Siūlo atsakomybę patikėti ne darbdaviams, o politikams
Verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ sureagavo į premjerės siūlymą darbdaviams atleisti darbuotojus, kai jie nesiskiepija, kai tam nėra kažkokių medicininių trukdžių.
„Aš norėčiau patikslinti, kad nušalinimas nėra atleidimas. Nušalinimas yra tik laikinas nušalinimas nuo pareigų, aišku, sustabdant ir atlyginimo mokėjimą, tačiau tai nėra atleidimas. Pasakyčiau, kad šiuo atveju premjerė parodė aiškią lyderystę, ko didelė dalis visuomenės ir verslo tikriausiai ir tikisi, kad politikai galiausiai pasakys, kaip pandemija turi būti tvarkoma darbo vietose. Kita vertus, gal šiek tiek neramina tai, kad atsakomybė tenka darbdaviui, nes darbdavys turės nuspręsti, ar nušalinti, ar nenušalinti darbuotojo.
O situacija darbo rinkoje yra ypatingai įtempta ir darbuotojų poreikis yra ypatingas, todėl darbuotojas, jeigu darbdavys taip norės paveikti jo apsisprendimą skiepytis ar ne, nes kitaip bus atleistas iš darbo, tai čia problema yra ta, kad gal kitas darbdavys netaikys tokių griežtų reikalavimų. Todėl, mūsų manymu, turėtų būti atsakymas, kokioms profesijoms reikia imunizavmo. Tai turėtų būti tam tikra politinė žinutė ir sprendimas, kurį mes palaikysime“, – sako A. Romanovskis.
Anot jo, vis tik didesnė sprendimo atsakomybė turi atitekti ne darbdaviams, o politikams.
„Darbo rinkoje paklausa, ir ne vien tik transporto rinkoje, prekyboje yra milžiniška. Darbdaviai ieško darbuotojų, todėl sakytume, kad turėtų būti bendras sprendimas, kada pagrindinė atsakomybė tenka tiems, kas atstovauja gyventojus, tai yra politikams“, – sako A. Romanovskis.
Ruginienė: tai vienareikšmiškai blogai
Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, toks sprendimas – visiškai nesuprantamas.
„Vienareikšmiškai blogai. Kiekviena prievarta turi savo atoveiksmį. Čia turėsime kelis neigiamus rezultatus, pirma, tai visiškai nesuprantamas, bereikalingas pykčio, nerimo sėjimas tarp darbuotojų, nors, žiūrint į skaičius, Lietuvoje imunizacijos lygis yra pakankamai geras. Visi sektoriai, kurie turi didžiausią kontaktą su žmonėmis, jie jau yra paskiepyti šešiasdešimt procentų ir plius. Apie kokius profesijų išskyrimus mes galime kalbėti, nežinau, nes čia yra tik pradžia. Net neabejoju, kad rudenį tie skaičiai kils. Kitas dalykas, atsilieps tai darbuotojų skaičiui. Darbdaviai, palaikydami tokį siūlymą, iš tikrųjų susidurs su tokia situacija, kad vieną dieną tiesiog neberas darbuotojų.
Dar vienas dalykas, ką labai svarbu pažymėti, kad, deja, ne visi darbdaviai yra pasiskiepiję, o kas juos nušalins nuo darbo, ar čia nesusidursime su tokia situacija, kad bus taikomi dvigubi standartai, kaip visada, bus taip, kad valstybė sprendžia problemas užkraudama atsakomybę ant darbuotojų pečių. Tą mes matome sėkmingai. Vietoje to, kad išnaudotume tas priemones, kurios būtų veiksmingos, skatinant skiepijimąsi, dabar kur gi darbdaviai nepalaikys tokio siūlymo – viską sukraukime ant vargšų darbuotojų“, – sako I. Ruginienė.
Anot jos, nėra gerai šio sprendimo traktuoti taip, kad tai – tik nušalinimas, turint omenyje, kad žmogus tuomet netenka pajamų.
„Kodėl mes šiandien kalbame apie radikalias priemones, nors prielaidų tam visiškai nėra. Vietoje to, kad išnaudotume galimybes, kurios dar net nebuvo pradėtos naudoti, tai įvairių gyvybiškai nesvarbių veiklų apribojimas, o darbas yra gyvybiškai svarbi funkcija, o traktuoti, kad nušalinimas – tai ne visiškas atleidimas, yra visiška nesąmonė. Tai yra situacija, kai žmogus lieka visiškai be pajamų. Kiek žmogus bus nušalintas nuo darbo, galų gale, apie kokį terminą mes kalbame, nes čia nesiskiepijimas nėra laikinas procesas, mes tai prilyginame prie darbo netekimo ir sakome, kad Vyriausybė kėsinasi į gyvybiškai svarbias funkcijas, tai yra darbą, o kitos lieka – maisto prekės ir vaistinės. Galbūt kitas žingsnis bus apribojimas nuo maisto prekių“, – sako I. Ruginienė.
