„Pačias mažiausias pensijas žmonės šiandien gauna dėl įvairiausių aplinkybių“, – „Delfi“ sakė ji.

Nauja sistema

Senatvės pensiją Lietuvoje sudaro dvi dalys – bendroji ir individualioji. Liepos pradžioje pristatytame naujame socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizme numatoma pokyčių abejose dalyse.

Šiuo metu bendroji dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Ši dalis kasmet indeksuojama.

Šiemet būtinasis stažas yra 32 metai, tačiau jis kasmet didėja po pusę metų ir 2027-aisiais pasieks 35 metus. Apskritai asmuo teisę į pensiją gauna sukaupęs bent 15 metų (minimalųjį) stažą.

Vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (šiemet 642 eurai).

O individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Ši dalis taip pat indeksuojama.

Vienas taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (šiemet 1352,70 euro).

Visų pirma, ministerija siūlo iš perteklinių „Sodros“ biudžeto lėšų didinti pensijų apskaitos vieneto vertę. Skaičiuojama, kad dėl to individualioji pensijos dalis 2022 metais vietoj 7,93 proc. galėtų didėti 12,15 proc.

Taip pat siūloma, kad viso dydžio bazinę pensiją gautų turintys ne tik būtinąjį (šiemet 32 metai), bet ir minimalųjį (15 metų) stažą, o tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gautų didesnę bendrąją pensijos dalį.

Preliminariai vertinama, kad šiam siūlymui įgyvendinti reikėtų iš valstybės biudžeto papildomai skirti apie 67 mln. eurų.

Taip pat suskaičiuota, kad dėl šių pasiūlymų ir jau numatyto indeksavimo vidutinė senatvės pensija 2022 metais galėtų padidėti iki 461,9 euro, o 2024 metais – iki 534,1 euro.


Šių metų gegužę vidutinė senatvės pensija siekė 413,8 euro (turintiems būtinąjį stažą – 440,9 euro).

Ekonomistų kritika

Kritinių pastabų sulaukė abu ministerijos pasiūlymai. R. Kuodis abejojo, ar sąžininga visiems, nepaisant įgyto stažo, mokėti viso dydžio bazinę pensiją (šiemet nustatyta 198,29 euro).

„Tyliai, ramiai, vidury migrantų krizės „gyvulių ūkis“ ir kitas šešėlis iš valdžios gali gauti daugiamilijardinę dovaną. Iš esmės visi gaus bazinę pensiją, dzin, kiek metų mokėjo ar ne.

Atitinkamai sąžiningai „Sodrai“ mokėję liks dar didesnio kvailio vietoje, nei buvo iki šiol. Taigi, „Sodra“, atrodo, bus galutinai verčiama iš dar kažko panašaus į draudimo sistemą į tiesiog dar vieną gyventojų pajamų mokestį. Su visomis pasekmėmis darbo apmokestinimui, mokesčių vengimui ir t. t. Ir privačių fondų džiaugsmui“, – socialiniame tinkle parašė jis ir priminė kaip pats yra siūlęs keisti sistemą.

Raimondas Kuodis

O finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis kritikavo siūlymą pensijų apskaitos vienetams didinti naudoti rezervo lėšas.

„Imame pinigus iš sukaupto rezervo ir tikimės, kad dviženklis atlyginimų augimas Lietuvoje tęsis neribotai, todėl rezervas toliau augs taip pat greitai, kaip augo per pastaruosius 5 metus, todėl viskas bus labai gerai.

Dabartinio „Sodros“ rezervo tokiems „fokusams“ užteks, jei viskas bus gerai, kokiems 15 metų. Jei ateis krizė ir viskas bus ne taip gerai, tai gal 5 metams.

Galima diskutuoti, kokio dydžio turėtų būti maksimalus rezervas ir kada tas rezervas tampa per didelis, perteklinis, kiek į jį verta kaupti kiekvienais metais. Bet tai visiškai atskira diskusija, kuri negali būti susieta su momentiniu pensijų didinimu“, – rašė bendrovės „Milvas“ partneris T. Marčiulaitis.

