Priversti vykdyti plėtrą

Lietuvos virtuvės šefas, restoranų „Gastronomika“, „Meat“, „Ramen“ įkūrėjas Liutauras Čeprackas, mažuosius restoranus subūręs į Viešojo maitinimo įstaigų asociaciją, sako, kad kai kurie restoranai per pandemiją buvo priversti vykdyti plėtrą dėl turimų įsipareigojimų.

„Kai kuriais atvejais esi priverstas vykdyti plėtrą, kad galėtum išgyventi. Pavyzdžiui, turėjau atverti Gastronomikos kiemą, o tai taip pat – plėtra, visiškai naujas projektas. Jei neatidaryčiau kiemo, negalėčiau išlaikyti savo darbuotojų, nes į vidų šiuo metu niekas neina. Kai kurias atvejais sutartys pasirašytos prieš pandemiją, yra įsipareigojimų, todėl esi priverstas“, – liepos pradžioje Delfi pasakojo L. Čepreckas.

Plėtra vyko po karantinų

Gegužės pradžioje Palangoje „Selfish“ restoranus valdančios įmonės „Polita“ vadovas Renatas Vainius atidarė trečiąjį restoraną. Šiuo metu įmonėje dirba apie 80 darbuotojų, Palangoje – apie 25. Tiesa, antrąjį restoraną Kaune įmonė taip pat atidarė per pandeminius metus – pernai rugpjūtį.

R. Vainius sako plėtrą planavęs mažiausiai penkerius metus. Palangoje tikisi įsikurti ilgam, tik ne sezono metu, kaip svarsto, restoranas dirbs tik savaitgaliais. Kol kas naujų plėtros planų nenusimato.

Vis dėlto pandemija kirto stipriai: verslininkas skaičiuoja, kad įmonės apyvartos krito apie 80 proc., o naujas restoranas, kaip tikina, atidarytas tik iš nuosavų lėšų. Vadovo teigimu, plėtrą lėmė keli faktoriai. Svarbiausia – pasiruošimas vyko iš lėto be įtampos.

„Plėtrai padėjo tai, kad neturėjome skolų, pasitaikė tinkamos patalpos, plius mūsų nespaudė laikas – dėl Palangos sprendimą priėmėme pernai vasaros pabaigoje, kai dar viskas judėjo. Vos ne metus turėjome laiko remontui, tad viską tvarkėmės po truputį etapais: per visą rudenį, žiemą, pavasarį. Remontus atlikome pataupydami, nes kai reikia per du mėnesius staigiai, tada ir įranga, ir statybininkai kainuoja žymiai daugiau. O čia pirkdami įrangą sutaupėme, konkursų turėjome, taikėmės prie darbininkų, kada jie gali, tada ir nuolaidų pritaikė“, – sako jis.

R. Vainius tikina, kad plėtrai padėjo ir tai, kad įmonė, kaip kiti restoranai, neturėjo įsiskolinimų. Tiesa, skolų prisikaupė „Sodrai“ ir VMI, tad mokesčių atidėjimas esą buvo didelė pagalba.

„Turbūt vieninteliai esame Lietuvoje, kurie patys viską importuojame – vynus, tiek maisto produktus, ne kaip kiti 99 proc. barų, kurie ima per tiekėjus, didmenininkus, tad ir visokių įsiskolinimų turi. Todėl šioje vietoje neturėjome jokių įsiskolinimų, kaip ir neturime bankui jokių įsipareigojimų. Tai mums padėjo, pasvėrėme visas savo jėgas ir atidarėme.

Mokesčių atidėjimas VMI ir „Sodrai“ barams ir restoranams yra didžiulė paspirtis, naštos palengvinimas. Iš dalies tai mums padėjo plėstis, bent jau žinojimas ir planavimas. Žinome, kad išdėstys mokesčius, tai suteikia galimybę pakelti galvą“, – sako „Selfish“ restoranų savininkas.

PVM lengvata esą taip pat padės restoranams, tačiau, kaip ji veiks realybėje, dar reikia laiko. Delfi jau anksčiau rašė, kad dėl lengvatos sutaupytas lėšas restoranai planuoja naudoti skolų dengimui, kurių kai kurie turi 3-4 metams į priekį. Kadangi „Selfish“ skolų neturi, PVM lengvatą verslas panaudos kitur – įrangai, dengti kylančias produktų ir atlyginimų sąnaudoms, bet ne plėtrai.

