Prieš 18 metų norvegai pasirinko Ukmergę
Nuo 2003 m. Ukmergėje veikia norvegiško kapitalo UAB „Stansefabrikken“, užsiimanti lakštinio metalo apdirbimu, ir „Stansefabrikken Automotive“, gaminanti štampuotas automobilių detales. Abi įmonės įsikūrusios tai pačiai Norvegijos grupei „Stafa Industrier“ priklausančiame Ukmergės pramonės parke.
2003 m. Norvegijos „Stansefabrikken“ plėtrai pasirinko Lietuvą dėl mažesnių gamybos kaštų ir šalyje pradėjo ieškoti patalpų. Buvo užsibrėžtas tikslas – įsikurti iki 100 km atstumu nuo sostinės, kad netoliese būtų tarptautinė mokykla. Ukmergė buvo vietovė, kurią atsirinko norvegai.
„Niekam ne paslaptis, kad Norvegijoje – dideli darbo jėgos kaštai. 2002 m. buvo pradėtos žvalgybos, įmonė tuo metu turėjo vieną žinomesnių klientų – „Bang&Olufsen“, atsirado stiprus spaudimas iš jų pusės, kad reikia mažinti gamybos kaštus. Vizija buvo pasižiūrėti visas tris Baltijos šalis. Mes su norvegais susitikome 2003 m. pradžioje, pradėjome kalbėti, kad Lietuvoje viskas yra: darbo jėga, technologijos, ypač buvo reikalinga aukštos kokybės miltelinio dažymo įranga.
Apkeliavome visas įmones, kurios tuo metu ją turėjo, bet paaiškėjo, kad niekas negali išgauti tokios kokybės, kurios reikalavo „Bang&Olufsen“. Kitas žingsnis buvo pačių investicijos į liniją, buvo pradėta ieškoti patalpų, kur kurtis. Šis pastatas – buvusi krumpliaračių gamykla – tuo metu atrodė tragiškai – be langų ir stogo. Jį renovavome ir pradėjome gamybą“, – pasakoja „Stansefabrikken“ valdybos narė Rita Bogužaitė.
Sieks užkariauti Vokietiją
„Stansefabrikken“ gamykloje gaminamos pašto dėžučių, variklių sistemų, dviračių stotelių, serverių spintų, televizorių, savitarnos kasų, kurias galima pamatyti ir „Rimi“ parduotuvėse, detalės.
„Stansefabrikken Automotive“ gaminiai naudojami keleiviniuose automobiliuose, aerokosmoso gaminiuose, komerciniuose automobiliuose ir kt. Gamykloje pagamintų detalių galima pamatyti ir „Toyota“ automobiliuose.
Per 2020 m. čia perdirbta 4800 tonų metalo, pagaminta apie 3 mln. vnt. gaminių, į jų sudėtį įeina 100 mln. detalių. Pernai įmonės apyvarta siekė 21,5 mln. Eur. Vadovai išsikėlė strateginį tikslą iki 2024 m. itin stipriai augti ir pasiekti 37 mln. Eur.
Lietuvai „Stansefabrikken“ gaminių tenka tik 10 proc., visa kita keliauja į užsienį. Norvegijai tenka 50 proc. eksporto rinkos, toliau rikiuojasi Suomija, Švedija, Vokietija, Danija ir kt. Planuojama plėsti eksporto dalį Vokietijoje. Tuo metu žaliavos – metalas – į Lietuvą daugiausiai atkeliauja iš Europos tiekėjų, taip pat Taivano, Indijos, Korėjos ar Turkijos.
„Užsieniui esame patrauklesni, nes lyginant su užsieniu, mūsų darbo kaštai mažesni. Mūsų fokusas nėra Lietuva, o dideli tarptautiniai klientai, su kuriais galime išgauti masto ekonomiją ir stipriai augti. Viena iš strateginių krypčių – Europos pramonės variklis Vokietija, bandysime ją užkariauti“, – sako UAB „Stansefabrikken“ generalinis direktorius Giedrius Zeniauskas.
Daugiau nei 10 metų gamina detales „Boeing“
Ukmergės gamykloje sukurta produkcija tiekiama ir lėktuvų variklių gamybai. Daugiau niekur pasaulyje nerastume gamyklos, kuri tiektų konkretaus tipo variklio detales lėktuvų gamintojui „Boeing“. Kaip pasakoja gamybos vadovas Aidas Rindzevičius, iš pradžių šios detalės buvo gaminamos seserinėje „Stansefabrikken“ įmonėje Norvegijoje, vėliau 2006 m. jų gamyba buvo perkelta į Lietuvą.
„Kadangi prieš tai šios detalės buvo gaminamos Norvegijos gamykloje, buvo susiformavę santykiai su „Boeingo“ užsakovais ir „Stansenfabrikken“, mumis tikrai pasitikėjo, nebuvo abejonių, kad mes negebėsime ar kad tai – Rytų Europa“, – pažymi jis.
„100 proc. visos detalės matuojamos, neskaitant to, kad turime supildyti krūvas dokumentų, reikalavimų pačiam detalių pirkėjui. Specialiai mokėme operatorius tą daryti. Buvo atvažiavę iš „Boeingo“ gamyklos tam tikri specialistai, mus mokė kokybės standartų, nes tai buvo visai kita sritis, nei buvome pratę, tad ir kiti daug aukštesni reikalavimai“, – kaip užtikrinama lėktuvų variklių detalių kokybė, pasakoja A. Rindzevičius.
