Pinigai – dideli, dirbančių – nėra

Finansinių technologijų (Fintech) sektorius Lietuvoje vystosi milžinišku greičiu. 2018-aisiais tokių įmonių šalyje skaičiavus apie 170, naujausiais duomenimis, skaičius gerokai perkopė 200 ir siekia kiek daugiau nei 230.

Sparčiai plečiantis ir kuriantis naujoms įmonėms, šio sektoriaus atstovai sako susiduriantys su tam tikrais iššūkiais ir nors Fintech darbuotojai šalyje neatskaičius mokesčių vidutiniškai uždirba 3056 eurus, kai tuo tarpu šalies vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia 1352,7 eurų, sektoriuje susiduriama su didžiuliu darbuotojų trūkumu.

„Fintech sektoriuje trūksta darbuotojų, tačiau ypatingas trūkumas jaučiamas kalbant apie pinigų plovimo prevencijos (AML) specialistų poreikį“, – „Delfi“ pasakojo „Fintech Hub LT“ asociacijos AML grupės vadovas Andrius Merkelis.

Jo teigimu, bendrai nurodymas taikyti pinigų plovimo prevenciją yra atsiradęs prieš maždaug 20 metų, todėl tai nėra naujas dalykas, tačiau laikui bėgant atsirado vis daugiau finansinių technologijų kompanijų, kurioms reikalingi tokie specialistai, taip pat griežtėjo įmonėms taikomi reikalavimai.

„Griežtėjo sankcijos įmonėms, buvo nemažai skandalų, o visi šie dalykai paskatino šiam sektoriui skirti daugiau dėmesio.

Baudos, anksčiau buvusios šimtai tūkstančių, dabar JAV gali būti ir milijardai, Europoje – milijonai. Tai skatina įmones pinigų plovimo prevencijai skirti daugiau lėšų, priemonių, o tai reiškia, kad sektoriui reikalinga ir daugiau darbuotojų.

Taip pat paskutiniais metais Lietuvoje atsirado ir labai daug naujų rinkos dalyvių, Fintech įmonių, tai yra mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos ir kt.“, – kalbėjo jis ir tikino, kad akivaizdu, jog jei pinigų plovimo prevencijos specialistų anksčiau reikėjo dešimtimis, dabar jų reikia jau šimtais, o kai kuriais atvejais, ir tūkstančiais, nes kiekviena finansinių technologijų įmonė privalo turėti bent jau keletą tokių darbuotojų, kurie užtikrina pinigų plovimo prevencijos priemones.

„Kadangi Fintech sektorius aktyviai vystytis pradėjo prieš kelerius metus, įstaigos, kurios ruošia specialistus, nespėja taip greitai persiorientuoti ir jų paruošti. Manau, kad tai dar nauja tendencija, nes jei prieš keliolika metų tų specialistų nereikėjo tiek daug, tai dabar jų reikia daug ir greitai.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad žmonės, dirbantys šioje srityje, turi turėti ir tam tikrus gebėjimus, ir tam tikrą žinių bagažą, patirtį, nepriekaištingą reputaciją. Kai kurios įmonės pageidauja, kad išsilavinimas būtų orientuotas į teisę ar finansus, tačiau tai nėra būtina“, – vardijo A. Merkelis.

Nors vidutinis atlyginimas Fintech sektoriuje, kaip skelbė, neatskaičius mokesčių siekia kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų, tačiau atstovas teigė, kad sumos svyruoja priklausomai nuo to, kiek darbuotojas turi patirties.

„Žmogus, kuris ateina su tarptautiniu sertifikatu, ilgamete patirtimi, jis gali užsidirbti ir gerokai daugiau nei vidutiniškai“, – pridūrė jis.

Tiesa, pasak A. Merkelio, Lietuvoje, pinigų plovimo prevencijos specialistų pozicijose dirba ir nemažai užsieniečių.

