Planą patvirtinus finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį spaudos konferencijoje pristatys plano įgyvendinimo etapus

Planui liepos 2 dieną jau pritarė Europos Komisija. Vilniuje tuomet viešėjusi Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, jog planas pakels Lietuvos ekonomiką. Anot jos, beveik 38 proc. plane numatytų išlaidų prisidės prie Europos žaliojo kurso, o tai reiškia didžiules investicijas į švarią energetiką, vėjo ir saulės energiją, kuri bus gaminama ir kaupiama Lietuvoje.

Be to, 31 proc. plano išlaidų siejamos su skaitmeninimu – bus daug investuojama į 5G ir didelės spartos tinklų plėtrą, taip pat viešųjų paslaugų skaitmeninimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet sakė, kad trys Lietuvos pasirinktos pagrindinės kryptys apima žaliąjį kursą, skaitmenizavimą, švietimą ir inovacijas, o esminė žaliosios transformacijos sąlyga – elektros tinklų sinchronizavimas su Europa ir šalies rinkos apsauga nuo elektros importo iš Astravo.

Planą, Vyriausybės pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, numato 2,2 mlrd. eurų viešųjų investicijų į reformas ir strateginius projektus.

Planas bus finansuojamas iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, sutartos siekiant padėti bendrijos šalims atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės. Pagal šią priemonę lėšos padalinamos visoms bendrijos narėms.

Vyriausybė skaičiuoja, kad kiekvienas pagal planą investuotas euras atneš 1,9 euro realaus BVP grąžos.