Nuostoliai – milijoniniai
Iki 2021-ųjų į Lietuvą atvykstantys darbuotojai iš trečiųjų šalių būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jų profesija būdavo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Į šį sąrašą patekusiems profesijų atstovams paprastesne tvarka būdavo išduodama ir viza bei leidimas gyventi.
Nors anksčiau pagal šį sąrašą norinčių atvykti dirbti darbuotojų skaičius ribojamas nebuvo, nuo 2021-ųjų tvarka pasikeitė – buvo įvestos kvotos. Tai reiškia, kad 32,2 tūkst. užsieniečių šiemet į Lietuvą gali atvykti dirbti taikant paprastesnę jų priėmimo tvarką.
Dar lapkritį, prieš tokiai tvarkai atsirandant, buvo akcentuojama, kad kvotoms užsipildžius tai nereikš, kad darbuotojas dirbti į šalį atvykti nebegali, tačiau jo lauks sudėtingesnė įdarbinimo procedūra.
Jau tada vežėjai teigė, kad 11,6 tūkst. jiems skirta kvota – per maža. Kaip ir buvo tikėtasi, gegužę kvota baigėsi, o prašę ją dar didinti 15 tūkst. vežėjai šiandien atsimušė į sieną, nors, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai ramino dar anksčiau, nerimauti nėra ko, nes kvotai pasibaigus ji galėtų būti padidinta.
„Situacija liūdna. Mums labai trūksta darbuotojų“, – „Delfi“ sakė kalbintas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas. Jis patikino, kad situacija šiuo metu, kalbant apie darbuotojų trūkumą vežėjų sektoriuje, nedovanotina, o įmonės šiandien turi stabdyti užsakymų priėmimą, nes nebėra kam vežti krovinių.
„Jei darbuotojų trūksta, logiškai mąstant, kaip galima kvotuoti tokių darbuotojų atvykimą?
Manau, kad jokių kvotų neturėtų būti ir jų neturi ir aplinkinės šalys nei Lenkija, nei Latvija, o šių darbuotojų (tolimųjų reisų vairuotojų-red.) trūksta visoje Europos Sąjungoje“, – sakė jis.
Kad kvotas didinti vežėjams reikia, dar anksčiau sutiko ir Susisiekimo ministerija, tačiau, kaip pasakojo asociacijos vadovas, du mėnesius laukę atsakymo, jį gavo neigiamą iš SADM.
Vairuotojo iš trečių šalių įdarbinimas be kvotos, kaip tikino Z. Buivydas, gali užtrukti net iki 3 mėnesių, o tiek darbuotojai laukti nenori.
„Reikia daug leidimų, viskas prasitęsia laike, mokami papildomi pinigai, kai, tuo tarpu, Lenkijoje įdarbinimas trunka 6 savaites. Taip pat reikia suprasti, kad darbuotojų gi priverstinai niekas niekur nedarbina, kaip čia bandoma mus nupiešti. Tie žmonės džiaugiasi, kad gali dirbti Lietuvoje, bet kai pasakai, kad galės pradėti dirbti tik po 3 mėnesių, tai, supraskite, niekas nelaukia“, – sakė jis.
Kaip aiškino Z. Buivydas, vežėjai yra paskaičiavę, kad vienas vilkikas per metus valstybei vidutiniškai atneša apie 8 tūkst. eurų sumokamų mokesčių.
„Turime suprasti, kad dėl darbuotojų trūkumo pajamų netenkame tiek mes, tiek biudžetas. Tai klausimas, kas už tuos „eksperimentus“ neš atsakomybę?“, – klausė jis.
Vežėjų įsitikinimu, tokie nepriimti sprendimai dėl darbuotojų kvotų didinimo verslui atneš dešimtis milijonų nuostolių.
Norėtų paprastesnės įdarbinimo tvarkos
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad šie sektoriai dabar taip pat susiduria su didžiuliu darbuotojų trūkumu, o jei užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo tvarka būtų paprastesnė, jų įdarbinti būtų galima daugiau.
„Yra tragiškas darbuotojų trūkumas. Žmonės yra aptingę ir nebenori grįžti iš prastovų, yra palikta labai daug spragų su išeitinėmis išmokomis ir panašiai. <...>
Mes kalbame apie tai, kad darbuotojus reikia įsivežti, bet tai nėra lengva“, – sakė ji ir bendrai situaciją vadino tragiška.
Pasak jos, išskirti, kur labiausiai šiandien trūksta darbuotojų, sunku, mat jų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje.
„Taip sako daug narių. Visiems yra vienodai blogai.
Į pajūrį, į Nidą, darbuotojai važiuoja užsidirbti, o miestuose visai ištuštėja kalbant apie studentus“, – sakė ji.
Pagalbos prašo premjerės
Dėl kvotų didinimo užsieniečiams iš trečiųjų šalių į premjerę pranešė kreipęsis ir didžiausioms šalies transporto įmonėms atstovaujantis Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA).
Kaip buvo teigiama TTLA vadovo Povilo Drižo, jo atstovaujama organizacija tiek SADM, tiek Vyriausybei teikė pakartotinius prašymus ir pagrindimus dėl poreikio didinti kvotą.
Pasak P. Drižo, iki šiol TTLA nėra sulaukusi argumentuotų atsakymų į paklausimus dėl kvotos dydžio.
„Iš ministerijos sulaukėme tik rašto, kuriame išdėstyta politinė deklaracija, esą sprendimo priimti ji negalinti, o vietoj to siūlo diskusijas su profesinėmis sąjungomis.
