Nuo pirmadienio periodiškai testuotis turi maitinimo įstaigų, laisvalaikio pramogų, kultūros sričių darbuotojams, taip pat keleivinio ir krovininio transporto vežėjams.
Tačiau verslininkai skambina pavojaus varpais – dirbti reikia jau dabar, o eilės prie testavimo – ilgiau nei savaitės, prisiskambinti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) neįmanoma.
„Turim didelę problemą. Turime du barus Klaipėdoje, o tik rugpjūčio 4 dieną yra artimiausias laikas eilėje testuoti darbuotojus. O jau šiandieną žmonės turi turėti neigiamą testą. Tai nežinome, kaip tą išspręsti. Sunku, kai taip greitai keičiasi situacija – šiandien į NVSC bandome prisiskambinti 4 valandas, visos linijos užlūžę, daugybė žmonių klausimų: kiek laiko galios tie testai, prieš kiek laiko reikia darytis, kas apmokės tuos testus, daug ir kitų neaiškumų“, – sako įvairių barų, pvz., „Bardakas“, „Sanatorija“ ar „Materialistė“, bendrasavininkas Matas Puodžiūnas.
Verslininkas įsitikinęs, kad darbuotojas jau turi ateiti į darbą turėdamas neigiamą testą, tačiau tai neįmanoma – bandė ieškoti vietos net ir privačiose klinikose.
„Įsivaizduokite, turime 103 darbuotojus, tai kokie 60 proc. pasiskiepiję, o kiti – ne. Jei kas antrą dieną reikės daryti testą už 30-40 eurų, tai ant kieno čia pečių gula, ant baro? Mes turime apmokėti? Va šitas klausimas yra neaiškus, pagal kokį principą bus daromi testai. Vilniuje dar net neskambinau, nes ten tik penktadienį – šeštadienį barai dirba ir jau šiandieną darbuotojai lengvame sumišime, kur važiuoti, o su vietomis tai ne stebuklai, eilės didelės. Į NVSC prisiskambinti neįmanoma, ir pats nežinai, ar gerai darai, ar blogai“, – svarstė verslininkas.
Jis tvirtino, kad darbuotojai testams kol kas naudoja savo asmeninį laiką – prieš atvažiuodami į darbą.
„NVSC užlūžo ir dar negali atsakyti nei dėl finansavimo, nei ar atsiras daugiau laikų testą darytis, ar daugiau palapinių statys. Daug neatsakytų klausimų, o jau įstatymas priimta“, – stebisi verslininkas.
Jis patikina negalįs priversti darbuotojų skiepytis: „Tikrai turim keletą žmonių, kurie sako, jei stipriau versite skiepytis, tai išeisime iš darbo, čia mūsų pasirinkimas ir net nenorime diskutuoti apie tai. Tai tikrai turime tą problemėlę, ne visi nori skiepytis ir ne visi yra pasiskiepiję“.
Iš tiesų kai kuriuose miestuose testo procedūros reikia laukti ir keturias ar penkias dienas, LRT radijui teigė Karštosios linijos 1808 koordinatorė Greta Beinaravičiūtė.
Tačiau kai kurie verslininkai nesklandumus netgi sveikina.
Balnis: ir gerai, kad nėra vietų
„Gerai, kad nėra vietų. Užtai yra vietos vakcinuotis. Taip, nepatogu, bet tai tik įrodymas, kad tokį kiekį žmonių testuoti, kas 10 dienų stovėti eilėse, yra neįmanoma ir reikia vakcinuotis. Galų gale tas testas buvo aktualus, kol vakcinos nebuvo – ką jis parodo, šiandien neigiamas, o rytoj jau teigiamas. Čia daugiau priemonė priversti darbuotojus vakcinuotis – ateini, du kartus įsiduri ir pusę metų nėra jokių problemų: nei susirgti, nei testuotis nereikės“, – UAB „Amber Food“, valdančios restoranų tinklus „Charlie Pizza“, „Katpėdėlė“, „La Crepe“, vadovas Gediminas Balnis.
Jis teigia, kad darbuotojai stovi eilėse prie testų, todėl iškart nusprendžia ir vakcinuotis.
„Pas mus per savaitę labai ir paaugo skaičiai. Pas mus yra tarp 60-69 proc., vakcinuotų darbuotojų, o praėjusią savaitę buvo 50-59 proc., tad 10 proc. punktų gana smarkiai paaugo. Mes sudarom sąlygas, jei reikia, nuvežame, kad tik būtų to noro, nes čia vieną kartą nuvežti nėra problemų“, – sako G. Balnis.
Jis vertina, kad baudos už netestuotus darbuotojus, siekiančios nuo 1500 iki 6000 eurų, yra didelės ir tai grėsmė, kurią turės suvaldyti restoranų vadovai.
„Mes čia vertiname – pagaliau, pirma reali pagalba mums priversti darbuotojus pasiskiepyti. Mes esame restoranų vadovus įpareigoję, kad čia jų atsakomybė kontroliuoti testavimą. Baudos yra didelės, iki 6000 Eur. Testuotis nepatogu, todėl daug kas renkasi vakcinavimą. Žiūrėsime po poros savaičių, bet iš tikrųjų pas mus pašoko paskiepytų dalis, visas kolektyvas padarė labai didelę pažangą per kelias savaites“, – kalbėjo G. Balnis.
Jis patikino, kad į skiepų faktą atsižvelgiama ir vertinant naujus darbuotojus.
