„Dar vienas klausimas yra dėl vieno projekto, kuris taip pat yra taikomas Latvijoje, kur yra galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis ne dėl medicininių priežasčių, jei tas darbuotojas neturi galimybės dirbti nuotoliu. Aš čia šio siūlymo nematau, bet manau, kad įstatymų pakeitimų pakete, kuriuos Vyriausybė teiks Seimui, galėtų toks pasiūlymas taip pat rasti savo vietą“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė patvirtino, kad tokia priemonė jau aptarta ir paruošta įtraukimui.

„Esame suderinę jau dabar eigoje ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir su Vyriausybės kanceliarija, kad atsiras nuostata, kad darbai ir veiklos, kurias nustato darbdavys, jeigu nėra galimybių tam tikrų darbų ir veiklų vykdyti nuotoliniu būdu, kad būtų įtrauktas šis punktas“, – kalbėjo ministrė.

I. Šimonytė pridūrė, kad turėtų atsirasti ir išlyga, jog tai negaliotų tais atvejais, kai asmuo negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Po posėdžio teirautasi, ar tokia galimybė darbdaviams galiotų visose veiklos srityse ir profesijose, ar išskiriant didžiausią riziką turinčias profesijas.

„Esu linkusi siūlyti tokį sprendimą LR Seimui todėl, kad Vyriausybė tokio sprendimo priimti negali, bet Vyriausybė yra apsitarusi dėl paketo įstatymų pakeitimų, kurių reikėtų vertinant riziką, kurią kelia žmonės sąmoningai apsisprendę nesiskiepyti ir tarp tų sprendimų yra ir šitas. Žinoma, darbai yra labai įvairūs. Yra darbai tokie, kuriuos galima dirbti nuotoliu ir tai nekelia didelių problemų. Yra darbai, kurie yra kontaktiniai, tai, žinoma, pirmiausia kalbėtume apie tuos darbus, kurie reikalauja kontakto su kitu žmogumi ir atitinkamai rizika yra didesnė.

Tai kokios bus konkrečios formuluotės, kai jau projektai bus svarstomi Vyriausybėje, tada bus galima tą detaliau pakomentuoti, bet, žinoma, visada viską reikia vertinti per tą riziką, kuri keliama kitiems asmenims.

Jeigu žmogus nepasiskiepijęs keltų riziką tik sau, tai būtų jo pasirinkimas ir našta sveikatos sistemai tuo atveju, jeigu jis susirgtų ir patektų į ligoninę, bet turbūt svarbesnė rizika šiuo atveju tai, kad galima užkrėsti kitus žmones, galbūt žmones be imuniteto, tuos žmones, kurie negali apsisaugoti. Dėl to tą riziką reikėtų valdyti. Darbdaviai tiesiog turėtų galimybę spręsti dėl tokių darbuotojų. Manau, kad tai esminė nuostata – darbdaviai vertindami darbo sąlygas, šią riziką įsivertinę galėtų tokį sprendimą priimti“, – žurnalistams teigė ministrė pirmininkė.

Kad tokia priemonė įsigaliotų, tam dar turės pritarti Seimas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys posėdyje taip pat teigė, kad planuojama diskutuoti dėl to, kaip būtų finansuojamas testavimas, aptarti, kokių profesijų darbuotojams dėl COVID-19 testuotis privaloma.

Delfi primena, kad Latvijos ministrų kabinetas patvirtino siūlymą, kuriuo remiantis darbdaviai nuo rugsėjo 15 dienos galės nepasiskiepijusiems arba COVID-19 nepersirgusiems kontaktines paslaugas teikiantiems arba kitas darbo funkcijas, kurių metų yra rizika užkrėsti kitus asmenis, vykdantiems darbuotojams taikyti sankcijas. Siūloma, kad tokius darbuotojus būtų galima nušalinti nuo pareigų, perkelti į kitą poziciją arba netgi atleisti. Į sąrašą patenka valstybės tarnautojai, medikai, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Be to, nepasiskiepiję asmenys kontaktinėmis paslaugomis galėtų naudotis tik tada, kai jų neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu.