Statistikos departamento rugpjūčio 1 dienos duomenimis, daugiausiai neteisėtų migrantų pagal deklaruotą pilietybę buvo iš Irako (2555).

Kur kas mažiau – iš Kongo (191), Kamerūno (129), Sirijos (124), Irano (91), Rusijos (90), Gvinėjos (79), Afganistano (79), Baltarusijos (63), Indijos (62), Šri Lankos (56), Nigerijos (30), Togo (25), Turkijos (25), Dramblio Kaulo Kranto 23), Pakistano (20), Kongo (19), Malio (19), Gambijos (18), Somalio (17), Tadžikistano (17), Senegalo (16). Dar 84 migrantai deklaravo kitokią pilietybę.

Naujausiais, 2019 metų, Pasaulio banko duomenimis, Irake bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui sudarė 4545 JAV dolerius per metus (378,75 dolerio per mėnesį). Palyginimui, Lietuvoje šis dydis siekė 16504 dolerius (1375,33), Švedijoje – 43998 dolerius (3666,5), Vokietijoje – 39093 dolerius (3257,75), euro zonoje – 32184 dolerius (2682).

Bendrosios nacionalinės pajamos (BNP), tai – bendras visos valstybės žmonių ir verslų per metus uždirbtų pinigų kiekis. Publikacijoje naudojamas šis rodiklis, nes oficialios institucijos duomenų apie atlyginimų dydžius trečiosiose šalyse neskelbia, o kitur skelbiama informacija nėra patikima.

Pasaulio banko duomenimis, 2020 metais nedarbo lygis (proc. nuo visos populiacijos) Irake siekė 13,7 proc. Palyginimui, Lietuvoje ir Švedijoje šis rodiklis buvo 8,4 proc., Vokietijoje – 4,3 proc., euro zonoje – 8,2 proc.

Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, minimali mėnesinė alga Irake 2019 metais siekė 400 tūkst. dinarų (apie 230 eurų). Palyginimui, Lietuvoje MMA 2019 metais siekė 555 eurus, Vokietijoje – 1557 eurus, Švedijoje nėra nustatytos minimalios algos.

Afrikos skurdas

Tarp neteisėtų migrantų deklaruojamų šalių didesnės nei Irake BNP yra Rusijoje (8940 doleriai), Turkijoje (7585) ir Baltarusijoje (5284).

Irane BNP siekė 4237 dolerius, Šri Lankoje – 3466, Gvinėjoje – 3302, Dramblio Kaulo Krante – 2115, Indijoje – 1822, Nigerijoje – 1779, Sirijoje – 1591, Senegale – 1277, Kamerūne – 1262, Pakistane – 1186, Tadžikistane – 948, Malyje – 798, Konge-Brazavilyje – 658, Toge – 617, Gambijoje – 612, Konge-Kinšase – 507, Afganistane – 490, apie Somalį duomenų nėra.

Irake taip pat yra vienas didžiausių tarp aptariamų valstybių nedarbo lygių. Didesnis jis tik Turkijoje, kur siekia 13,9 proc. Kitų valstybių rodikliai – grafike.


Pataria susivokti

„Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas sakė, kad skirtumai tarp Afrikos, Artimųjų Rytų ir Vakarų Europos šalių kelia klausimą dėl ekonomikų konvergencijos.

„Tai didelis klaustukas vyraujančiam naratyvui, kad ilgainiui pajamų lygis tarp šalių suvienodės. Panašu, kad atotrūkis pasaulyje didėja, nes susikuria tam tikras užburtas ratas. Turtingos ekonomikos automatiškai tampa saugesnės, tada pritraukia daugiau investuotojų, o šalys, kurios to neužtikrina, tampa, galima pasakyti, „žlugusiomis valstybėmis“.

Skirtumai išryškėjo ir koronaviruso krizės metu. Tarptautinis valiutos fondas irgi pastebėjo, kad labiausiai nuo jos nukentės besivystančios ekonomikos. Tuo metu išsivysčiusios šalys išvis nenukentės, nes turi geresnes galimybes skatinti ekonomiką“, – sakė jis.

Ekonomistas įspėjo, kad Vakarų pasaulis artimiausiais dešimtmečiais su imigracija susidurs labai stipriai.

„Spaudimas bus didžiulis, ypač iš Afrikos, bet ir iš Artimųjų Rytų. Ten yra demografinis sprogimas. Pavyzdžiui, Nigerijoje per metus gimsta daugiau vaikų nei visoje Europos Sąjungoje kartu sudėjus. Irake gimsta 1,2 mln. vaikų. Palyginimui, Lietuvoje gimsta 25 tūkst. Skirtumas – 50 kartų. Tai sunkiai suvokiami skaičiai, bet kažkodėl ES biurokratai labai ramiai į tai žiūri.

