„Siūloma suteikti įgaliojimus man pasirašyti šį susitarimą ir jau po to prasidėtų sunkioji dalis, tai yra, plano įgyvendinimas. Ir, tikėsimės, kad šios investicijos ir reformos prisidės prie to, jog naujos kartos Lietuva taptų žalesnė, išmanesnė ir teisingesnė“, – posėdyje kalbėjo ministrė Gintarė Skaistė.

Ministrės atstovė Hermantė Brandišauskaitė BNS sakė, kad dokumentą G. Skaistė turėtų pasirašyti artimiausiomis dienomis.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams praėjusią savaitę galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, G. Skaistė sakė, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.

Pirmiausia numatoma finansuoti 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimą, tūkstantmečio mokyklos programą ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrą. Taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, skirtos startuolių programoms.

„Mūsų planas išsiskiria dėmesiu skaitmenizacijai, kuriai skiriame virš 30 proc. viso „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų“, – trečiadienį kalbėjo ministrė.

Vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje Lietuvą turėtų pasiekti 13 proc. – 289 mln. eurų – avansas.

2022 metais iš fondo planuojama skirti 435 mln. eurų, 2023 metais – 609 mln. eurų, 2024 – 624 mln. eurų, 2025 – 293 mln. eurų, 2026 metais – 114 mln. eurų.

Anot G. Skaistės, skaičiuojama, kad kiekvienas investuotas euras turėtų atnešti 1,9 euro realaus BVP grąžos.

Iš viso 2021-2026 metams Lietuvai numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų – pinigai šalį pasieks dalimis.