Kitaip tariant, palieka klausimo sprendimo paieškas pačiam verslui. Diskutuoti reikėjo pavasario pradžioje, kai verslas signalizavo apie itin spartų šiems metams nustatytos kvotos išnaudojimą, o ne šiuo metu – praėjus beveik dviem mėnesiams nuo jos išnaudojimo“, – sakė P. Drižas.
SADM: reikia gerinti vairuotojų darbo sąlygas
Kaip teigė SADM atstovai, kalbėdami apie vežėjų prašomas didinti kvotas vairuotojams iš trečiųjų šalių, pirmiausia toks sprendimas turi būti tinkamai išdiskutuotas.
Buvo aiškinama, kad darbuotojų atstovai nepritaria kvotų tarptautinio transporto priemonių vairuotojų iš trečiųjų šalių skaičiau didinimui, todėl būtina susitikti ir aptarti darbuotojų darbo sąlygų gerinimą ir surasti sutarimą, taip pat pažymėjo, kad užsieniečių įdarbinimas Lietuvos darbo rinkoje ir toliau vyksta.
„Pasibaigus nustatytai kvotai, 2021-05-20 – 2021-07-09 dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų įdarbinimo pagal darbdavių prašymus Užimtumo tarnyba išdavė 2914 leidimų dirbti užsieniečiams Lietuvoje ir priėmė 2503 sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
Visų pirma, siūlome transporto sektoriaus darbdaviams kartu su profesinėmis sąjungomis, o prireikus ir su Vyriausybe, aptarti veiksmus, kurių reikėtų imtis, siekiant pagerinti vairuotojų darbo sąlygas“, – buvo teigiama SADM atsakymuose.
Pasak ministerijos, 2020-aisias valstybinė darbo inspekcija atliko 752 inspektavimus transporto sektoriuje, iš kurių buvo tirtas 261 skundas. Dauguma gautų skundų buvo dėl įdarbinimo tvarkos nesilaikymo ar netinkamo laikymosi, nemokamo darbo užmokesčio bei darbo laiko apskaitos pažeidimų.
Taip pat aiškinta, kad darbo ginčų komisijos 2020 metais gavo 1162 prašymus iš krovininio kelių transporto sektoriaus, o tai yra didelė visų gautų per 2020 m. prašymų dalis. Iš viso gauta 7350 prašymų.
„Pagal ginčų skaičių transporto sektorius pirmauja. Dažniausi reikalavimai – dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių“, – sakė ministerijos atstovai.
Trūksta aiškumo
Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovas Gintaras Čiužas sakė labiau palaikantis diskusijos scenarijų, o ne reikalavimų gerinti darbo sąlygas ir dėl to profsąjungoms pyktis vežėjams nesuteikiant kvotų.
„Mes greičiau geresnes sąlygas išsikovosime gražiuoju, nei su pykčiais tarp profsąjungų bei darbdavių, kad vieni nenusileidžia, o kiti neduoda kvotų.
Mano tokia pozicija“, – sakė jis, tačiau užsiminė, kad ji nuo kitų profsąjungų skiriasi.
Bendrai V. Čiužas teigė, kad gerinti darbuotojų darbo sąlygas tikrai reikėtų, ypač, atvykstantiems darbuotojams iš trečiųjų šalių.
„Bet tai turėtų būti dialogas, kad visos profsąjungos susėstų, ne reikalautų, bet rastų bendrą išeitį“, – sakė atstovas ir pridūrė pats nesantis prieš kvotų didinimą.
„Aš tik taip pat manau, kad tie, kurie atvažiuoja pas mus dirbti, turi žinoti savo konkretų darbo užmokestį, o ne taip, kad pasako 100 Eur, o žmonės gauna 30 Eur ar išvis nieko. Turi būti aiškumas tiems, kurie atvyksta“, – teigė jis.
Viešbučiai ir restoranai įdarbina pagal kitą tvarką
SADM taip pat pakomentavo viešbučių ir restoranų sektoriui taikomus reikalavimus įsivežant darbuotojus, mat šie sektoriai kvotų darbuotojams neturi.
„Šios profesijos nėra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą, nes neatitiko nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos tvirtinamas trūkstamų profesijų sąrašas. Pažymėtina, kad trūkstamų profesijų sąrašas nustatomas kvalifikuotiems darbuotojams.
Atkreiptinas dėmesys, kad viešbučiams trūksta dažniausiai nekvalifikuotų darbuotojų – kambarinių, valytojų ir pan. Visas viešbučių sektorius yra įtrauktas į sezoninių darbų sąrašą. Nekvalifikuoti užsieniečiai darbuotojai gali įsidarbinti Lietuvoje, gavę leidimą dirbti sezoninį darbą“, – teigė SADM.
Norint įdarbinti užsienietį iš trečiųjų šalių sezoniniam darbui Lietuvoje, kaip buvo aiškinama, yra keliami supaprastinti reikalavimai užsieniečiui ir laisvos darbo vietos skelbimo trukmei. Nereikalaujama, kad užsienietis turėtų kvalifikaciją ir/ar darbo patirtį, gali būti darbinama ir nekvalifikuota darbo jėga, taip pat darbdavių prašymai dėl leidimo dirbti sezoninį darbą Užimtumo tarnybai gali būti pateikti tą pačią darbo dieną, kai užregistruojama laisva darbo vieta.