Tautvydas Marčiulaitis

Įvairios aplinkybės

Atsakydama į kritiką M. Navickienė sakė, kad ministerijos pristatytais pasiūlymais siekiama mažinti skurdą. „Mažos pensijos yra viena opiausių bėdų šalyje, kurią būtina spręsti“, – sakė ji.

Pašnekovė dėstė: „Manau, kad ydinga nurašyti visus žmones, kurie šiandien gauna ypač mažas pensijas, ir teigti, kad visi jie dirbo tik šešėlyje. Žmogaus, kuris turi minimalų, bet neturi būtinojo darbo stažo, paveikslas yra įvairus. Skirtingos priežastys lemia, kodėl gyventojai sukaupė nedidelį pensijų draudimo stažą.

„2/3 visų būtinojo stažo neturinčių asmenų yra moterys, apie 1/3 – vyrai. Mažiausios pensijos ir trumpesnis darbo stažas – dažniau būdinga tendencija tarp gyvenančių regionuose, moterų“, – sakė ji.

Kaip „Delfi“ informavo „Sodros“ atstovai, šiuo metu vidutinis senatvės pensijos gavėjų įgytas darbo stažas yra 37,2 metų. Išeidamos į pensiją moterys vidutiniškai būna sukaupusios 35,39 metų darbo stažą, vyrai – 39 metų.

M. Navickienė priminė, kad iki 2020 metų socialinis draudimas valstybės lėšomis slaugant neįgalųjį priklausė tik slaugant visiškos negalios neįgaliuosius (arba su nuolatiniu slaugos poreikiu), kai globėjas (rūpintojas) būdavo paskiriamas teismo keliu.

„Tačiau praktikoje neretai artimieji išeina iš darbo, kad slaugytų ir lengvesnės negalios neįgaliuosius ar senyvo amžiaus žmones (tėvus, vaikus, sutuoktinius), arba nesikreipia į teismus dėl formalios globos (rūpybos) nustatymo. Todėl šie žmonės neįgyja pakankamos trukmės stažo.

Analogiška situacija ir kalbant apie vaikus auginusias mamas. Jos valstybės lėšomis draudžiamos, kol vaikui sukanka 3 metai. Vis dėlto vaikų darželių stoka, vaiko priežiūros paslaugų stoka paskatina mamas išeiti iš darbo. Ypač tai išryškėja gausesnių šeimų atveju.

Po nepriklausomybės atkūrimo dalis žmonių neteko darbo, kitus, vykdančius tam tikras veiklas, teisės aktai atleido nuo „Sodros“ įmokų mokėjimo, pavyzdžiui, ūkininkus, dirbančius savarankiškai ir pagal autorines sutartis. Vienais atvejais žmonės neteko darbų dėl pasikeitusios santvarkos, o naujų darbų neatsirado, kitais – dėl valstybės nustatyto teisinio reguliavimo neturėjo draustis socialiniu draudimu. Tik vėliau buvo išplėsta socialinio draudimo sistema.

Šie žmonės šiandien dėl įvairių jų gyvenime susiklosčiusių aplinkybių gauna pačias mažiausias pensijas“, – dėstė ministrė.

Monika Navickienė

„Vokelyje“ – priedas prie MMA

M. Navickienė atkreipė dėmesį į naujausius Statistikos departamento duomenis, kurie rodo, kad didžiausias skurdo rizikos lygis yra tarp pagyvenusių žmonių. 2020 metais jis sudarė 36 proc. ir, lyginant su 2019 metais, padidėjo 4,4 proc. punkto.

„Kiek kitokia situacija su asmenimis, kurie dirbo nelegaliai, nemokėdami socialinio draudimo įmokų. Dažniausias atvejis – šie žmonės oficialiai dirba ir įmokas bei mokesčius moka nuo MMA, o „vokelyje“ gauna tai, kas viršija MMA. Kitaip tariant, tol, kol dirba, įstatymo nustatytus reikalavimus stažui įgyti jie įvykdo.