Kaip pažymi pašnekovas, šią vasarą plėtra pasiteisino, vakarais restoranas žmonių nesutalpina, tačiau ruduo atneš nežinomybės.

„Bijok nebijojęs, reikia dirbti. Tie, kas per pirmą karantiną bijojo, jų jau nebėra, o kas raitojosi rankoves ir kažką darė, kapstosi kaip nors. (...) Jei būtų vėl įvestas Galimybių pasas ir darbo laiko ribojimas, mums tai atsilieptų. Bet jau geriau taip dirbti, nei visai nedirbti. Būtų keista dėl dalies neatsakingų žmonių, kad kentėtų tie, kurie elgiasi pilietiškai ir stengiasi“, – sako jis.

Selfish
Foto: Organizatorių nuotr.

Šiemet – 4 naujos kepyklos

Plėtros planų neatsisakė ir populiari kepykla-kavinė „Druska, Miltai ir Vanduo“. Šiemet atidarytos arba dar planuojama atidaryti 4 naujos vietos: naujame Lietuvos nacionaliniame muziejaus padalinyje „Istorijų namai“, Paupyje, Palangoje, o netrukus, kaip tikisi, kitą savaitę duris atvers ir „Ogmios mieste“.

Kaip sako kepyklų „Druska, Miltai ir Vanduo“ bendrasavininkė Barbora Grigaliūnaitė-Kadūnienė, plėtra buvo suplanuota dar prieš pandemiją – prieš dvejus metus. Pandemija esą atidėjo kai kuriuos darbus ir privertė padaryti pertrauką.

„Plėtrą planavome jau seniai, bet yra posakis – „Žmogus planuoja, Dievas juokiasi“, tikrai tokia situacija ir įvyko. Buvome suplanavę šiek tiek mažesnę plėtrą – atidaryti Paupyje ir didesnes gamybines patalpas, viskas turėjo vykti gražiai kas pusmetį be streso, bet tuomet atsirado karantinas, daug dalykų negalėjo įvykti, viskas susistūmė į kelis mėnesius. Per karantiną sugalvojome, kad dar reikėtų porą projektų padaryti, nes negalime ramiai sėdėti“, – pasakoja verslininkė.

Pašnekovė tikina, kad įmonės apyvartos krito, kaip ir visų maitinimo įstaigų, bet esą atsirado laisvo laiko kūrybiniams procesams, o motyvacija viską paspartino: „Kadangi esame kepykla, o duonos reikia visiems, mums pasisekė, kad niekada nenustojome dirbti, tai mūsų visą komandą ir savininkus motyvuojančiai veikė, kad nereikia būti namie užsidarius, galime eiti į darbą. Ši motyvacija taip ir suveikė – dar daugiau vietų atidarėme.“

Druska Miltai Vanduo
Foto: DELFI

„Mes veikiame ne pirmus metus, tad plėtrą vykdėme iš tų lėšų, kurias užsidirbome pardavinėdami duoną ir bandeles. Neėmėme paskolos iš banko, bet kitų finansavimo formų vis tiek reikia“, – paaiškina ji.

Be to, naštą palengvino ir atidėti mokesčiai „Sodrai“ bei Valstybinei Mokesčių inspekcijai (VMI).

„Visos maitinimo įstaigos turės skolų kelis ateinančius metus. Tai irgi viena iš priežasčių, kodėl nusprendėme rizikuoti ir plėstis, nes tikimės, kad dar tvirčiau stovėsime ant kojų per kitą karantiną“, – teigia „Druska, Miltai ir Vanduo“ bendrasavininkė.

B. Grigaliūnaitė-Kadūnienė pažymi, kad kepyklų plėtra vyko ne per pandemiją, o pasibaigus karantinui, o ši esą pasiteisino: „Geros sąlygos dabar verslui, žmonių ateina daugiau nei prieš tai. Klausimas, kiek laiko tai truks ir kas bus po to. Šiuo metu plėtra pasiteisino ir labai džiaugiamės, kad turime nuostabų kolektyvą, kuris gerai dirba, be jo nebūtų galima ir plėtra.“

Vilniuje atidarys penkis restoranus

Dienos pietų restoranų tinklo „iLunch“, Lietuvoje valdančio 10 restoranų, vykdomasis direktorius Donatas Vaitasius prieš porą savaičių Delfi taip pat užsiminė apie plėtros planus rudenį. Vilniuje statomuose verslo centruose planuojama atverti 5 naujus restoranus. Vieno restorano investicija siekia beveik 300 tūkst. eurų.

