Įstatymų paketu sudaromos prielaidos pertvarkyti valstybės įmones „Lietuvos oro uostai“, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į akcines bendroves.

Šalies vadovas pabrėžia remiantis pastangas siekti efektyvesnės šių įmonių veiklos, profesionalaus jų valdymo, palaikantis visai Lietuvos ekonomikai svarbaus susisiekimo sektoriaus stiprinimą. Vis dėlto Prezidentas negali sutikti su Seime priimtais Transporto veiklos pagrindų įstatymo ir susijusių šakinių įstatymų pakeitimais, numatančiais strateginę reikšmę turinčios ir nacionaliniam saugumui svarbios viešosios transporto infrastruktūros valdymo ir naudojimo pokyčius.

„Priimti įstatymai nepalieka valstybei būtinų instrumentų, kuriais būtų užtikrinta nacionaliniam saugumui svarbios viešosios transporto infrastruktūros kontrolė. Sieksiu, kad įstatymo lygmeniu būtų įrašytos nuostatos, suvaldančios rizikas ir užtikrinančios strateginius valstybės interesus laivyboje, oro erdvėje bei kelių ir vandens transporte“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovo nuomone, komercializuojant šias strategines valstybės valdomas įmones būtina užtikrinti, kad viešosios transporto infrastruktūros objektai visada išliktų valstybės rankose. Būsimoms akcinėms bendrovėms valdant viešąją transporto infrastruktūrą kaip nuosavą turtą, galimi kreditorių išieškojimai negali būti nukreipti į šią infrastruktūrą ar valstybės ar savivaldybių biudžetus.

Pasak šalies vadovo, pertvarkytos įmonės turi būti valdomos skaidriai ir profesionaliai – pagal gerosios valdysenos praktikas, taip pat užtikrinant įmonių valdymo organų kolegialumo principus.

Kaip primena BNS, pagal birželio pabaigoje parlamento patvirtintą pertvarką numatoma, kad iki 2022 metų pabaigos Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija taps akcinėmis bendrovėmis, kurių 100 proc. akcijų valdys valstybė.

Susisiekimo ministerija teigia, kad akcinės bendrovės turės daugiau galimybių pritraukti įvairesnio kapitalo, ne tik skolintis ar naudoti valstybės biudžeto lėšas, be to, jos galės steigti antrines įmones ir efektyviau valdyti verslo riziką.

Dar vienos valstybės įmonės – Lietuvos automobilių kelių direkcijos – pertvarką ketinama svarstyti Seimo rudens sesijoje.

Mažinti valstybės įmonių skaičių Lietuvą paragino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią Lietuva įstojo 2018-aisiais.

Organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ulrikas Vestergaardas Knudsenas praėjusią savaitę interviu BNS sakė, kad tokia rekomendacija teikiama, nes tai prisideda prie skaidrumo, be to, valstybės įmonėms turint nestandartinę teisinę formą sunkiau užtikrinti lygias konkurencines sąlygas su kitomis įmonėmis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (256)