„Lietuvos banko darbuotojai vertina rizikas, skaičiuoja, kokį pasiūlymą pateikti. Galima tikėtis griežtinimo šiais metais“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.

Trys priemonės

G. Šimkus sakė, kad kol kas nedrįstų pasakyti, jog NT rinkoje yra susidaręs burbulas.

„Turėjome pristabdytą rinką ir atšokusią spyruoklę, tai atsispindėjo kainose. Kainas lemia ir statybos kaštų augimas. Akivaizdu, yra ir tai, kad aktyvumas yra smarkiai išaugęs. Būsto įperkamumas nėra pablogėjęs, o dabartinė dinamika nėra išskirtinė Lietuvoje. Valstybės įliejo didžiulius pinigus į ekonomiką. Tie pinigai ieško įdarbinimo. Lietuvoje investicijos daugiausiai nukreiptos į indėlius ir NT“, – kalbėjo jis.

Centrinio banko vadovas svarstė, kad jų priemonės daugiausiai veikia per bankų kreditų sistemą.

„Turime atsakingo skolinimo nuostatus. Geras jų rodiklių balansas lemia tai, kad skirtingai nei ankstesniais laikotarpiais, rizikos nenusikaskadavo į tuos, kurie pasiėmę paskolas.

Vis tiek yra 15 proc. buferis, paskolos mokėjimo ir atlyginimo santykis yra 40 proc. Tai reiškia, kad net jei ir palūkanų normos išaugtų, yra pakankamas rezervas, kad galėtų aptarnauti paskolą. Žmogaus jau neįstums į kampą paskolos davėjas. Manau, kad turėsime diskusiją valdyboje, svarstysime, kaip veikti toliau“, – sakė jis.

Kita veikimo alternatyva, pasak G. Šimkaus būtų veikti per kapitalo kaštų didinimą, kai bankai skolina tam tikroms reikmėms.

„Yra anticiklinio kapitalo rezervas arba sisteminės rizikos rezervas, kurį Lietuvos bankas gali nustatyti kredito įstaigoms“, – paaiškino jis.

Trečiasis kelias – taikytis į sistemą apskritai.

„Parašėme laišką Teisingumo ministerijai, siūlydami Civilinio kodekso pataisymą tam, kad būtų pradėtos registruoti preliminarios būsto pirkimo sutartys. Žinau, kad yra įvairių nuomonių apie tai ir NT vystytojai yra nepatenkinti, bet viešumas, informacijos turėjimas ir žinojimas, veiksmo darymas užkardo tokius spekuliacinius veiksmus, neretai su nepastatytu būstu.

Būtent jis buvo burbulo kūrimo degalų formų. Iš kitos pusės, tai leidžia geriau įvertinti tai, kas vyksta.

Dabar rinkoje galime vertinti tik tą informaciją, kurią pateikia patys vystytojai, o jų pusėje gali būti ir marketinginių elementų, jie gali rodyti rezervuota, nors gali būti nerezervuota. Gali komunikuoti atitinkamai per žiniasklaidą – ir nieko nepadarysi“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas užsiminė ir apie NT mokestį.

„Turėtų būti išplėsta jo bazė. Suprantu žmogaus norą turėti būstą ir tai yra šventa, bet žmonės, kurie investuoja į būstą, ypač, jeigu jie eina per paskolas – yra dar viena kryptis“, – svarstė jis.