Reikia investuoti pas save – į apsaugą. Pavyzdžiui, Australija tai yra suvokusi. Pagrindiniai imigrantų srautai yra iš Kinijos, Indijos, Indonezijos, Filipinų. Visose tose šalyse gyvena šimtai milijonų gyventojų, o Australijoje tik 25 mln. Jei jie leistų nelegalią migraciją, kaip mes dabar leidžiame, praktiškai per porą metų visa šalies demografinė, socialinė struktūra pasikeistų negrįžtamai. Būtų gerai, kad ir Lietuvos politikai suvoktų tai.

Lietuva su 2,8 mln. yra niekas, nes srautas į Europą gali būti 600 tūkst. per metus“, – dėstė Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas

Korupcija Irake

Neteisėti migrantai iš Irako sudarė 66,6 proc. visų aptiktųjų šiemet. Pirmadienį paskelbta, kad skrydžiai į Minską bus organizuojami ne tik iš Bagdado, bet ir iš Basros, Suleimanijos ir Erbilio.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros duomenimis, šių metų liepą Irake gyveno maždaug 39,7 mln. asmenų. Daugiausiai, 7,3 mln. – Bagdade, 1,7 mln. – Mosule, 1,4 mln. – Basroje, 1 mln. – Kirkuke, 900 tūkst. – Nadžafe, 861 tūkst. – Erbilyje.

Kaip primenama CŽA ataskaitoje apie Iraką, šalyje nuo 2014 iki 2017 metų vyko karinis konfliktas su Islamo valstybe (ISIS). 2017 metais Irako pajėgoms pavyko susigrąžinti Mosulą, paskelbta, kad ISIS sutriuškinta.

2017 metais Irako BVP augimas sulėtėjo iki 1,1 proc. Tai lėmė dėl neramumų ir vangios naftos rinkos kritęs vartojimas ir investicijos. Irako ekonomika apibūdinama kaip valstybės valdoma. Joje dominuoja naftos sektorius, sukuriantis maždaug 85 proc. vyriausybės pajamų.

„Irako pažanga priimant įstatymus ir kuriant institucijas, kurios įgyvendintų investuotojams palankias ekonomines reformas, yra lėta. Nesuvaldoma korupcija, pasenusi infrastruktūra, nepakankamos būtinosios paslaugos, kvalifikuotos darbo jėgos stoka ir pasenę įstatymai stabdo investicijas ir privataus (ne naftos) sektoriaus augimą“, – rašoma ataskaitoje.

Taip pat pastebima, kad nors Irakui pavyko dar 2006 metais suvaldyti infliaciją, gyvenimo lygis didėja labai lėtai.

Kalbant apie Kongą, iš kur neteisėtų migrantų atvyko daugiausiai po Irako, svarbu išskirti, kad yra dvi šalys: Kongo Respublika su sostine Brazavilyje ir Kongo Demokratinė Respublika su sostine Kinšasoje.

Daugiau migrantų nurodo, kad atvyko iš pirmosios. CŽA duomenimis, Kongo-Brazavilio ekonomika yra sudaryta iš žemės ūkio, naftos pramonės ir viešojo sektoriaus.

„Pastaruoju metu vis daugiau reikšmės turi ir dujų pavertimas elektra, nes tai labai pagerina energetikos perspektyvas. Nauji kasybos, ypač geležies rūdos, projektai, pradėti dar 2013 metais vyriausybės pajamas gali padidinti maždaug 1 mlrd. dolerių kasmet“, – rašoma ataskaitoje apie šalį.

Pastebima ir tai, kad sumažėjusios naftos kainos lėmė valstybės biudžeto išlaidų susitraukimą. Negebėjimas mokėti atlyginimų sukėlė streikų tarp gydytojų, medicinos personalo, mokytojų.

Trečiojoje gausiausioje migrantų kilmės šalyje Kamerūne ekonomika yra gana diversifikuota. Joje daug naftos ir dujų, medienos, aliuminio pramonės, žemės ūkio, kasybos ir viešojo sektoriaus.

Vis dėlto, kaip pastebi CŽA, Kamerūno ekonomika kenčia dėl stagnuojančių ir nepaskirstomų pajamų, endeminės korupcijos, nepalankaus klimato verslo plėtrai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (271)