Liepos 23 dieną Lietuvos banko tinklapyje paskelbta pozicija dėl NPD taikymo Lietuvoje.

Joje dėstoma: „Lietuvos banko vertinimu, dabartiniu NPD skaičiavimo modeliu nepakankamai išnaudojamas šios mokestinės priemonės potencialas, todėl siūloma tikslinti NPD formulės parametrus: NPD formulės konstantą prilyginti MMA, o NPD taikymo ribą sumažinti iki VDU, atitinkamai pakeičiant NPD formulės nuolydžio koeficientą, kad šis būtų lygus MMA ir VDU dalies, didesnės už MMA, santykiui: MMA/(VDU – MMA).

Dėl siūlomų pakeitimų padidėtų mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir paskatos ieškotis darbo, būtų skatinamas ekonomikos aktyvumas, daromas teigiamas poveikis regioninių gyvenimo lygio skirtumų mažėjimui“.

Šiemet Lietuvoje taikoma NPD skaičiavimo formulė atrodo taip: NPD = 400 eurų – 0,18 * (darbo užmokestis – MMA).

MMA šiuo metu siekia 642 eurus, VDU – 1517,4 euro.

Atitinkamai, uždirbantys MMA per mėnesį sumoka 36,3 eurus GPM, uždirbantys VDU – 191,25 euro GPM, uždirbantys 2 VDU (3034,8 euro) – 455,22 euro GPM. Nuo atlyginimų dar mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, įmokos „Sodrai“, į privačius pensijų fondus.

Lietuvos bankas siūlo, kad pakeitimai įsigaliotų per kelis metus. Pirmaisiais metais NPD formulė atrodytų taip: 0,8*MMA – (MMA/1,5*VDU – MMA) * (darbo užmokestis – MMA).

Dėl to uždirbantiems MMA kišenėje liktų 36,3 eurais daugiau, uždirbantiems VDU – 8,35 eurais daugiau, o uždirbantieji 2 VDU jokios skirtumo nepajustų (skaičiuojama tais pačiais MMA ir VDU dydžiais, kokie yra šiemet).

Antraisiais pokyčio metais formulė atrodytų taip: MMA – (MMA/VDU-MMA) * (darbo užmokestis – MMA).

Dėl to uždirbantiems MMA liktų tiek pat, kaip ir pirmaisiais metais – 36,3 euro, uždirbantiems VDU tektų sumokėti 36,36 euro daugiau, o uždirbantiems 2 VDU pokyčio vėlgi nebūtų.

Kairėje - pagal darbo užmokesčio lygį, dešinėje - pagal darbuotojų procentilius

Lietuvos banko ekonomistų teigimu, NPD prilyginimas MMA, leistų padidinti mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų darbo užmokestį ir paskatas ieškotis darbo, skatintų ekonomikos aktyvumą ir turėtų teigiamą poveikį regioninių gyvenimo lygio skirtumų mažėjimui.

Tuo metu NPD taikymo ribos sumažinimas iki VDU, pasak ekonomistų, užtikrintų efektyvesnį valstybės biudžeto pajamų surinkimą.

Dėl mokesčių didinimo – diskusijos

Finansų ministerijos atstovai „Delfi“ sakė, kad Lietuvos banko pasiūlymas dėl NPD taikymo schemos keitimo turi pagrindo.

„Rugsėjo 29 dieną vyksiančiame Finansų ministerijos iniciatyva sudarytos mokesčių ekspertų darbo grupės susitikime bus diskutuojama pajamų nelygybės mažinimo tema. Šios temos kontekste bus aptariamas ir NPD klausimas įvertinant įvairių su NPD pakeitimu susijusių alternatyvų, įskaitant ir pasiūlytą Lietuvos banko, poveikį“, – nurodė.

Lietuvos banko pasiūlymo plačiau nekomentavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Savo ruožtu Prezidentūros specialistai atkreipė dėmesį, kad dėl NPD formulės pakeitimo atlyginimo „į rankas“ netekimus pajaustų dirbantieji, kurie uždirba nuo 1 iki 2 VDU (jiems padidėtų mokesčių našta), tuo metu uždirbantiems virš 2 VDU atlyginimą – mokesčių našta nesikeistų.

„Dėl to šis aspektas reikalauja platesnės diskusijos, įskaitant Lietuvos banko siūlomas sąlygas pereinamajam laikotarpiui“, – rašoma pateiktame komentare.

Tačiau, prezidento nuomone, NPD reikia didinti kuo skubiau.

„NPD instrumentas yra vienas iš gerųjų būdų spręsti skurdo ir pajamų nelygybės problemas Lietuvoje, siekiant didesnės gerovės dirbantiesiems. Vertinant konkretų liepos 23 dieną pateiktą Lietuvos banko siūlymą, ypač pozityvu, kad NPD būtų prilygintas MMA dydžiui.

Tai yra siekiamybė, nes remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais 8 proc. dirbančių asmenų pajamos nesiekė skurdo rizikos ribos. Be to, Statistikos departamento duomenimis, darbas už minimalų atlyginimą neapsaugo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint kitų pajamų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą“, – rašoma komentare.

Prezidentūra dar priminė, kad Gitanas Nausėda mokesčių ekspertų diskusijai yra pateikęs ir kitą su darbo užmokesčiu susijusią mokesčių paskatą siekiant spartaus atlyginimų augimo.

„Prezidento kelta idėja dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisos numato, kad tos įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, lyginant su ankstesniu periodu, padidėja bent 8 proc., galėtų ne vieną, kaip šiuo metu, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį. Tokiu būdu įmonėms, kurios sparčiau didina atlyginimus arba įdarbina daugiau darbuotojų, sumažėtų mokėtinas pelno mokestis. Tai yra itin svarbu, turint galvoje, kad Lietuvoje apie 60 proc. viso pelno mokesčio sumoka mažos ir vidutinės įmonės. Be to, Lietuvos bendrasis vidaus produktas jau pasiekė 80 proc. išsivysčiusių šalių vidurkį pagal perkamąją galią, bet atlyginimai šalyje siekia tik 60 proc. EBPO vidurkio.

Prezidentas tikisi, kad prie Finansų ministerijos suburtos mokesčių ekspertų grupės diskusijos rugsėjį finišuos produktyviai ir bus sutarti bei visuomenei jau spalio mėnesį pristatyti kompleksiniai mokesčių pertvarkos sprendimai, kurie taps proveržiu įtvirtinant Lietuvoje mokesčių sistemos stabilumą ir teisingumą“, – nurodoma laiške.