pavyzdžiui, batutai, sporto treniruokliai, lauko baldai, pavėsinės, šiltnamiai. Kai kurių prekių, tokių kaip kačių draskyklių, logistika tapo brangesnė nei pačių prekių vertė.
Sandėlius pradėjo pildytis iš anksto
Pasak pašnekovo, numatydami brangstantį transportavimą kai kurie Lietuvos klientai jau žiemą pradėjo pirkti pavasarinių prekių ir kaupti sandėlyje, todėl patyrė mažiau sunkumų: „Mažmeninės parduotuvės nusipirko prekių, pavyzdžiui, šiltnamių ir sandėliuose laikė iki pavasario. Tokiu būdu jie laimėjo.“
„Balti Logistika“ vadovė taip pat pastebi, kad dėl didžiulio atsargų trūkumo, infliacijos ir kainų šuolio dauguma klientų pradėjo pildytis sandėlius iš anksto: „Perkama daugiau, nei šiandien reikia, nes yra baimė, kad bus brangiau ar rinkos užsidarys. Jie moka didesnius pinigus už transportą, nes kitos išeities nėra. Labai retas, kuris atšaukia užsakymus ir atideda rudeniui, nes mano, kad tuo metu nebus geriau.“
Sandėliai – perpildyti prekių
Didmeninės prekybos bendrovės „Mport“ vadovas M. Petroševičius pažymi, kad skirtingais etapais Lietuvoje trūksta skirtingų prekių. Vasarą pritrūko ventiliatorių, o pavasarį – pavasarinių prekių. Tačiau dabar situacija priešinga – rinka esą perpildyta prekėmis.
„Prieš porą mėnesių jautėsi labai didelis prekių trūkumas, tokių kaip sporto prekės, gyvūnų prekės, batutai, ventiliatoriai ir t. t. Pavyzdžiui, sporto prekių nebuvo niekur pasaulyje, buvo bumas, mes kažkiek turėjome, dabar visa didmeninė prekyba turi sporto prekių perteklių – parduotuvės pilnos, niekas nežino, kur jų dėti.
Mūsų įmonėje prekių sandėliai šiuo metu yra perpildyti, ieškome papildomų sandėlių atvykstantiems konteineriams. Kiek teko domėtis, Lietuvos mažmeninėse parduotuvėse situacija – lygiai ta pati. Manau, perpildymas atsirado todėl, jog atvyko visi prekių konteineriai pavėlavę, gal kai kurios prekės nespėjo atvykti pavasario ir vasaros sezonui, kiti rinkos žaidėjai nebebijo vežti konteinerių už didelę logistikos kainą, nes prieš tai buvo pristabdę logistiką ir tiesiog stebėjo rinką“, – pasakoja M. Petroševičius.
Atšaukė kalėdinius užsakymus
Nors šiuo metu, kaip tikina M. Petroševičius, – prekių perteklius, nežinia, kas bus su kalėdinėmis prekėmis.
„Atsišaukti visi mūsų kalėdinių prekių užsakymai. Kalėdoms esame suplanavę 30–40 konteinerių, bet liepos pabaigoje viską atšaukė. Prekės pagamintos, laukia sandėliuose, bet niekas neturėjo tuščių konteinerių. Ieškojome sprendimo – pirkome labai brangius konteinerius, dar brangesnius nei rinkos vertė. Vis tiek vežamės, tikimės, kad visiems ta pati situacija pasaulyje. Kaip ir pavasarį pasitvirtino – geriau turėti prekių, nei neturėti iš viso“, – pasakoja jis.
Verslas ieško sprendimų
„Decathlon“ atstovas A. Solominas pažymi, kad tinklo prekės, komponentai gaminami ar surenkami įvairiose pasaulio šalyse, todėl Lietuvoje atlaisvintas karantinas tiekimo grandinei neatsiliepė. Pasak jo, atidžiai stebimi kitų šalių karantino suvaržymai ir taip priimami sprendimai, kurie padeda sumažinti neigiamą poveikį.
„Sprendimų visada ieško mūsų produktų inžinieriai, logistikos ekspertai. Ieškoma naujų medžiagų, naujų gamybos procesų, naujų pristatymo galimybių, lokalių tiekėjų ar gamintojų. Taip pat kitose šalyse, kur yra „Decathlon“ parduotuvės, testuojame „iš antrų rankų“ sistemą, t. y. naudotų, dėvėtų prekių pardavimų platformas“, – pasakoja jis.
Pigu.lt rinkodaros vadovo teigimu, komanda ieško sprendimo, dairydamasi alternatyvaus tiekimo kelių iš ES ar kitų artimesnių šalių. Taip pat laukia, kol nukris konteinerių gabenimo kainos, mat joms sumažėjus, tikimasi užsakyti didesnių prekių atsargų.
Kad dažniau ir operatyviau būtų pristatomos prekės iš sandėlių į „Maxima“ parduotuves, prekybos tinklas susirado papildomų vežėjų. Visgi didžiausias iššūkis yra sandėlio darbuotojų trūkumas, net ir taikomos papildomos finansinės motyvavimo priemonės esą ne visada padeda.
