Dėl siūlomų NPD formulės pokyčių pajamos „į rankas“ didėtų uždirbantiems iki VDU (dabar 1517,4 euro), mažėtų uždirbantiems tarp 1 ir 2 VDU (iki 3034,8 euro), o uždirbantiems daugiau nesikeistų.
Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas D. Imbrasas trečiadienį žurnalistams sakė, kad dabartinę NPD sistemą verta keisti dėl kelių priežasčių.
„Pirma, NPD yra gera priemonė mažinti mažiausiai pasiturinčių žmonių apmokestinimą, kartu didinant mokesčių sistemos progresyvumą. Taip atitikti standartinės mokesčių sistemos taisykles, kurios sako, kad žmonės, kurie uždirba didesnes pajamas turėtų sumokėti daugiau mokesčių, nei tie, kurie uždirba mažiausias pajamas.
Pajamų perskirstymas tarp mažiau ir daugiau uždirbančiųjų turėtų lemti ir šiek tiek spartesnį ekonomikos augimą, nes mažiau uždirbantys asmenys mažesnę pajamų dalį atsideda juodai dienai. Automatiškai pinigai būtų išleidžiami ekonomikoje, o tai skatintų verslų plėtrą, prisidėtų prie spartesnio darbo vietų kūrimo, atlyginimų augimo. Tai prisidėtų ir prie regionų plėtros, kur dirba daugiau mažas pajamas gaunančių asmenų.
Matome, kad mažiausiai uždirbančių asmenų socialinių išmokų dydis yra toks didelis, kad nemenka jų dalis atgrasoma nuo įžengimo į darbo rinką. Padidinus NPD formulės konstantą, sudarytume paskatas didesnei daliai pereiti iš socialiai remtinų į dirbančius asmenis“, – aiškino jis.
Visiems geras nebūsi
D. Imbrasas sutiko, kad pakeitimų laikotarpiu „visiems geras nebūsi“.
„Kažkas turės pajusti trumpalaikį skausmą. Mūsų vertinimais, tas trumpalaikis skausmas po kelerių metų turėtų tapti didesne nauda ir spartesniu atlyginimų augimu jiems patiems.
NPD yra mokestinė lengvata. Faktinis tarifas yra 15 proc. GPM, o lengvata yra toks dalykas, kurį valstybė pati pasirenka – kam nori skirti ir kiek. Valstybė galėtų tuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms, kurios sudarytų sąlygas ekonomikai sparčiau augti ir taip netiesiogiai padidinti tų asmenų atlyginimus.
Ilgesnėje perspektyvoje jie gautų didesnį atlyginimą, nei dabar būtų nedidelis pajamų sumažėjimas“, – sakė jis.
Skaičiuojama, kad šiemet dėl metinio NPD taikymo į valstybės biudžetą nebus surinkta 875 mln. eurų.
„Lietuvos banko ekonomikos departamento vertinimai rodo, kaip, panaikinus NPD formulės taikymą ir visą papildomai surenkamą GPM skiriant tam tikroms reikmėms, keistųsi BVP augimas (šie vertinimai atlikti neatsižvelgiant į skirtingo pajamų lygio namų ūkių polinkį vartoti. Dėl šios priežasties tikrasis poveikis pirmųjų dviejų šokų atveju, tikėtina, būtų labiau neigiamas, o kitų šokų atveju – mažiau teigiamas, nei rodo vertinimai): skiriant valstybės skolos mažinimui, BVP augimas sumažėtų 0,7 proc. p.; skiriant socialinėms išmokoms, BVP augimas sumažėtų 0,1 proc. p.; skiriant valdžios sektoriaus bendrosioms išlaidoms, BVP augimas padidėtų 0,4 proc. p.; skiriant valdžios sektoriaus investicijoms, BVP augimas padidėtų 0,7 proc. p.“, – rašoma Lietuvos banko pozicijoje.
Pereinamasis laikotarpis
Atsižvelgiant į pastebimą dalies dirbančių asmenų grynojo darbo užmokesčio sumažėjimą, Lietuvos bankas siūlo prie naujos tvarkos pereiti per kelerius metus.
„Siūlome pereinamąjį laikotarpį, kad nė vienam namų ūkiui atlyginimas „į rankas“ tiesiogiai nesumažėtų, kad jis vis tiek dėl darbo užmokesčio augimo padidėtų – gal ne taip sparčiai, bet vis tiek augtų.
Matome, kad pirminis poveikis būtų 20, 30 ar 40 eurų sumažėjimas, bet tik iki pirmos atlyginimo peržiūros. Po to pajamos turėtų būti didesnės“, – sakė D. Imbrasas.
Vis dėlto, jis sutiko, kad ne visiems atlyginimai peržiūrimi periodiškai, todėl net ir atsižvelgiant į pereinamąjį laikotarpį, atsirastų namų ūkių, kurių pajamos sumažėtų.
„Taip, galima pakeisti tik konstantą, bet iš kur tada gausime finansavimą padengti lėšas? Galima apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tai vienas sunkiausiai išvengiamų mokesčių, NT nepaslėpsi. Tačiau čia irgi reikia diskusijos, ar reikia tai daryti. NPD yra mokesčių sistemos dalis. Reikia jį matyti kontekste“, – ragino D. Imbrasas.
Gali ir nepasikeisti
D. Imbrasas dar pastebėjo, kad Finansų ministerijoje veikiančioje Mokesčių darbo grupėje šiuo metu svarstoma dėl labai daug įvairių lengvatų.
„Mokesčių darbo grupėje gali būti papildomų sprendimų, dėl kurių situacija vidurinei klasei gali ir nepasikeisti. Tai klausimas Finansų ministerijai – ką ji nori labiau paskatinti, ką nori pristabdyti. Mes manome, kad NPD yra geras mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, o kitos priemonės galėtų suteikti didesnę naudą vidurinės klasės stiprinimui.
Grupėje svarstoma labai daug lengvatų. Vienos bus paliktos, kitų bus atsisakyta. Šioje erdvėje žiūrėsime, gal NPD virš VDU bus panaikinta, bet kitur bus sustiprinta, pakeista taip, kad mokestinė našta vidurinei klasei nepasikeistų. Bus dar daugiau pasiūlymų dėl NPD tiek iš Finansų ministerijos, tiek iš kitų suinteresuotų grupių“, – sakė jis.
Lietuvos banko duomenimis, aukšta NPD taikymo riba tik nedaug prisideda prie didesnį darbo užmokestį gaunančių asmenų pajamų padidėjimo, o tokias pajamas gaunančių asmenų skaičius yra santykinai didelis (2021 metų vasarį NPD buvo taikomas 91 proc. šalies dirbančiųjų), todėl biudžeto praradimai dėl GPM pajamų surinkimo yra reikšmingi. Taip mažėja valstybės galimybės daugiau lėšų skirti bendrosiomis reikmėms ar investicijoms.
Remiantis 2021 metų vasario „Sodros“ duomenimis atlikti vertinimai rodo, kad dėl siūlomo NPD formulės pakeitimo 2021 m. valdžios sektoriaus pajamos padidėtų 61 mln. eurų. Papildomas valdžios sektoriaus pajamas lemtų iki VDU sumažinta NPD taikymo riba, kuri nusvertų dėl NPD formulės konstantos padidinimo susidarančias valdžios sektoriaus pajamų netektis.
