„Norime paskatinti gyventojus rinktis bent benzininius automobilius artimiausioje perspektyvoje.

Planuojame 2023 metais suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Taip siunčiama žinutė, kad dyzelinas nepageidaujamas.

Taip pat numatome reguliacinių priemonių Lietuvos miestams, jie galės taršesnių dyzelinių automobilių neįsileisti į miestų centrus ar kitur“, – trečiadienį mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime sakė S. Gentvilas.

Šiuo metu akcizas dyzelinui yra 372 eurai už 1 tūkst. litrų, benzino – 466 eurai už 1 tūkst. litrų. Numatoma, kad 2023 metais abiejų rūšių kurui bus taikomas 466 eurų tarifas. Tai reiškia, kad dyzelinas brangtų maždaug 8 proc.

S. Gentvilas kalbėjo, kad transporto srityje Lietuva lyderiauja dyzeliniais automobiliais.

„Šiuo metu per 50 proc. Lietuvos automobilių parko yra dyzeliniai, mes esame lyderiai pagal tai. Taip, sumažinome per 5 metus, bet, matant dyzelino ir benzino taršą, reikia konstatuoti porą dalykų. Dyzelino tarša gyvenamajai erdvei, miestams yra iki 10 kartų didesnė azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis – 40 proc.

Jei norime kalbėti apie miestus be smogo, be smalkių, be azoto oksidų, turime perorientuoti Lietuvos automobilių parką į benzininį. Tai turėtų būti pagrindinis mokestinės pertvarkos tikslas. Visų Lietuvos gyventojų iškart nesusodinsime nei į viešąjį [transportą], nei į elektromobilius“, – sakė ministras.

S. Gentvilas dėstė, kad transformacijai pinigų numatyta tiek iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, tiek iš Europos Sąjungos Klimato kaitos programos, tiek iš kitų priemonių.

„Apie papildomus pinigus kalbėsime rytoj, su susisiekimo ministru pristatydami visuomenei automobilių taršos mokesčio pakeitimus, kurie irgi bus rudenį. Iš esmės matome Lietuvą kaip išplėtotų dviračių takų ir viešojo transporto šalį“, – sakė jis.

Gresia sankcijos

Posėdyje S. Gentvilas pabrėžė, kad Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti tam tikrus emisijų lygius.

„Jei nepasieksime, grės ekonominės sankcijos“, – sakė jis.

Ministras pastebėjo, kad tarša yra labai didelis lėtinių ligų šaltinis.

„Lietuva, kurioje yra viena trumpiausiai gyvenančių tautų ES, turi iš esmės keisti oro užterštumą. Paradoksas tas, kad esame viena rečiausiai apgyvendintų ES valstybių, bet, nepaisant to, oro tarša neproporcingai didelė.

Pavyzdžiui, Vilniuje užterštumas kietosiomis dalelėmis yra didesnis negu Paryžiuje. Paryžius skendėjo smoge, bet ėmėsi reikšmingų pokyčių, kurie turi būti horizontalūs kalbant tiek apie šildymo sistemą, tiek apie transportą, tiek apie įvairių pramoninių tirpiklių naudojimą, tai užteršia mūsų orą, ypač miestuose“, – sakė jis.

Prarandame 120 mln. eurų per metus

S. Gentvilas kalbėjo, kad Lietuvos biudžetas kasmet dėl iškastinio kuro lengvatų praranda per 120 mln. eurų.

Jis įvardijo šiuos peržiūrėtinus mokesčių sistemos elementus: numatyti iškastinio kuro lengvatų atsisakymo terminus, įvesti anglies dvideginio mokestį naudojamam iškastiniam kurui, pritaikyti mokesčių tarifus oro taršos mažinimui, skatinti efektyvų vandens išteklių naudojimą, sparčiai mažinti komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose.

„Kalbant apie šildymo sektorių, Lietuvoje vis dar naudojame įvairius iškastinius išteklius. Taršiausia yra akmens anglis, mazutas, kietoji biomasė (durpės). Tikslas yra gerinti sveikatos būklę, atsisakyti iškastinio kuro šildymo sektoriuje, 2030 metais pereiti prie viso šildymo Lietuvoje be iškastinio kuro“, – sakė ministras.

S. Gentvilas kalbėjo apie kompensacijas keičiant raudonąjį dyzeliną, anglies katilus.

„Vertiname, kad yra energetinis skurdas, ir mokestinai pakeitimai gali paliesti pažeidžiamiausius, todėl jiems taikome ypač dideles subsidijas, iki 80 proc.“, – sakė jis.

Tačiau kitas žingsnis, pasak pranešėjo, yra pakelti tarifus.

„Anglies tarifus (akmens angliai, koksui, lignitui, durpių briketams) nuo 2021 iki 2023 metų planuojame padvigubinti, o 2025 metais esame numatę padidinti keturis kartus“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras teigė, kad krosnių kuras turi kainuoti tiek pat, kiek dyzelinas.

„Raudonojo dyzelino turėtume atsisakyti, nebežymėti. 2023 metais norėtume kalbėti, kad raudonasis dyzelinas yra apmokestinamas visu tarifu, lygiai kaip ir dyzelinas“, – kalbėjo jis.

Brangs ir dujos

S. Gentvilas dar sakė, kad gamtines dujas mato kaip pereinamąjį šildymo kurą.

„Tačiau iš esmės siūlome verslo reikmėms taikomą dvigubinti nuo dabar esančio 0,54 euro už megavatvalandę iki 1 euro/MWh 2023 metais“, – sakė jis.

Ministras taip pat teigė, kad dujos gali brangti ir buitiniams vartotojams.

„Per metus gamtinės dujos pabrango pasaulio biržose 5 kartus, kol kas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba indeksavo 50 proc., bet akivaizdu, kad žiemą jos turės brangti, o tarifai turi sekti iš paskos“, – sakė jis.

S. Gentvilas posėdyje taip papasakojo apie planus Lietuvoje įvesti vadinamąją CO2 dedamąją.

„Jei turėtume CO2 dedamąją 10 eurų už CO2 toną, benzinas pabrangtų 2 eurais, o taršiausi brangtų daugiau“, – sakė jis.

Skaičiuojama, kad judant klimatui neutralios Lietuvos linkme į žaliąją gamybą, paslaugas ir darbo vietas bus investuojama daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Šios lėšos turėtų būti skirtos iš „Naujos kartos Lietuvos“ plano, Modernizacijos, Teisingos pertvarkos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei ilgametės klimato kaitos programos.

Baigiamasis mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas dėl Vyriausybei teiktinų sprendimų planuojamas spalį.