Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė priminė, kad vieni labiausiai nuo karantino nukentėjusių yra mažieji prekybininkai, prekiavę turgavietėse, paviljonuose, lauko prekyboje, mat didieji prekybininkai tuo metu galėjo prekiauti viskuo, o mažieji ne.
„Šiai veiklai buvo trys paramos priemonės, atrodytų, kad tai labai daug ir valdžia atkreipė dėmesį, bet valdžios dėmesys buvo skirtingas. Tai labai menki pinigėliai, kad galėtų išsilaikyti rinkoje. Vienkartinė 300 eurų subsidija turgaviečių mokestis, kur tikrai žinome, kad yra turgaviečių, kur mokestį per mėnesį moka iki 400, 500 ar 700 eurų. Tai nebuvo adekvati parama. 260 eurų išmoka kas mėnesį, kurią taip pat valdžia sumanė atimti, nors įstatymas leido šitą išmoką mokėti iki karantino pabaigos, dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė, kad kažkam reikia mokėti, kažkam ne.
Čia buvo didžiulė įtaka, nes žmonės viltis buvo sudėję į tą paskutinę išmoką. Vidutiniškai 150 eurų vienkartinė išmoka nuo sumokėto 2019 m. gyventojo pajamų mokesčio (GPM). Bet svarbiausia, kokia yra problema šiandien, kad individuali veikla skirtingai nei kitos verslo rūšys, jie negavo paramos pastoviems kaštams padengti. Jie šito negavo, kai tuo tarpu šia parama pasinaudojo didesnis verslas.
Mes dėl šitos paramos kreipėmės į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, pateikėme argumentus, čia irgi matosi diskriminacinės prielaidos, bet ši ministerija įsiklausė į mūsų siūlymą. Šiandien kiek žinau ši subsidija parengta, ji parengta pradžioje buvo mes nesutikome su apraše išdėstytomis nuostatomis, paprašėme pataisyti, kad subsidiją gautų ir prekiaujantys turgavietėse, kurių buvo itin dideli nuomos mokesčiai ir kad gautų tie verslo subjektai, kurie tiesiog dirbo laikinuose pastatuose“, – apie nepakankamą gautą paramą laidoje pasakojo Z. Sorokienė.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė laidoje antrino, kad pradėjus dirbti, smulkusis verslas nespėjo pakankamai užsidirbti.
„Pagalvokim visi, kiek buvo laiko šitam verslui atsistatyti, nes reikėjo ir senus vartotojus susigrąžinti. Puikiai žinome, kad buvo uždarytas visas smulkusis verslas. Tai kaip tą žmogų susigrąžinti, kaip vėl pradėti gauti tas pajamas, reikia metų arba pusantrų, o ne dviejų mėnesių. Šita situacija tikrai mus nepaprastai neramina, nes tos žinios, kurios ateina apie būsimus bankrotus, apie tas įmones, kurios jau šiandien dienai patiria tam tikrų sunkumų, tai labai sunku galvoti, kas bus dar po keleto mėnesių su mūsų smulkiu ir vidutiniu verslu“, – teigė ji.
Netikėtai prarasta 260 eurų išmoka
Smulkiuosius prekybininkus ypač papiktino tai, kad birželio mėnesį jie nebegavo 260 eurų išmokos, kurios tikėjosi.
„Dėl 260 eurų apgailestauju, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viena, be jokių verslininkų įsikišimo, derinimo, nusprendė tam tikras veiklas panaikinti ir atimti tas išmokas. Man parodė menką valdžios prestižą prieš smulkiuosius verslininkus“, – teigė Z. Sorokienė.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis paaiškino, kuo rėmėsi ministerija panaikindama šią išmoką, tačiau pripažįsta, kad dialogo su verslo asociacijomis tikrai reikėjo.