„Bus apie penkis restoranus – vieni gali atsidaryti iki metų pabaigos, kitų atsidarymas galbūt nusikels į kitus metus, nes nežinome, kas toliau bus po vasaros, yra daug neapibrėžtumo. Tai stengiamės įsivertinti – neatidaryti restorano verslo centre, kuriame šiuo metu beveik nėra dirbančių darbuotojų. Tai būtų neracionalus sprendimas. Todėl jeigu teks nukelti vienų ar kitų taškų atidarymą, tą ir padarysime“, – komentuoja D. Vaitasius.

Paklaustas, kas pandemijos kontekste leidžia planuoti plėtrą, pašnekovas pažymi unikalų restorano konceptą, o plėtros planai esą dėliojami iš skolintų lėšų.

„Esame dienos pietų restoranas. Nepaisant visko, žmonės dienos pietus valgo, dirbdami iš biuro arba iš namų, tai – būtinybė. Kadangi dirbame šiame segmente, konceptas orientuotas į greitus inovatyvius dienos pietus, ir statomi verslo centrai, kuriuose anksčiau ar vėliau bus dirbančių darbuotojų, įžvelgiame galimybę ir potencialą toliau plėstis ir augti“, – sako jis.

„iLunch“
Foto: Įmonės nuotr.

„Visada yra bankų finansavimas. Nors ir kyla problemų dėl finansavimo, bet viską reikia racionaliai dėliotis ir parodyti savo esamų restoranų veiklos pavyzdžiu, kad galima dirbti ir uždirbti trumpuoju arba ilguoju laikotarpiu. Yra investicijų potencialas, viską vertiname ne šios dienos kontekste, žiūrime į priekį su 5–10 metų perspektyva ir pagal tai priimame sprendimus. Jei viską vertintume pagal dabartinę situaciją, turėtume užsidaryti, nedirbti ir išeiti iš šio verslo. Situacija turi kažkada grįžti į senas vėžias ar bent jau grįžti arti to, kas buvo anksčiau“, – tikina „iLunch“ tinklo vadovas.

Kaip buvo skelbta anksčiau, „iLunch“ per 2020-uosius metus veikė ir buvo sustabdęs tik kelių restoranų veiklą. Be to, restoranų tinklas pastaraisiais metais taip pat plėtėsi – pirmasis restoranas pagal frančizę atsidarė Šiauliuose, o už Lietuvos ribų – Minske.

Plėstis planuoja ir „Caffeine“

Apie plėtros planus Delfi visai neseniai kalbėjo ir Lietuvoje kavines „Caffeine“, spaudos kioskus „Lietuvos spauda“ ir parduotuves „Narvesen“ valdančios bendrovės „Reitain Convenience Lithuania“ generalinis direktorius Vigintas Bartaševičius.

Šiemet planuojama atidaryti keletą naujų „Caffeine“ kavinių, tikimasi atidaryti ir daugiau „Narvesen“ parduotuvių. Vadovas kalbėjo, kad žvalgomasi ir į kitus miestus.

„Ieškome vietų ir, jei pasitaikytų gerų variantų, žiūrėtume. Esame gavę pasiūlymų plėstis kai kuriuose mažesniuose miestuose. Žinoma, visada svarbu tam palankūs skaičiai: mes žinome, kiek turi būti žmonių, kiek bus pasiryžusių mokėti daugiau. Tikrai apie tai mąstome ir manome, kad ateis laikas, kai išsiplėsime ir į daugiau miestų“, – interviu Delfi pasakojo V. Bartaševičius.

Galvos skausmas – darbuotojai, jų dairosi užsienyje

Daugiau nei 100 darbuotojų turintis restoranų tinklas šiandien susiduria su darbuotojų paieškos problema. Pasak D. Vaitasiaus, dauguma nori gauti pinigus nedirbdami viena ar kita forma – kompensacijomis už prastovas ar išmokomis iš Užimtumo tarnybos.