Pagrindinis bendrosios dalies skaičiavimo pakeitimo tikslas – kad bendraisiais mokesčiais (ne socialinio draudimo įmokomis) finansuojama ir paramos funkciją atliekanti bendroji pensijos dalis galėtų užtikrinti bent minimalias pragyvenimo pajamas senjorams ir neįgaliesiems. Būtent tokia yra šios bendrosios pensijos dalies paskirtis“, – sakė ministrė.

M. Navickienė taip pat pabrėžė, kad pasiūlytame modelyje numatytas spartesnis pensijų indeksavimas tiems, kurie yra sukaupę stažą: jiems būtų didinama apskaitos vertė ir to naudą pajustų sumokėję daugiau draudimo įmokų asmenys.

Mokėti verta

M. Navickienė nesutiko, kad bazinės pensijos mokėjimas ir neturintiems būtinojo stažo siųstų blogą signalą „Sodros“ įmokas mokėjusiems sąžiningai.

„Įmokas mokėti verta, o jas mokant pensija didės labiau negu dabar – tai pagrindinė siūlomų pakeitimų žinia“, – „Delfi“ sakė ministrė.

„Dabar matome, kad ir didesnes įmokas mokėjusių asmenų, ir mažesnes įmokas mokėjusių asmenų pensijos yra labai panašaus dydžio. Todėl esame numatę planą, kaip palaipsniui individualiąją dalį didinti vis sparčiau.

Pavyzdžiui, 15 metų už MMA dirbęs žmogus būna įgijęs 8–9 pensijų apskaitos vienetus, o 40 metų už 3 VDU dirbęs asmuo į pensiją išeina, turėdamas 120 apskaitos vienetų. Pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis dabar yra apie 38 eurus, antrojo – 503 eurai.

Dėl siūlomo spartesnio pensijų apskaitos vieneto augimo (12,15 proc. vietoj 7,93 proc. 2022 metais, 8,68 proc. vietoj 7,09 proc. 2023 metais, 7,67 proc. vietoj 6,28 proc. 2024 metais) pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis per 3 metus bus padidėjusi iki beveik 43 eurų (+5 eurai per 3 metus), antrojo – iki maždaug 660 eurų (+157 eurai per 3 metus).

Kaip matyti iš pateikto pavyzdžio, šis pakeitimas naudingiausias tiems, kurie yra sumokėję daugiau draudimo įmokų (t. y. įgijo daugiau apskaitos vienetų) ir mokėjo jas ilgiau“, – pavyzdį pateikė ministrė.

Komentuodama šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje (15–23 proc. BVP), M. Navickienė atkreipė dėmesį į jau veikiančias „Sodros“ „grindis“ ir įsigaliosiantį statybininko ID kodą.

„Sodros“ „grindų“ atšaukti nesiūloma, o tai reiškia, kad visi darbdaviai ir toliau turės mokėti įmokas už žmones bent nuo MMA, t. y. stažus žmonės įgis ir toliau.

Beje, skaičiuojama, kad vienas penktadalis šešėlio – statybų sektoriuje. Tarp dažniausių piktnaudžiavimų statybų sektoriuje yra į apskaitą neįtrauktas, neteisingai įtrauktas, nelegalus darbas, į apskaitą neįtrauktos pajamos, nedeklaruojami objektai, nedeklaruojamos pajamos pagal verslo liudijimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, statybų sektoriuje per metus į apskaitą neįtraukiama 500–700 mln. eurų.

Nuo 2022 metų sausio 1 dienos įsigalios Statybos įstatymo pataisos, pagal kurias statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turės statybininko tapatybės identifikavimo kodą (ID kodą). Statybininko ID kodas leis lengviau nustatyti statybvietėje dirbančio fizinio asmens tapatybę ir darbdavį bei užtikrinti, kad statybose dirbtų tik legalūs darbuotojai. Taip bus kovojama su šešėliu, nelegaliu darbu ir darbuotojų išnaudojimu“, – sakė M. Navickienė.