„Šią pagalbą administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuos 260 eurų per mėnesį, kuriuos išmoka Užimtumo tarnyba. Nenorėčiau kalbėti už juos, jų specialistai turėtų įvertinti. Jie nuo birželio mėnesio numatė prekybai nebeteikti tokios pagalbos motyvuodami tuo, kad prekyba yra atsidariusi. Čia, matyt, reikėtų platesnės diskusijos ne tik laidose, bet ir darbiniame formate, ar tikrai birželis buvo tas mėnuo, kai jau tikrai nebereikia. (…) Visi matome, kad nuo birželio mėnesio ribojimų prekybai neliko ir, matyt, tas klausimas, ko ėmėsi Socialinės pasaugos ir darbo ministerija, buvo pribrendęs. Į gatvę išėjus, jei reikėtų paaiškinti, kodėl prekybininkams teikti paramą, būtų ne visada lengva paaiškinti, bet ko pritrūko, matyt, visa valdžia turi vieningai sutarti, tos elementarios diskusijos iš anksto, prieš priimant sprendimus, randant kompromisus. Tai būtų nuėmę dalį tampos“, – teigė viceministras.
Laidoje „Piniginiai reikalai“ jis taip pat vardijo, kokia pagalba per karantino laikotarpį pasiekė smulkiuosius prekybininkus.
„Tos paramos buvo įvairios ir skirtingiems verslams jos buvo ne tik pagal nukentėjimo laipsnį, bet ir juridinę formą. Kartais tenka skirstyti, nes dėl tam tikrų biurokratinių dalykų vienos priemonės teisiškai galioja tik juridiniams asmenims, kitos priemonės galioja ir savarankiškai dirbantiems. Noriu atkreipti dėmesį, kad vien juridine forma, jei žmogus dirba savarankiškai ar yra UAB, tai dar nereiškia, kad vienas būtinai stambus, o kitas smulkus. Yra tokių pavyzdžių, kur individualios įmonės turi po kelis šimtus darbuotojų ir yra didelės apyvartos.
Žinom, kad daug verslo pasinaudojo priemonėmis, kur galėjo gauti subsidijas juridiniai asmenys. Kalbame apie dvi subsidijines priemones, viena vadinasi nukentėjusioms įmonėms, kita – labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Per abi šias priemones išmokėta beveik 150 mln. eurų. Taip pat turgaviečių prekiautojams buvo skirta 2 mln. eurų, didesnis paraiškų kiekis buvo, tai vėliau ta suma padidinta. Lygiai taip pat atsižvelgta į pasiūlymus ir išplėstas gavėjų ratas.
Taip pat buvo pagalba skirta savarankiškai dirbantiems, apskaičiuotas išmokų dydis nuo sumokėtų mokesčių“, – pasakojo viceministras.
Piktina uždelsti sprendimai dėl paramos
Z. Sorokienė pabrėžė, kad šiuo metu visi dirbantys su individualios veiklos pažymėjimais laukia susbsidijos daliniams kaštams padengti.
„Noriu, kad gerbiamas viceministras suprastų, kad šie žmonės jau turi reikalų su antstoliais, jie yra įsiskolinę, visus pinigus išnešė iš namų. Šiandien mums mažiausiai rūpi, kokios priemonės bus ateityje UAB ir stambesniam verslui, mums rūpi, kokios priemonės bus smulkiausiam verslui, kad jis galėtų išlikti rinkoje ir sustiprėti. Norime konkretaus atsakymo, ar bus priimta ši subsidija šitame Vyriausybės posėdyje. Nes žmonėms yra ir delspinigiai, ir įmonės baudas gali taikyti. Tas pats nuomos verslas yra verslas, turi pinigus susirinkti. Prašytume, kad kuo greičiau ta subsidija atsirastų. Taip pat bus reikalingas subsidijavimas ir vėliau. Smulkusis verslas pritari, kad jokiu būdu verslo neuždaryti, leisti jam dirbti. Dirbdami jie iš dalies pasidengs patirtas išlaidas, turės galimybę išsilaikyti, bet valstybės parama reikalinga“, – kalbėjo Z. Sorokienė.
Viceministras aiškino, kad aprašas dėl šios paramos jau seniai parengtas, tačiau atsirado pataisymų iš kitų ministerijų, dėl to derinimas ir užtruko.
