„Obels dūmas“ yra įsikūręs Biržų rajone, Vinkšninių kaime. Tai, ne parduotuvė, kaip būtų galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio, o tikros šeimos dirbtuvės, esančios jų gyvenamo namo kieme.
Kai atvykstame, mus pasitinka patys šeimininkai, Tautvydas vedasi į pavėsinę, o Arūnė vaišina jų gamintais mėsos gaminiais.
„Gaminame rūkytą produkciją, mėsos gaminius. Patys tiek rūkome, tiek parduodame mėsą. Tik patys jos neauginame“, – nieko nelaukęs savo produktus pristato šeimininkas ir aiškina, kad tokia mintis kilusi per pandemiją.
Vyras rankos mostu rodo ir į ūkinį pastatą, esantį visai šalia pavėsinės, kurioje prisėdame, bei pasakoja, kad mintis išnaudoti pastatą ir kažkuo jame užsiimti buvusi jau seniai.
„Per karantiną buvo daugiau laiko, po truputį pastatą pradėjome remontuoti, tvarkyti ir pavasarį, kovo mėnesį, atsidarėme įmonę“, – pasakoja jis.
Anksčiau Tautvydas sakosi taip pat dirbęs sau, o jo darbas buvo susijęs su automobilių remontu, tačiau šį verslą uždaręs.
Arūnė, Tautvydo žmona, priduria, kad šeima dar prieš įkuriant savo verslą dėmesį labai atkreipdavo į mėsos gaminių sudėtį, o prekybos centruose kokybiškų, be priedų, turinčių E raidę, gaminių beveik neberasdavusi.
„Vyro šeima jau anksčiau gamino mėsos gaminius, tačiau savo vartojimui.
Todėl ir kilo idėja, kad pradėkime nuo savęs, jog bent patys galėtume valgyti kokybišką produktą“, – sako ji.
Šeimyna pasakoja mėsą perkantys iš Lietuvos ūkininkų, ją atsivežantys pas save į cechą ir apdorojantys.
„Išrūšiuoji ką iš ko gaminsi, atsidedi. Gaminame ir dešras, jos yra tiek karšto, tiek šalto rūkymo. Paskui rūkome, pakuojame“, – apie procesą pasakoja Tautvydas ir skaičiuoja, kad iš viso jis gamina ir ruošia apie 10 mėsos produktų.
„Per savaitę šiai dienai pagaminu apie 150 kg mėsos produktų ir šiai dienai jau trūksta pajėgumų. Yra dar viena patalpa, planuojame plėstis, statyti brandinimo kameras, norėtume gaminti natūralų skilandį.
Taip pat yra minčių statyti dar vieną rūkyklą, reikia pagalbinio žmogaus. Rinka ir paklausa tikrai yra“, – sako šeimininkas ir pats aiškina dažnai dirbantis ir iki 22-23 val. vakaro, tačiau jau daugiau gaminti paprasčiausiai nebenorintis, nes vienas iš tikslų – išlaikyti gerą gaminio kokybę.
Šis verslas, kaip tikina abu, labiau Tautvydo užsiėmimas, o Arūnė šalia pagalbos vyrui pati dar dirbanti samdomą darbą kitoje įmonėje, tačiau Tautvydui padedanti pardavimuose, pakuruojanti darbus.
Paklausus, ar neplanuoja pati pilnai ateiti į pagalbą vyrui, Tautvydas purto galvą ir juokiasi, o Arūnė priduria kol kas tokių planų neturinti.
„Kol mes pačioje verslo pradžioje kartu darėme bandymus, susipykdavome jau po 5 minučių“, – juokiasi ji.
Drąsos verslą pradėti per pandemiją, šeimai tikrai reikėję, tačiau kaip sako abu, vis tik buvo aišku, kad kokybiškas maistas visada atras savo pirkėją net ir juodžiausiais laikais.
O, kad idėja būtų įgyvendinta, reikėję ir nemažai investicijų. Tam šeima gavo paramą įsigyti specialiai technikai, tačiau vien šių lėšų jiems neužteko. Teko imti ir 10 tūkst. Eur paskolą, o Tautvydas savomis rankomis šeimos kieme pastatė ir mėsos rūkyklą.
Klientai šiandien šeimos gaminius daugiausia randa per socialinius tinklus, žmonės produkciją vieni kitiems rekomenduoja iš lūpų į lūpas.
„Biržai nėra dideli, kalbos greitai sklinda“, – aiškina Tautvydas, tačiau patikina, kad pagrindiniai pirkėjai visgi ir yra vietiniai gyventojai, tačiau mėsą yra tekę siųsti ir į Kauną, pirkėjai jos įsigyti buvo atvykę ir iš Radviliškio.
Dabar planuose – oficialus internetinės mėsos gaminių parduotuvės startas.
„Ji jau netrukus bus paleista, bet kol kas mėsą pristatyti kurjerių pagalba sudėtinga ir dėl klimato, visų karščių, nors gaminiai ir yra vakuumuojami“, – sako Arūnė.
Kad nesvetima ir mažos parduotuvėlės idėja – Tautvydas taip pat užsimena, tačiau sako, kad tam dar reikia laiko, mat jų verslas skaičiuoja dar vos keletą mėnesių, todėl svarstymai kol kas paliekami ateičiai.
Jiedu prasitaria ilgai svarstę ir dėl įmonės pavadinimo. Iš pradžių, kaip teigia, mintis buvusi sekti „Biržų duonos“ pėdomis ir įmonę pavadinti „Biržų mėsa“, tačiau galiausiai pavadinimą sugalvojęs pats šeimininkas.
„Tautvydas atėjo ir sako: „O kaip jums „Obels dūmas“?
Tai mes tą pavadinimą ir patvirtinome. Jis mėsą rūko obelimi, todėl pavadinimas labai tiko“, – sako Arūnė.
