Prieš liepos 1 dieną, kai baigėsi 8 mėnesius trukęs karantinas, valdžios atstovai teigė, kad karantinas gali būti sugrąžintas, jei susirgimų rodikliai vėl blogės.
Praeitą savaitę po ilgos pertraukos Lietuvoje savaitinis COVID-19 atvejų augimas iš neigiamo virto teigiamu, daug nerimo kelia plintanti Delta atmaina, taip pat matome, kad gyventojai vangiai skiepijasi, tad, ekspertų teigimu, rudenį karantinas gali grįžti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau netgi tam ruošiasi – su institucijomis ir ekspertais derina trečiojo karantino įvedimo sąlygas.
Vyksta diskusijos dėl skiepų
Paklaustas apie verslo planus rudenį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius Delfi TV laidoje Piniginiai reikalai sakė kaip tik šiomis dienomis diskutuojantis dėl mokyklų atidarymo nuo rugsėjo 1-osios ir darbuotojų skatinimo skiepytis.
„Turime didelę diskusiją su darbdaviais, kaip pabandyti paskatinti darbuotojus vakcinuotis. Pandemijos pradžioje ar prieš pusmetį, kai pradėjome vakcinuotis, netikėjau, kad tiek žmonių bus nenorinčių skiepytis. Jie sukuria problemą ir valstybei, įmonėms, ir visiems kitiems, nes yra ir civilinės atsakomybės dalis įmonėse, kuriose dirba tie darbuotojai ir gali užkrėsti kitus darbuotojus, lankytojus.
Standartiškai visur, ką girdime, iš 100 proc. dirbančiųjų yra 20 proc. nenorinčių vakcinuotis žmonių. Netgi mano įmonėje tas procentas yra toks pat, nors maniau, kad iš viso bus tik 3-5 žmonės. Visgi nesąmoninga propaganda, kuri skleidžiama įvairiais kanalais prieš vakcinavimą paveikia žmones, ypač vyresnio amžiaus, kitų tautybių žmones, ir atvažiavusius čia dirbti žmones. Jie tikrai mano, kad tai yra nesveika“, – pasakoja V. Janulevičius.
Siūlo įvesti didesnę kontrolę viešose vietose
Laidoje jis užsiminė, kad per pastarąsias savaites jam teko nemažai pakeliauti po ES. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nė vienoje iš trijų aplankytų šalių tokio liberalaus požiūrio kaip Lietuvoje nematė.
„Buvau Vokietijoje, Olandijoje ir Lenkijoje, tokio liberalaus požiūrio su kavinėmis, restoranais, kaip yra pas mus, nemačiau nė vienoje šalyje. Einant į bet kurį restoraną ar parduotuvę, visur skenuojama programėlėje – palieki duomenis apie save ir parodai pasą, jei esi pasiskiepijęs. Lietuvoje to nėra. Nėra abejonės, kad vartojimas kils. Kylant vartojimui, reikės lankytis vietose. Jei apribotume patekimą, jeigu tikrai tikrinsime ir apsaugosime tuos žmones, kurie pasiskiepijo savo laiku ir dirba parduotuvėse ar kur kitur, kontroliuosime įėjimą, priversime kitus žmones greičiau skiepytis.
Nesitiki griežto karantino
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos Lietuvoje neturėtume turėti griežto karantino, mat lyginant su praeitų metų rudeniu, Lietuva pasiekė neblogą progresą gyventojų vakcinavimo kontekste.
„Situacija nėra tobula, bet nėra ir tokia bloga kaip praeitais metais, todėl manau, kad jei bus įvedamos ribojimo priemonės, o jos, tikėtina, bus minimalios, tai neturės didelio poveikio ekonomikai. Todėl, tikėtina, kad bent jau rudenį ar žiemos pradžioje matysime normalesnį ekonomikos ciklą“, – komentuoja ekonomistas.
Jis nėra didelis pesimistas, kas rudenį laukia verslo, dėl puikaus Jungtinės Karalystės (JK) pavyzdžio. Be kita ko, iš valdžios jis pasigenda aktyvesnės komunikacijos apie vakcinų naudą.
„Galima pasižiūrėti į Jungtinės Karalystės sergančiųjų skaičius. Šiuo metu ten itin didelis naujų atvejų augimas, bet paraleliai pacientų ligoninėse skaičius auga visiškai minimaliai, o naujų mirčių skaičius nuo kovido visiškai neauga. Tai reiškia, kad dabartinės kovid vakcinos yra pakankamai veiksmingos prieš virusą. Vienintelė išeitis, kad galėtume išvengti karantino, – didesni skiepijimosi tempai.
Manau, kad čia didelį darbą turėtų padaryti ne tik verslas, bet ir valdžia. Šiandien, mano nuomone, ko trūksta Lietuvoje, – aiškesnės ir aktyvesnės valdžios komunikacijos apie tai, kad vakcinų nauda yra didesnė nei žala. Šiandien iš valstybės tarnautojų pagrindinių veidų viešoje erdvėje to girdime per mažai“, – pabrėžia A. Izgorodinas.
Pramonė taip pat nesitiki griežto karantino. Pasak LPK prezidento, rudenį verslas aktyviau testuos darbuotojus, ragins darbuotojus skiepytis.
„Dėka to, kad pramonė galėjo dirbti, testuotis, įmonės labai našiai įgyvendino visą apsaugą, manau, kad tai bus didelis testavimo dalykas – testuoti darbuotojus kas savaitę, o gal net du kartus. Tie greitieji testai padarė didelę pažangą, jų kaštai nėra dideli – 4-5 eurai vienam žmogui.
Manau, kad rudenį turėsime didelę įmonių testavimosi programą: ką mes matėme pavasarį – vakcinavimas, plius testavimas įmonėje, kurios statistiškai nieks nemato, testuojama 200 tūkst. darbuotojų. Kiekvienas nori dirbti, todėl darbdavys skiria dalį pinigų. Bus lygiai tiek pat ir rudenį – testuosimės, žiūrėsime ir raginsime žmones vakcinuotis, nes tai pati veiksmingiausia priemonė“, – tikina V. Janulevičius.
Janulevičius: turintieji fizinių kontaktų turėtų būti paskiepyti
Praeitą savaitę viešoje erdvėje daug diskusijų sukėlė Latvijos siūlymas leisti darbdaviams atleisti nepasiskiepijus darbuotojus ir įpareigoti tam tikrų sričių darbuotojus privalomai skiepytis. Kai kurie Lietuvos darbdaviai tokiomis priemonėmis išvengti dar vieno karantino pritartų. LPK prezidentas sako, jog darbuotojai, kurie turi fizinių kontaktų, turėtų būti paskiepyti.
„Sunku pasakyti (ar pritartų – Delfi), žiūrėsime į skaičius ateinantį mėnesį ar kitą. Darbuotojai, dirbantys sferose, kur reikia kontaktinio bendravimo, ir kai įmonė tampa atsakinga už galimas tam tikras pasekmes, manau, kad jie turėtų skiepytis. Arba jie turėtų keisti toje pačioje įmonėje iš tos darbo vietos į kitą, nes tai yra civiliniai santykiai, teisinė atsakomybė. Tie darbuotojai, kurie dalyvauja fiziniame kontakte, turėtų būti paskiepyti“, – sako V. Janulevičius.