„Šiandien nelabai kas nori dirbti, nori atostogauti, nori gauti išeitines kompensacijas iš esamų darbdavių už buvimą prastovose, nori praleisti vasarą pajūryje ir į darbo rinką grįžti po vasaros. Tikimės, kad rudenį situacija bus geresnė nei šiandien, nes dabar norinčiųjų dirbti ir užsidirbti dirbant – itin mažai“, – sako jis.

Kaip galimybę jis mato užsieniečių įdarbinimą, bet tai esą užtrunka: „Dėl kovidinės situacijos pasunkėjo darbuotojų atvykimas į Lietuvą, todėl pasibaigus karantinui, pradedame analizuoti galimybes, kaip greitai tie žmonės galėtų atvažiuoti ir dirbti. Dabar daugiausiai dairomės į Ukriną, nes su Baltarusija neaiški politinė situacija, žmonės negali išvykti iš šalies. Patraukliausias ir artimiausias variantas – Ukraina, kurią galima analizuoti ir iki metų pabaigos pasiekti rezultatų su darbuotojų įvežimu. Reikėtų supaprastinti atvykimo procesus su tokiomis mums draugiškomis valstybėmis kaip Ukraina.“

Padavėja

Restoranai priversti mokėti didesnes algas

L. Čepreckas pažymi, kad restoranai priversti darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus, antraip išvis negalėtų veikti: „Yra sakančių – mokėkit didesnius atlyginimus, niekas už minimumą neina dirbti. Pamirškite, pas mus Vilniuje valytoja už 500 eurų neina dirbti. Pavyzdžiui, mano valytoja uždirba 600-650 eurų „į rankas“, kitaip neturėsime žmonių.

Restoranuose valandinis minimalus atlygis – 6-7 eurai, vasarą Palangoje darbuotojai nori 8-10 eurų. Taigi per darbo dieną jie nori uždirbti 80 eurų. Kadangi nėra žmonių, restoranai priversti tiek ir mokėti – arba moka, arba neturi, kas dirbtų. Kitaip tik ledus pardavinėtų, kadangi nereikia jų gaminti.“

80 darbuotojų turinčiuose „Selfish“ restoranuose situacija kiek kitokia – nors ir buvo sunku surinkti naują komandą Palangoje, tačiau iš prastovų esą sugrįžo visi buvę darbuotojai. Kaip pažymi, Palangoje kiekvieną vasarą sudėtinga rasti darbuotojų, o ypač šią, nes šiemet pajūryje atsidarė daug naujų restoranų, visi ieško dirbančių žmonių.

„Negalima kalbėti būtuoju laiku, nes yra nuolatinis judėjimas – kažkas neatlaiko, sugalvoja mesti darbą, kažkas ateina. Bet branduolį suformavome, atsivežėme iš Vilniaus keletą virtuvės ir salės žmonių, vėliau „apsilibdėme“ naujais nariais vietoje. Po pirmojo karantino turėjome porą tokių žmonių, kurie dėl pašalpų nenorėjo grįžti dirbti. Kiti grįžę darbuotojai galbūt įvertino, kad išsaugojome jų vietas, tai po antrojo karantino visai šios problemos nebebuvo“, – pasakoja jis.

Situacija gerėja, ateina jaunų žmonių

Kepyklose-kavinėse „Druska, Miltai ir Vanduo“ iš viso dirba apie 70 darbuotojų. Jos vadovei per daug metų darbo šioje srityje dar esą niekad nebuvo taip sunku rasti darbuotojų dėl įvairių priežasčių. Tačiau jau pastebi gerėjančių ženklų.

„Vieni pakeitė profesijas, nes pamatė, kad labai rizikinga šioje srityje dirbti, nes jei ką nors uždaro, pirmiausia „kerta“ per restoranus. Daug kas jautė, kad nepelnytai jiems buvo uždrausta dirbti ir užsidirbti, kiti išėjo į prastovas ir jose liko – vasarą geras oras, pasiskaičiuoja kad gal tų kelių šimtų eurų ir užtenka prie ežero gulėti. Buvo labai sudėtinga situacija, dabar jaučiu, kad gerėja – šiemet yra daugiau jaunų žmonių, moksleivių, kurie labai nori dirbti, yra motyvuoti, kas man pasirodė neįprasta“,pasakoja B. Grigaliūnaitė-Kadūnienė.

Anot jos, kitą savaitę „Ogmios mieste“, kaip tikimasi, atsidarysiančioje dar vienoje kavinėje komanda jau beveik surinkta, tačiau tai padaryti esą buvo sunku.