Pažymima, kad, lyginant su 2020 m. pradžia, šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 47,5 proc. mažiau bankrotų. Daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (19,7 proc.) bei statybos (15,9 proc.) sektoriuose.

Žemas bankrotų skaičius iš dalies yra teigiamas rodiklis, tačiau susirūpinimą kelia tai, kaip pažymi Valstybės kontrolė, kad valstybės pagalba milijoninėmis sumomis skiriama įmonėms, kurios yra ant bankroto slenksčio. Per pastaruosius tris mėnesius bankroto procedūros buvo pradėtos 181 įmonei, iš jų 95 įmonėms 2020 m. buvo suteikta 14 mln. Eur valstybės pagalba, kurios didžiąją dalį – 12,6 mln. Eur – sudarė mokesčių atidėjimas.

Valstybės kontrolės ataskaita 2021 I ketv.

Įvertino kainų augimą, atlyginimai kai kur mažėjo

Iš visų ES šalių kainos labiausiai kilo Lenkijoje (7,0 proc.). Lietuvoje vidutinio suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) augimas sudarė 3,2 proc., kuris buvo didesnis nei ES (2,5 proc.), kaimyninėse Latvijoje (2,6 proc.) ir Estijoje (1,6 proc.). Iš ES šalių kainų lygis mažėjo tik Graikijoje (-1,9 proc.).

Lietuvoje daugiausiai brango sveikatos priežiūros paslaugos (7,6 proc.), iš jų odontologijos (16,4 proc.), medicinos (13,5 proc.) bei ambulatorinės (12,7 proc.). Augo švietimo paslaugų kaina (7,2 proc.), iš kurių daugiausiai ikimokyklinio ir pradinio ugdymo paslaugų kaina (14,2 proc.). Iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausiai brango maisto produktai (5,1 proc.), iš jų daržovės (20,7 proc.) ir vaisiai (14,8 proc).

Valstybės kontrolės ataskaita 2021 I ketv.

Brango atskiros paslaugos: žmonių priežiūros (pagalbos namuose) paslaugos (36,6 proc.), keleivių vežimas jūra (30,9 proc.), atliekų tvarkymas (29,7 proc.), poilsis stovyklose ir kaimo sodybose (24,8 proc.).

Valstybės kontrolės vertinimu, 2021 metų I ketvirtį 3,4 proc. augo bendras vidaus produktas tenkantis vienam šalies gyventojui (to meto kainomis).

Registruotas nedarbas šalyje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Lyginant su metų pradžia, jis yra žemesnis 2,3 proc. ir gegužę siekė 6,8 proc. Iš 239,5 tūkst. registruotų bedarbių, net 42 proc., t. y. daugiau nei 100 tūkst. asmenų, yra ilgalaikiai bedarbiai. Dalis jų – 26 tūkst. – iki registracijos Užimtumo tarnyboje yra nedirbę dvejus ir daugiau metų.

Ilgalaikių bedarbių skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir 2,6 karto didesnis, nei buvo prieš metus. Tokį augimą gali lemti daug veiksnių: žema kvalifikacija arba jos neturėjimas, darbo pasiūlos ir paklausos regionuose neatitiktis, mažas gyventojų mobilumas ir nuo 2020 m. birželio mėn. mokama darbo paieškos išmoka.

Valstybės kontrolės ataskaita 2021 I ketv.

Augo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 1 381 Eur iki 1 517 Eur (bruto), tačiau ne visose veiklos srityse tolygiai. Atlyginimai kasybos ir karjerų eksploatavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos srityse mažėjo.

Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad paskolų srautas verslo įmonėms (ne finansų bendrovėms) toliau mažėjo, tuo tarpu indėliai bankuose pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvoje veikiantys bankai vis daugiau skolino gyventojams būstui įsigyti, augo gyventojų indėliai bankuose.

Valstybės kontrolė, pandemijos metu periodiškai teikdama COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestines, ragina vykdyti nuolatinį pandemijos pasekmių valdymo priemonių stebėjimą, jų įgyvendinimo ir rizikų vertinimą bei, atsižvelgiant į tai, koreguoti taikomas priemones, kad jos neštų maksimalią naudą visuomenei ir valstybei.

Valstybės kontrolės ataskaita 2021 I ketv.