„Jų nėra labai daug, nepasakyčiau, kad pusė ar panašiai, bet tai dar kartą parodo, kad mūsų sektorius ir atlyginimai yra konkurencingi. Daugiausia pas mus dirba darbuotojai iš Europos, iš Prancūzijos, iš Jungtinės Karalystės, yra ir žmonių iš Ukrainos,“, – tikino jis.

Ieško 500 darbuotojų

Darbuotojų šiuo metu pranešė ieškantis ir „Danske Bank“. Kaip teigė, įmonė šiuo metu turi daugiau nei 500 laisvų darbo pozicijų, kas yra dvigubai daugiau nei įprastai.

„Šiuo metu laisvų darbo pozicijų turime bemaž dvigubai daugiau todėl, kad kai kurias komandas plečiame naujo turinio pozicijomis taip pat atsirado ir visai naujų rolių“, – „Delfi“ sakė „Danske Bank“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Lietuvoje Indrė Sakalauskienė.

Ji teigė, kad šiuo metu intensyviai ieškoma finansų rinkų ir investavimo specialistų, analitikų, žmogiškųjų išteklių, kibernetinio saugumo, Cloud specialistų.

„Pastebime, kad nemažai finansų ir IT sektoriaus įmonių taip pat kaip ir mes šiuo metu sparčiai auga“, – pridūrė ji ir tikino, kad rinkoje dėl talentų konkurencija išties smarkiai juntama, o įmonės, kurioje darbuotojai dirba, specialistų lengvai paleisti nenori.

Visgi pasakyti, kad rinkoje šiuo metu rasti darbuotojų neįmanoma, ji sakė negalinti, tačiau patikino, kad pastangų talentus rasti šiandien reikia įdėti daug daugiau nei anksčiau.

„Mes galime, gebame ir pasamdome, bet energijos kiekis, kiek į tai reikia investuoti, yra nepalyginamas su tuo, kaip buvo anksčiau ir tai rinkoje yra nepalyginama“, – sakė I. Sakalauskienė.

Paklausa – ilgalaikė, siunčia žinią jaunuoliams

„Alliance for Recruitment“ partnerio Andriaus Franco teigimu, bendrai šiuo metu šalyje veikiančioms įmonėms daugiausia trūksta IT specialistų, elektronikos inžinierių, apskaitos specialistų bei skandinavų kalbomis kalbančių specialistų.

Andrius Francas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip buvo teigiama, IT specialistų trūkumas jaučiamas dėl visame pasaulyje vykstančios aktyvios skaitmenizacijos, apskaitos ir skandinavų kalbų specialistų labiausiai trūksta Lietuvoje veikiantiems paslaugų centrams, o elektronikos inžinierių pasigendama dėl gausių investicijų į šį sektorių, atsidariusių gamybos, naujų produktų kūrimo centrų.

„Tiek IT, tiek Fintech sektoriai sparčiai auga. Ir pas mus jaunuoliai šių studijų taip smarkiai nesirenka, kiek jie galėtų rinktis, kiek rinkoje yra potencialo.

Klaidos yra padaromos 9-10 klasėje. Jaunimas mokykloje renkasi mokytis lengvesnius dalykus, o paskui natūraliai tau trūksta žinių išlaikyti egzaminams“, – sakė jis.

Pasak A. Franco, šių darbuotojų trūkumas nėra trumpalaikė bėda. Jų trūks ir ilguoju laikotarpiu.

„Tų darbuotojų paklausos greitai nepatenkinsime, nes visas IT sektorius Lietuvoje auga ir auga, nes yra eksportuojamos paslaugos. Tai tas augimas ir toliau bus, tik gal ne toks spartus dėl tų talentų nebuvimo.

Turime naują tendenciją, kad Baltarusijos IT kompanijos kuriasi Lietuvoje ir čia samdo lietuvius. Todėl greituoju laikotarpiu nieko neišspręsime ir perspektyva yra labai gera tiems, kurie dabar renkasi studijas“, – sakė jis.

Taip pat A. Francas užsimena, kad problemą būtų galima spręsti perkvalifikuojant darbuotojus, tačiau tai turėtų būti daroma labai kvalifikuotai.