Didelės kompanijos auginosi partnerį
Tarp žinomesnių klientų – lauko el. spintų gamintojas „ABB“, televizorių ir muzikinių centrų gamintojas „Bang&Olufsen“.
„Bang&Olufsen“ nuo 2003 m. lietuviai gamina televizorių, kurių kaina rinkoje prasideda nuo 5-6 tūkst. Eur, pagrindinį rėmą ir kai kuriuos komponentus. Didysis užsakymų šuolis buvo apie 2012 m. – „Stansefabrikken“ kelerius metus dideliais kiekiais gamino televizorių „nugaras“, šiuo metu tokių užsakymų nebegaunama.
„Ekranas ir visa kita dedama jau ant mūsų pagaminto rėmo. Iš šio kliento buvo pakankamai aukšti reikalavimai, kokybės standartai tiek dažymui, tiek pačiam apdirbimui, suvirinimo siūlėms.
Auditavo mus dažnai, kol pasiekėme jų norimą lygį. Kaskart vis atvažiuodavo ir audituodavo, rasdavo pastabų, kur galėtume būtų geresni. Auginosi mus kaip partnerį“, – pažymi gamybos vadovas.
„Jų kiekiai nėra tokie dideli, kad gamybą organizuotų Kinijoje. „Brandas“ parduoda kelis tūkstančius, o ne keliasdešimt, televizorių rinkoje. Pas mus jiems naudingiau, nei iš Kinijos ar kitur užsisakyti pilną vagoną ar konteinerį rėmų, nebūtinai kokybiškų“, – kodėl „Bang&Olufsen“ pasirinko Lietuvą, o ne Kiniją, aiškina pašnekovas.
Atlyginimais konkuruoja su užsieniu
„Stansenfabrikken“ šiuo metu dirba 265 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas „popieriuje“ siekia beveik 1800 Eur. Nepaisant to, įmonės vadovas pasakoja, kad viena iš pagrindinių problemų – darbuotojų trūkumas. Tačiau darbuotojų iš trečiųjų šalių dar nesiveža, kol kas užtenka vietinių arba aplinkinių miestų gyventojų.
„Sudėtinga situacija dėl pandemijos ir valstybės veiksmų žmones „pagadino“ – mokamos subsidijos, kai mieliau jie gali nedirbti“, – sako G. Zeniauskas.
„Stansefabrikken“ valdybos narė R. Bogužaitė pažymi, kad iki pandemijos vienas didesnių konkurentų buvo užsienis – Norvegija, Švedija, Danija, Anglija.
„Daug gerų specialistų – suvirintojų, šaltkalvių – išvažiuodavo dirbti į užsienio įmones nebūtinai pagal specialybę. Po 10 metų, praleistų užsienyje, dabar žmonės grįžta, nes atlyginimų lygis Lietuvoje auga. Jaučiame tai, bet norėtųsi, kad jų būtų daugiau“, – teigia ji.
Vadovas priduria, kad vis daugiau lietuvių įsitikina, kad nebeapsimoka vykti dirbti į užsienį: „Darome apklausas žmonių, kurie išeina. Dėl atlyginimo ar išvažiuoja į užsienį – tik 30 proc., kiti išsikelia gyventi kitur, kažkas negali dirbti pamaininio darbo ir pan.“
Per kelis mėnesius prarado 3 mln. Eur
Dėl pandemijos stojus užsakymams pavasarį įmonės apyvarta krito apie 30 proc., kaip pažymi vadovas, per tris mėnesius prarasta 2,5–3 mln. Eur.
„Iš dalies buvo išgąsčio, pandemija pristabdė partnerių užsakymus, dabar išsikreipė į kitą pusę – tiekimo grandinės visur stringa. Klientus informavome, kad dėl žaliavų trūkumo gali būti vėlavimų. Jie stengiasi kuo anksčiau išsiųsti užsakymus. Mūsų užsakymų krepšelis – labai didelis į ateitį, darbo turime 3 mėnesiams. Normaliomis sąlygomis aiškių užsakymų turėdavome nepilnam mėnesiui į priekį“, – pasakoja G. Zeniauskas.
Pandemija atidėjo investicijas
Pandemija pristabdė ir investicijas, todėl pernai „Stansefabrikken“ atidėjo investicijas į gamybą.
„Susispaudėme, kad galėtume geriau valdyti kaštus, pinigų srautus. Domėjomės, bet nepasiryžome investuoti. Šiemet planuojame investicijų į pažangesnes technologijas, norime nusipirkti lazerį, automatizuotas lenkimo stakles. Investicijos atitinkamai sieks apie 800 tūkst. ir pusę milijono eurų“, – tikina gamybos vadovas.
Metalo detalių gamintojas planuoja ir naują projektą Ukmergės pramonės parke. Planuojama pradėti naujo daugiau nei 10 tūkst. kv. m gamybinio pastato, skirto ateinantiems naujiems investuotojams, statybas. Tai bus pirmasis Lietuvoje gamybynis projektas pagal BREEM (darnių pastatų standarto kriterijus) standartą. Statinys turėtų atsirasti 2022 m. pabaigoje, investicijos sieks apie 7 mln. Eur.
