Visgi iš anksčiau gautų duomenų matyti, kad bendrai tokių įmonių, kurių darbuotojai dar negrįžo į darbus, kiekvieną mėnesį mažėja.
VDI pateiktuose duomenyse matyti, kad 2021-ųjų balandžio 16 dieną tokių įmonių buvo 9355, gegužės 14 dieną – 8020, birželio 18 dieną– 5717, o liepos 16 dieną – 2091.
Daugiausia darbuotojų liepos 16-osios duomenimis prastovose buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, tokių buvo 530 įmonių, apgyvendinimo ir maitinimo veikloje tokių buvo 370 įmonės, o įmonėse, kurios užsiima kita aptarnavimo veikla – dar 261 įmonės.
Užimtumo tarnyba, remdamasi turimais naujausiais duomenimis, skelbė, kad gegužę, subsidijos buvo išmokėtos 14 tūkst. įmonių bei 69899 darbuotojams, o bendra suma sudarė 32,4 mln. Eur. Teigiama, kad duomenų už birželį dar neturima, mat mokėjimai už šį mėnesį vyksta liepą.
Bendrai šių metų sausio – gegužės mėn. subsidijas iš viso jau yra gavusios 23160 įmonių už 150683 asmenis. Kaip patikslino, išmokėta suma siekė – 309 mln. Eur, o vidutinė išmoka sudarė 490,84 Eur.
Prastovose – didelių įmonių vardai
Tarp įmonių, VDI duomenimis einamąjį mėnesį pateikusių pranešimus apie prastovas – ir gerai žinomos kompanijos.
Tarp jų – ne vienas autobusų parkas (UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, UAB Ignalinos autobusų parkas, UAB „Šakių autobusų parkas“, UAB Tauragės autobusų parkas, UAB Joniškio autobusų parkas), taip pat ir viena kita stambesnių įmonių, tarkime, UAB „Utenos prekyba“, valdanti didelius prekybos centrus Utenos mieste bei mažas parduotuves kaimuose, didžiausias Baltijos šalyse viršutinių drabužių gamintojas UAB „Lelija“.
Taip pat į sąrašą patenka UAB „Grand SPA Lietuva“, 2020-ųjų pabaigoje G. Žiemelio įsigyta bilietų platinimo bendrovė UAB „Tiketa“, „Ogmios grupės“ valdoma įmonė „City hotels“, kuriai priklauso viešbučiai „City hotels-Algirdas“ ir „City hotels-Rūdninkai“, esantys Vilniaus centre.
Be jau minėtų įmonių, taip pat prastovose yra restoranų tinklas UAB „Gan bei city“, UAB „Delano“ bei Gedimino Balnio valdoma UAB „Amber Food grupė“, kuriai priklauso tokie restoranų tinklai kaip „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“ ir kt.
Į sąrašą taip pat patenka ir kelionių organizatoriai bei agentūros, tokie kaip „ZIP Travel“, AB „Baltic Travel Service“, UAB „Magelano kelionės“.
Taip pat sąraše – lietuviška Europos verslo aviacijos įmonė, kuri siūlo privačius ir užsakomuosius skrydžius bei orlaivių valdymo paslaugas – UAB „KlasJet“.
Visą sąrašą galima rasti čia.
Paaiškino priežastis
„Delfi“ pakalbino įmonių atstovus ir paklausė, kodėl vis dar pilnai negrįžtama į darbus.
Štai UAB „Utenos prekyba“ valdo 30 parduotuvių Utenos ir aplinkiniuose rajonuose. Joje, kaip buvo skelbiama įmonės puslapyje, iš viso dirba apie 400 darbuotojų, o įmonė šiandien taip pat vis dar turi darbuotojų prastovose.
Įmonės direktorius Robertas Miliauskas pasakojo, kad Utenoje dar neveikia viena iš kompanijos valdomų kavinių, įsikūrusių Maironio gatvėje, dėl to trys darbuotojai vis dar yra išleisti į prastovas.
„Tai padavėjai ir virėjai“, – patikslino jis.
Paklaustas dėl priežasčių, kodėl ši dar neatsidarė, vadovas teigė, jog šiuo metu kavinės vedėja išeina iš darbo, todėl nėra surinktas pilnas kolektyvas, o kai tai bus padaryta, kavinė vėl atvers duris.
Bendrai direktorius teigė nedrįstantis teigti, kad Utenoje būtų galima kalbėti apie didelį ekonomikos atsigavimą.
„Pagal mūsų pardavimus, kuriuos lyginame su praėjusiais metais, tai jie nėra mažesni, bet to augimu nedrįsčiau pavadinti. Tiek, kiek mes augame, tai labiau yra infliacijos pasekmė, o ne pirkėjų aktyvumo pasekmė.