„Kadangi karantinas išties užsitęsė ir tuo metu, kai tvirtinome pagalbą nuo sumokėtų mokesčių matėme, kad tam ilgam laikotarpiui neužteks padengti tų susikaupusių nuostolių, neapmokėtų sąskaitų už nuomą, komunalinius mokesčius, ypatingai jei kalbame apie prekybininkus, būtent todėl ir numatėme dar papildomą pagalbą savarankiškai dirbantiems, kur gautų ir tokias kompensacijas.
Tą aprašą ministerija jau yra senokai parengusi, dar labai laukiam kada jis bus galutinai patvirtintas ir galės verslai gauti paramą, bet tuo laikotarpiu lygiai taip pat ir su verslininkų asociacijomis derinome, vykdėme pakeitimus, korekcijas, įtraukėme tam tikrus papildomus dalykus, kurie iš pradžių buvo nenumatyti. Taip pat kitos ministerijos turi įvairių pasiūlymų ir pastabų. Tikrai ta priemonė reikalinga ir bus. (…) Jeigu būtų priklausę nuo manęs, tai ko gero dar birželio mėnesį būtume tą priemonę pasitvirtinę, bet tikrai tikiu, kad jau su visomis įmanomomis institucijomis esame aptarę, išgirdę įvairias pastabas, jas integravę.
Pavyzdžiui, Kultūros ministerija atstovaudama kūrybinį sektorių turi iš karto pastabų, kaip pasinaudojant šia pagalba įtraukti ir papildomą pagalbą kūrybiniam sektoriui. Noras įtikti visiems kartais padaro, kad ta priemonė yra vis pildoma, gerinama, tvarkoma ir visi laukia, kol bus pataisyta“, – sakė V. Jurgutis.
D. Matukienės teigimu, ar siūlomų priemonių smulkiam ir vidutiniam verslui pakaks, priklausys nuo to, kokia bus situacija. Ji išskiria, jog šiuo metu svarbiausia, kad nauji ribojimai būtų visiems vienodi, neišskiriant stambaus ir smulkaus verslo, o ruošiama parama būtų greitai priimta ir pasiektų jos laukiančiuosius.
„Sakot derinat ilgai visas tas priemones, tai karantinas šitiek laiko vyksta, ir Kultūros ministerija ar kitos ministerijos turėjo galvoti anksčiau. Dėl kažkurios ministerijos, ar dėl kažkokių valdininkų neveiklumo verslas neturėtų kentėti, nes kaip bekalbėtume, mūsų smulkusis verslas ir individuali veikla buvo uždaryta kaip tam tikra pasekmė. Ne kažkokia priežastis, kad tame versle atsirado daugiau užsikrėtimo atvejų, ar jis buvo pavojingas, tiesiog buvo pasekmė. Dabar sakyti, kad kažkas nespėjo, tai manau, kad tai yra labai neatsakinga ir valstybiniu požiūriu.
Kitas dalykas, tam tikras proporcingumas, jei bus kažkokios priemonės daromos ar su Galimybių pasais ar be Galimybių pasų, mūsų smulkiojo verslo bendruomenė sakome, kad mes šį kartą jau kategoriškai reikalausime, kad visiems būtų vienodos sąlygos ir vienodi reikalavimai. (…) Dar vienas dalykas į kurį reiktų atkreipti dėmesį, kai maža įmonė, kurioje dirba 4 šeimos nariai arba individuali veikla, kokia administracinė našta tenka, kada reikia kelis kartus tuos pačius dokumentus teikti ir gauti šią paramą. Ta parama per tiek laiko jau turėtų būti sukonstruota tokia, kad visos institucijos, visos sistemos sukurtos internetinės, galima gi padaryti tokį paprastą dalyką kaip po pačio pirmojo karantino metu, kai per dvi savaites visos įmonės, kurioms priklausė ši parama, ją gavo. Ir nebuvo jokių blogų dalykų“, – minėjo D. Matukienė.
Viceministro pasiteirauta, kada ruošiama nauja parama pasieks laukiantį verslą.
„Jeigu Vyriausybė priims sprendimą šį trečiadienį tai startuos kitą savaitę, jei priims kitą trečiadienį, lygiai taip pat savaitę nusikels. Manau, kad čia vėliausi terminai“, – sakė jis.
