Nori apkarpyti įkainius ir keisti apmokestinimą
BFK posėdžio pradžioje M. Majauskas aptarė notarų pajamų rekordus, kurie buvo gauti 2020-aisisiais.
„Tai buvo dar vieni rekordiniai metai“, – sakė jis.
2020 m. notarai pasiekė naują pajamų rekordą – 244 notarų pajamos buvo 42,2 milijono eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
„Vidutiniškai vienas notaras praėjusiais metais deklaravo 173 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 16,7 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM)“, – skaičius vardijo M. Majauskas.
Tuo metu, kaip tikino, daugiausiai uždirbusių notarų pajamos svyravo nuo pusės milijono eurų, iki kone 1,2 mln. eurų, o jų sumokamas gyventojo pajamų mokestis vidutiniškai sudarė apie 75 tūkst. eurų, arba apie 10 proc.
„Trūksta racionalių argumentų, kodėl už pačius paprasčiausius NT sandorius notarams reikia mokėti po 400-500 Eur. Ir už tai yra atsakinga valstybė.
Metas peržiūrėti notarų reguliavimą iš esmės ir panaikinti priveligijuotas apmokestinimo sąlygas“, – BFK kalbėjo M. Majauskas ir teigė siūlantis, kad būtų nebeleista taikyti 30 proc. pajamų taisyklės didelių pajamų gavėjams, besiverčiantiems individualia veikla.
Tokiu atveju norėdami sumažinti apmokestinamąjį pelną jie turėtų deklaruoti faktines veiklos išlaidas.
Pokyčius dėl apmokestinimo žada rudenį
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė teigė, kad kalbant apie notarų apmokestinimą yra du aspektai: įkainiai ir pajamų apmokestinimas.
„Įkainius nustato Teisingumo ministerija derindama su Finansų ministerija ir paskutinį kartą, kai buvo derinama, Finansų ministerija pasiūlė Teisingumo ministerijai vertinti tvirtinamų sandorių ir veiksmų skaičiaus ir vertės pokyčius, notarų gautų pajamų ir išlaidų bei notarų vidutinių grynųjų pinigų atskaičius išlaidas už mokesčius pokyčius, sąnaudų kriterijus.
Dėl individualios veiklos apmokestinimo Finansų ministerijos darbo grupė diskutuoja ir pateiks siūlymus dėl mokesčių pakeitimų rudenį. Mes nežiūrime pagal kiekvieną veiklą, kokia veikla vykdoma“, – sakė ji.
Taip pat kalbėdama apie individualios veiklos apmokestinimą viceministrė tikino, kad prezumcinį 30 proc. sąnaudų atskaitymą šiandien taiko daugiau kaip trečdalis notarų.
„Ir kuo didesnės pajamos, tuo labiau be jokių klausimų taiko tą 30 proc., o ne pagal faktą“, – pridūrė ji.
Anksčiau užsiminusi apie galimus individualios veiklos apmokestinimo pokyčius, R. Bilkštytė patikslino mintį.
„Dėl individualios veiklos gal pateiksime projektus rudenį.
Reikia užtikrinti ir peržiūrėti, kad kuo labiau sumažėtų mokestinio arbitražo vykdant individualią veiklą ar pereinant iš vienos veiklos į kitą, kad ne nuo veiklos formos, ar steigiant įmonę, ar vykdant kaip individualią veiklą, mokestinė našta būtų maždaug tokia pati, tik, aišku, įvertinant tam tikrus pajamų gavimo skirtumus“, – sakė ji.
M. Majauskas pabrėžė, kad beveik visi didžiausias pajamas gavę notarai naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaravo faktinių išlaidų, nors tokia išimtis buvo sukurta smulkiam verslui, siekiant palengvinti administracinę naštą, bet šiandien tuo naudojasi daugiausia uždirbantys notarai.
„Tas pats ir su advokatais. Labai svarbu nustatyti ribą, kad šia taisykle negalėtų naudotis PVM mokėtojai. Tai, man atrodo, būtų racionalus žingsnis“, – pridūrė politikas.
Valstybės kontrolė: įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti
Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė, audito grupės vadovė Rasa Rakauskienė kalbėjo, kad 2020 m. buvo atliktas auditas, kurio metu buvo vertinamas antstoliams ir notarams pavestų valstybės funkcijų vykdymas.
Ji teigė, kad viena iš audito metu nustatytų problemų buvo ta, kad notarų įkainiai nebuvo ekonomiškai pagrįsti, o jiems nustatyti kriterijai yra neapibrėžti ir nekonkretūs.
Bendrai, kaip ji teigė, po atlikto audito buvo rekomenduojama, kad būtų nustatyta notarų atlyginimo įkainių apskaičiavimo tvarka, įkainių taikymo taisyklės ir pagal metodiką būtų perskaičiuoti notarų atlyginimo įkainiai.
„Valstybės kanceliarija įsipareigojo rekomendaciją įgyvendinti iki 2024 m. pabaigos.
Informacijos apie eiga nesame gavę“, – sakė ji.
Taip pat R. Rakauskienė pabrėžė, kad gyventojai per metus notarams sumoka apie 40 mln. Eur mokesčių, kurie nėra ekonomiškai pagrįsti.
Įkainius peržiūrės
M. Majauskas posėdžio metu tikino bendrai iš gyventojų ne kartą girdėjęs, kad Teisingumo ministerija gina notarus ir jiems galimai užtikrina monopolines konkurencines sąlygas. Jis teigė nesuprantantis, kodėl ministerijai, kaip buvo aiškinama prieš tai, reikia trijų su puse metų peržiūrėti notarų įkainius, remiantis iš Valstybės kontrolės gautomis rekomendacijomis.
„Dėl terminų, Vyriausybės programoje jie yra kiti.
STRATA mums yra pažadėjus atlikti tyrimus iki kitų metų vidurio. Tai kitų metų pabaigoje mes tikimės turėti kriterijus ir kai juos turėsime, įkainiai bus peržiūrėti“, – atsakė Teisingumo ministerijos viceministrė Jurga Greičienė.
Notarai: nešame didžiulę atsakomybė
Notarų rūmų atstovas teigė, kad po visos šios kaltinimo lavinos BFK posėdyje, kalbėti nėra lengva, tačiau, kaip bebūtų šiandien, notarų profesija, remiantis sociologinėmis apklausomis, notarais visuomenė pasitiki labiausiai iš visų teisinių profesijų.
„Pateiktas pavyzdys apie 10 notarų, kurie uždirba daugiausiai, jis abejotinas, nes kaip bepakeisime įkainius, bus tie 10 kurie uždirbs daugiau.
Aš paėmiau statistiką 50 mažiausias uždirbančių notarų, tai čia uždarbis svyruoja nuo 1 iki 2 tūkst. eurų“, – skaičiavo atstovas.
Pasak jo, bendrai bandoma pasakyti, kad notaro atsakomybė, lyginant su kitomis profesijomis, yra neribota.
„Tai reiškia, kad už savo ar savo darbuotojo klaidą, jie atsako visu savo turtu ir kuo didesnės vertės sandoris, tuo didesnė atsakomybė jam tenka.
Galimi atvejai, kad ir vienų metų visų notarų pajamų neužteks atlyginti žalą, o ta atsakomybė persekioja iki mirties“, – sakė Notarų rūmų atstovas.
M. Majauskas patikino, kad planuojama teikti pataisas ir siūlymus, susijusius su notarų veikla.