Gal Vilniuje, Palangoje ar dar kur, ekonomika ir auga, bet pas mus, Utenoje, niekas nepastebime, kad kažkas augtų ar labai klestėtų“, – sakė jis.
Redakcija susisiekė ir su lietuviško kapitalo koncernu „Avia Solutions Group“, kuriam priklauso įmonės UAB „KlasJet“ ir UAB „Tiketa“.
„Avia Solutions Group“ komunikacijos skyriaus vadovė Vilma Vaitiekūnaitė patvirtino, kad dalis darbuotojų vis dar yra prastovose, kadangi, kaip nurodė, darbdavys darbuotojui negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo.
„Situaciją lemia padėtis rinkose, kuriose veikia įmonės.
Dėl pandemijos yra sumažėjęs sektorių gyvybingumas, ir pokytį tiksliai sunku prognozuoti“, – sakė ji, tačiau kiek tiksliai šiose įmonėse darbuotojų vis dar yra prastovose, nepatikslino.
Apie į darbus dar negrįžusius darbuotojus pasakojo ir UAB „Amber Food grupės“ vadovas Gediminas Balnis. Jo teigimu, vis dar yra restoranų, kurie šiandien nedirba.
„Ne viskas dar atidaryta.
O tai lemia tai, kad vidaus patalpose esantys restoranai ir neturintys vietos lauke, jų apkrovimas visą birželio mėnesį buvo labai mažas. Taip pat turime dar ir rekonstruojamų restoranų“, – sakė jis.
Tiesa, kaip patikino, esančių prastovose skaičius mažėja, tačiau kiek tokių darbuotojų šiandien jose, tiksliai pasakyti jis negalėjo.
„Bet tokių darbuotojų tuoj praktiškai ir neliks“, – sakė G. Balnis ir pasakojo, kad klientai į kavines jau sugrįžo ir prisėsti užsuka ir į vidaus patalpas.
„Srautai atsistatinėja, matyt, žmonės kažkiek vėl priprato valgyti viduje“, – komentavo jis.
Jei susirgimų skaičius vėl padidėtų ir būtų griežtinama tvarka, G. Balnis tikino besitikintis, kad su galimybių pasu verslui bus leista toliau dirbti.
„Žmones kažkaip reikia priversti skiepytis, nes testavimas yra jau praeitas etapas, jis buvo kol nebuvo vakcinų, o dabar visi turime vakcinuotis ir galimybių pasas turi būti toks, kad absoliučiai visos veiklos žmogui be galimybių paso turi būti apribotos. Tada mes pasieksime visai kitokius vakcinavimo tempus“, – kalbėjo jis.
Dirba ir šešėlyje
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad Lietuvos ekonomikos paveikslas šiandien yra geresnis nei buvo tikėtasi anksčiau, tačiau vis tiek šiuo metu turime K raidės atsigavimo scenarijų.
„Aš tai vadinu – kam krizė, o kam ne. Tų įmonių, kurios šiandien dar neatsigauna, jų nėra daug. Jos vis tiek ieško būdų, kaip sušvelninti tuos nuostolius, kaip įsilieti į ekonomiką, bet jų vis dar yra“, – sakė jis.
Darbuotojų negrįžimas iš prastovų, pasak ekonomisto, bendrai yra susijęs su dviem dalykais: ribojimais ir neprisitaikymu prie naujų realijų.
„Yra tokių, kurios visiškai neprisitaikė prie naujų realijų. Tai ir nuotolinė prekyba, ir išpopuliarėjęs darbas iš namų. Aš manau, kad šios dvi tendencijos niekur nedings, o įmonės, kurios nesiadaptavo, jos ir toliau turės dideles problemas“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Tiesa, kad visi darbuotojai sąžiningai ir yra prastovose, ekonomistas teigė netikintis. Anot jo, kol kai kurios įmonės laukia geresnių laikų, dalis darbuotojų gaudami išmokas iš valstybės dar dirba šešėlyje.
„Per tą visą laikotarpį (karantine ir prastovose-red.), manyčiau, kad žmonės susirado veiklų. Dažniausiai jos niekur nefigūruoja. Tai klausimas, ar jie tikrai nieko nedirba šiandien“, – svarstė jis.
Ekonomistas teigė, kad gudraujančių nemažai buvo ir Jungtinėje Karalystėje.
„Žmonės buvo prastovose iki paskutinės minutės, tačiau kai įmonės juos pradėjo kviestis dirbti atgal, penktadalis jų atsisakė sugrįžti.
Todėl ir čia gali būti visokių variantų“, – kalbėjo jis.