Testavimo problema
Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius papasakojo apie situaciją skirtingose savivaldybėse.
„Turbūt, kad visos pandemijos metu skyrėsi tiek skiepijimosi pajėgumai, testavimo pajėgumai taip pat skiriasi. Natūralu, kad kai kur tenka palaukti, matyt, tie pajėgumai nėra pakankami, o kai kur eilės nėra net ir dienos bėgyje ieškant galimybės registruotis testui ta galimybė yra užtikrinama. Aišku, kad mes labiau žvalgomės apie rugsėjį, apie laikotarpį, kada bus siekiama grąžinti mokinius į klases, vykdyti kontaktinį ugdymą“, – sako pašnekovas.
„Matyt, kad rudeniop reiks intensyvinti testavimo pajėgumus, gal tai leis sumažėjusios vakcinacijos apimtys, gal per vasarą sugebėsime vakcinuoti nemažą dalį žmonių“, – pridūrė jis.
A. Romanovskis sako, kad testavimo problema yra išties didelė.
„Žinau, kad testavimas kai kuriuose, ypač dideliuose kolektyvuose, yra iššūkis. Šiandien kalbėjausi su vienos labai stambios įmonės vadovu ir jie turi daugiau kaip tūkstantį darbuotojų, kurie turi testuotis, nes dalis yra nepasiskiepiję, tai kai kuriuose regionuose tenka net keletą savaičių laukti, tai ką tada daryti darbdaviams, nes darbdavys turi tada už savo pinigus testuoti, nes tai yra pareiga darbdaviui, kad darbo vietoje būtų asmenys, kurie yra imunizuoti arba testuoti“, – sako A. Romanovskis.
Sinkevičius: turime dvi krizes vienu metu
M. Sinkevičiaus teigimu, prognozės rudeniui kol kas neguodžia. Taip pat pašnekovas prabilo apie lokalias priemones, kurios galėtų būti įvestos konkrečiose savivaldybėse, o ne visoje Lietuvoje.
„Galime tik liūdnai konstatuoti, kad turime du kovos frontus. Vienas yra Vakaruose, tai kovido plitimas. Natūralu, kad Lietuva raudonuoti pradėjo nuo Klaipėdos ir Žemaitijos. O kitas – Rytuose, turiu omenyje nelegaliai kertančius sieną. Dviejose frontuose kovojame, turime dvi krizes ir nemalonias situacijas vienu metu. Natūralu, kad būtų noras, kad kol neišplito virusas ir Lietuva vėl neparaudonavo, bent jau dabartiniame žemėlapyje matome, kad raudonuoja Žemaitija, būtų gerai, kad tai būtų labiau lokalizuota, nebandant kurti taisyklių ar reikalavimų karantino ar drausminių judėjimo priemonių, geriau pradėti nuo lokalizacijos vietose, o jei tas išplitimas nebus stabdomas, tada artėti prie visos Lietuvos.
Žiūrint į tas savivaldybes, kur yra aukštas pasiskiepijimo lygis, kurios žaliuoja, ir jų imunizacijos lygis aukštas, bausti, kad kažkur už šimto kilometrų situacija yra kitokia, turbūt nebūtų tikslinga. Reikia bandyti bent jau pradžioje žiūrėti regione X, savivaldybėje X, o ne visai Lietuvai iš karto, o pagal regionus“, – sako M. Sinkevičius.
Situacija gali blogėti
Paklausus, ar gali būti, kad visai netrukus jau turėsime ir dar didesnius skaičius, o raudonųjų savivaldybių sąrašas plėsis, pašnekovas tikino, kad, deja, taip gali būti.
„Deja, bet turbūt taip, su kuo bepakalbame, su kolegomis pasikeičiame žinutėmis, tai visi apgailestauja, kad rudenį nusidažysime raudonai, ir turbūt tai yra neišvengiama, nors daroma, kas tik galima. Vakcinavimo tempai sumažėję, bet dedamos visos pastangos, net važiuojame į mišias su autobusiukais, taip pat vykstame pas darbdavius. Per miesto šventes važiuojame, net kūrybiškai pavargome, kaip žmones įtikinti vakcinuotis.
Matome, kad auga skaičiai ir neramu, kad rudens situacija nesikartotų. O savivalda daro viską, kad tai neįvyktų, bet tai ne tas atvejis, kai mes galėtume pandemiją savo pastangomis atremti, nes panašu, kad dalis tautiečių gerai pailsėjo pajūryje ir kol kas prasidėjo viskas nuo pajūrio, bet pailsėję grįš į namus ir Lietuva nusidažys raudona spalva“, – sako M. Sinkevičius.
