„Swedbank“ Lietuvoje grynosios palūkanų pajamos traukėsi 21 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., ir sudarė 55 mln. eurų, skelbia bankas. Grynosios komisinių pajamos išaugo 7 proc. ir siekė 48 mln. eurų.

Per šešis šių metų mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje skolinimo apimtys išaugo 5 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Gyventojų finansavimo apimtys didėjo 9 proc., o verslo klientų finansavimas traukėsi 4 proc. Bendras „Swedbank“ paskolų portfelis 2021 m. antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 6,3 mlrd. eurų (2020 m. antrojo ketvirčio pabaigoje jis siekė 6,0 mlrd. eurų).

Šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje paskolų vertės sumažėjimas dėl kredito rizikos sudarė 2 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus paskolų vertės sumažėjimas dėl kredito rizikos siekė 5 mln. eurų. Bendra „Swedbank“ paskolų portfelio kokybė išlieka gera, teigia bankas, penktadienį paskelbęs finansinius rezultatus.

„Swedbank“ indėlių apimtys išaugo 25 proc., lyginant su 2020 m. pirmuoju pusmečiu. Indėlių augimas fiksuotas ir privačių klientų, ir verslo įmonių srityse. Šiemet antrojo ketvirčio pabaigoje bendras „Swedbank“ Lietuvoje indėlių portfelis sudarė 12,2 mlrd. eurų (9,7 mlrd. eurų tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.).

Paskolų ir indėlių santykis 2021 m. antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 52 proc. (62 proc. tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.).

Per šešis šių metų mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje išlaidos išaugo 9 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., ir sudarė 60 mln. eurų. Išlaidų ir pajamų santykis siekė 53 proc. (45 proc. tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.).

Už pirmąjį 2021 metų pusmetį „Swedbank“ Lietuvoje sumokėjo 27 mln. eurų mokesčių.

„Swedbank“ Lietuvoje per šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 42 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra 18 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, kai grynasis pelnas siekė 51 mln. eurų. Pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos, nurodoma „Swedbank“ pranešime.

„Išliekant didelei būsto paskolų paklausai, mūsų banko paskolų portfelis pirmąjį šių metų pusmetį toliau augo. Atsiveriant paslaugų sektoriams, spartėjo namų ūkių vartojimo augimas, kurį palaikė didėjantis užimtumas ir augantys atlyginimai. Ir gyventojų, ir verslo įmonių lūkesčiai šiuo metu yra pasiekę ikipandeminį lygį, viršydami ilgalaikį vidurkį, ir tai rodo, kad galime toliau tikėtis intensyvios verslo plėtros. Gerėjantys verslo ateities lūkesčiai, planuojamos ES fondų lėšos ir palankios skolinimo sąlygos turėtų padidinti verslo klientų susidomėjimą investicijomis, ir mes esame pasiruošę padėti savo klientams plėtojant jų verslus“, − sakė laikinai einantis „Swedbank“ Lietuvoje vadovo pareigas Remy Saltersas.

Antrąjį šių metų ketvirtį ekonominė veikla šalyje atsigavo, palaipsniui lengvinant su pandemija susijusius apribojimus ir gerėjant vartotojų ir verslo nuotaikoms. Tikimasi, kad tęsiant skiepijimo programą ir atsiveriant vis daugiau paslaugų sektorių, ekonominė veikla toliau augs. Antrąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ sulaukė labai mažai naujų prašymų dėl paskolų ir lizingo įmokų atidėjimo.

„Robur“ fondų pasiūla privatiems klientams antrąjį šių metų ketvirtį buvo dar labiau išplėsta, pristačius du naujus fondus: „Robur Corporate Bond Europe“ ir „Robur Corporate Bond Europe High Yield“. Klientai palankiai įvertino naujų fondų pasiūlą.

Taip pat pagerinta paslaugų pasiūla, pristačius draudimo apsaugą nuo su COVID-19 susijusių sveikatos sutrikimų ir kelionių trikdžių. Ši apsauga be papildomų kaštų galioja ir kredito kortelių naudotojams.

Reaguojant į suaktyvėjusią sukčių veiklą, pasitelkiami įvairūs papildomi klientų komunikacijos ir informavimo kanalai, siekiant užkirsti kelią su sukčiavimu susijusiems nuostoliams gyventojų ir verslo įmonių srityse.

„Rockit Impact“ startuolių akceleratorius sėkmingai įgyvendino penkis bandomuosius projektus, taip suburdamas startuolius ir dideles verslo organizacijas, įskaitant „Swedbank“, „Telia“ ir kitas.

Vilniuje startavo tvarumo skatinimo projektas „17“, kuriuo siekiama pristatyti 17 Jungtinių Tautų tvarios plėtros tikslų. Projektas vyks iki šių metų rugsėjo vidurio įvairiose šalies sostinės erdvėse, jis taip pat prieinamas nuotoliniu būdu pasitelkus projekto programėlę.

ELTA (ELTA)