„Tai be abejo. Jei tai yra, tarkime, aukštesnes pareigas einantis žmogus, man apskritai kyla klausimas, ką tas žmogus galvoja, jei jis yra nepasiskiepijęs. Tai pirmiausia parodo požiūrį į verslą, o mes esame labiausiai nukentėjęs sektorius. Jeigu sektoriaus atstovas to nesupranta, tai labai daug parodo ir apie žmogų. Į kariuomenę gal irgi žmonės nenori eiti, bet tai yra pareiga. Šiuo atveju tai yra pareiga pasiskiepyti“, – sako G. Balnis.
Jis teigė girdintis iš darbuotojų įvairių motyvų, kodėl šie nesiskiepija – dalis yra alergiški ar turi kitų priežasčių, dalis argumentuoja savo gretutinėmis ligomis, nors tokiems asmenims skiepai ir turėtų būt aktualiausi.
„Bet didžioji dalis tų priežasčių tai yra visiškai nemotyvuotos – žiūrėjimas kažkokių propagandinių kanalų“, – apibendrino G. Balnis.
Ministerija sako, kad pirmam testui dar turi 7 dienas
Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame patikina, kad pirmieji privalomo privalomo periodinio testavimo rezultatai darbdavius turėtų pasiekti po 7–10 dienų.
„Jeigu esate įtraukti į nuo šio pirmadienio įsigaliojusį darbų ir veiklos sričių sąrašą, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl užkrečiamosios ligos, savo pirmąjį testą darbdaviui turite pateikti per 7–10 dienų nuo šiandienos, o vėliau kartoti jį reguliariai. Žinoma, ši prievolė galioja tik tuo atveju, jei esate nepersirgę ir nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos“, – teigiama pranešime.
Dėl šių tyrimų nereikia kreiptis į šeimos gydytoją – privalomam periodiniam tyrimui kviečiama registruotis per internetinę 1808.lt platformą, neturint galimybės prisijungti, galima skambinti telefonu 1808.
„Privalomus periodiniai sveikatos patikrinimus turite atlikti ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, epidemiologinius ypatumus“, – paaiškina ministerija.
Tie darbuotojai, kurie atsisako atlikti testą, arba to neatliko dėl labai svarbių priežasčių, turi du pasirinkimus: arba dirbti nuotoliniu būdu, arba dirbti kitą darbą toje pačioje darbovietėje, o jei tokių galimybių nėra, darbdavys turi teisę nušalinti nuo darbo, nemokėdamas darbo užmokesčio iki tos dienos, kol darbuotojas pasitikrins, ar neserga COVID-19.
„Į ankstesnį darbą būsite grąžintas nuo tos dienos, kurią pateiksite darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad galite tęsti darbą“, – rašoma pranešime.
Darbdavys privalo užtikrinti, kad dirbtų tik pasitikrinę ir nesergantys darbuotojai. Darbuotojas, kuriam privaloma atlikti tyrimą, savo darbdaviui turės pateikti tai įrodantį dokumentą.
Tyrimų atlikti nereikia persirgusiems COVID-19, arba nuo šios ligos paskiepytiems pagal pilną skiepijimo schemą.
„Tyrimo greituoju antigeno testu iš nosies landos procedūra yra labai paprasta ir visiškai neskausminga. Atsakymas gaunamas per 30 min“, – skelbiama darbuotojams teikiamoje Vyriausybės informacijoje. Šie tyrimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Ruginienė: darbdavys kandidato negali klausti, ar jis skiepytas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taipogi pripažįsta, kad darbuotojams pastaruoju metu kyla daug neaiškumų dėl privalomo testavimo. Ji pabrėžia, kad tai jokiu būdu negali tapti diskriminavimo darbovietėje pagrindas.
„Iš paklausimų matome, kad nemažai darbuotojų iš tiesų net nežino, kaip tą testą padaryti. Net jeigu ir norėtų, net jeigu žino, kad turi tą testą padaryti, bet niekas nežino pačios procedūros ir niekas nepaaiškina“, – atsiduso I. Ruginienė.
Ji vertina, kad verslas turėtų palengvinti šią naštą darbuotojams, be to, testavimas turėtų būti prilygintas privalomam sveikatos tikrinimui ir tai turėtų būti atliekama ne darbuotojų laisvalaikio sąskaita.
Ji akcentavo, kad darbdaviai negali asmenų klausti apie jų sveikatos būklę.
„(Į skiepijimo faktą – „Delfi“) darbdavys negalėtų atsižvelgti, nes tokios informacijos tu darbuotojo negali klausti, nes čia yra asmens sveikatos duomenys. Nurodyti pasitikrinti sveikatą darbdavys turi teisę ir privalo tą daryti pagal įstatymą, surašydamas rizikos veiksnius. Jei jis mato, kad triukšmas, temperatūra ar pats COVID-19 virusas, kaip biologinius veiksnys – jis gali nurodyti pasitikrinti sveikatą ir nepasitikrinęs sveikatos žmogus negali atlikti funkcijų. Bet skiepas yra visiškai skirtingas dalykas, ir klausti ar pasiskiepijęs ar ne, darbdavys neturi teisės, nebent pats žmogus nemato problemos atskleisti šią informaciją. Čia tas pats, jei aš jūsų paklausčiau asmens kodo, turbūt nepasakysit“, – palygino I. Ruginienė.
